Mažosios Lietuvos herbas

Mažosios Lietuvos herbas – Vakarų Lietuvos etnokultūrinio regiono heraldikos atributas. Jį naudoja Mažosios Lietuvos savivaldybės, įsikūrusios Kuršių nerijoje, Šilutės ir Klaipėdos rajonuose, pietinėje Tauragės apskrities dalyje.

2024 m. liepos 8 d. LR Prezidento dekretu Nr. 1K-1678 patvirtinti didysis ir mažasis herbai. 2024 m. lapkričio 27 d. surengtoje iškilmingoje ceremonijoje Šilutėje heraldikos atributai įteikti regiono savivaldybių merams ir atstovams.

Istorija

Pasak istorikų, Mažoji Lietuva niekada neturėjo herbo, tik įvairias emblemas, atskirų organizacijų ženklus. Dar 2014 m. pradėtas Mažosios Lietuvos regiono savivaldybių kelias kuriant ir įteisinant regiono heraldiką. Kuriant herbą daugiausiai buvo nesutariama dėl jo centrinio simbolio, spalvų derinio. Briedžio ragai buvo vienas iš Rytų Prūsijos heraldinių simbolių, jie yra ir kelete šio regiono herbų, be to, briedžių populiacija regione garsėjo nuo neatmenamų laikų.

2017 m. sukurtame herbo projekte buvo pavaizduotas geltonas briedis mėlyname fone, įrėmintas skydininkų – riterio ir moters kuršiškais drabužiais. Skydas papuoštas lotynišku užrašu: „Salus publica suprema lex“ (Žmonių gėris – aukščiausias įstatymas). Heraldikos komisija atmetė šį herbą, įžvelgusi jame aliuzijų į kai kurių nacių karinių padalinių simbolį. 2019 m. Mažosios Lietuvos herbas buvo tobulinamas. Komisija kreipėsi į Lietuvos mokslo institucijas su prašymu išreikšti nuomonę dėl Mažosios Lietuvos simbolikos. Gauti vertinimai iš Lietuvos istorijos instituto ir Šiaulių universiteto irgi atskleidė abejones dėl briedžio, kaip pagrindinio regiono simbolio. Palaikančią poziciją komisijai išreiškė ir Vilniaus universiteto istorijos fakulteto mokslininkai.

2024 m. naujai sukurti didysis ir mažasis herbai, vėliavos ir antspaudas, jie patvirtinti oficialiam naudojimui. Šių simbolių etalonų projektus parengė heraldikos dailininkas Arvydas Každailis.

Simbolika

Mažojo herbo sidabriniame lauke pavaizduotas raudonas briedis, priekinėmis kojomis laikantis tokios pačios spalvos ietį, o raudonoje skydo galvoje – sidabrinis šviečiantis švyturys. Didžiajame herbe vaizduojamas ietį laikantis briedis ir švyturys. Šį herbą iš šonų papildo , kuriame panaudota filosofo, kultūros ir visuomenės veikėjo Vydūno citata „SPINDULYS ESMI BEGALINĖS ŠVIESOS“. Šie žodžiai atspindi ir švyturio skleidžiamą šviesą, švietimą, lietuvybės puoselėjimą, ir lietuvininkų tarmės ypatumus

Briedis – valdžios ir pasirengimo ginti savo žemę simbolis. Švyturys – iš krašto sklidusios kultūros šviesos, lietuvybės, jūrinės valstybės simbolis. Be to, šeši iš septynių Lietuvoje esančių švyturių yra būtent Mažosios Lietuvos etnografinio regiono teritorijoje. Herbo skydininkai yra kurėnai – dvistiebės, burinės, plokščiadugnės valtys, naudotos Lietuvos pamaryje (taip pat ir Kuršių Nerijoje). Kurėnai herbe papildo švyturio ir jūrinės tradicijos simboliką. Pamario gyventojams ši vandens transporto priemonė buvo neatsiejama gyvenimo dalis: su jais žvejojo, gabeno prekes, keliavo.

Šaltiniai

1. Dėl Mažosios Lietuvos didžiojo ir mažojo herbų patvirtinimo infolex.lt 2024 m. liepos 8 d. Nr. 1K-1678
2. Visuomenei pirmą kartą pristatyta etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldika nerija.lrv.lt 2024-11-27
3. Pristatyta etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldika klaipedos-r.lt 2024-11-28
4. Mažosios Lietuvos herbo ir jo kūrimo aprašymas ekgt.lt 2024-07-05
5. Etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldikos kūrimo klausimas Archyvuota kopija 2019-01-26 iš Wayback Machine projekto.
6. Aistros dėl briedžio nerimsta kauno.diena.lt 2019-01-26
7. Heraldikos komisija: briedis neturėtų būti pagrindinė Mažosios Lietuvos herbo figūra klaipeda.diena.lt 2021-05-16

Taip pat skaitykite

Mažosios Lietuvos vėliava

	Lietuvos etnografinių regionų herbai
	Aukštaitijos herbas | Dzūkijos herbas | Mažosios Lietuvos herbas | | Žemaitijos herbas