| Lieplaukė | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Lieplaukė | ||||||||||||||||
| 55°58′05″š. pl. 22°06′18″r. ilg. / 55.968°š. pl. 22.105°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Telšių apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Telšių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Ryškėnų seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojai | 204 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | rus. Леплавки, lenk. Lepławki | |||||||||||||||
| Vikiteka | Lieplaukė | |||||||||||||||
Lieplaukė – kaimas vakariniame Telšių rajono savivaldybės pakraštyje, 10 km nuo Telšių, pačiame Lieplaukės duburio centre, prie geležinkelio Klaipėda–Šiauliai. Seniūnaitijos, parapijos centras. Yra Lieplaukės geležinkelio stotis, per Lušinę nutiestas Lieplaukės geležinkelio tiltas (1932 m.). Stovi medinė Lieplaukės Šv. Jurgio bažnyčia (1863 m.) su varpine (1854 m.), yra veikiančios parapinės kapinės (1797 m.) ir neveikiančios II kapinės. Veikia Lieplaukės pagrindinė mokykla, biblioteka. Gretimame Brizgių kaime yra Antrojo pasaulinio karo vokiečių karių kapavietė.
Gyvenvietę supa Alsėdžių-Pagermantės miškai, juosia iš rytų pietiniu bei vakariniu pakraščiu pratekanti Lušinė, žemupyje vadinama Sruoja. 2 km į šiaurės vakarus nuo Lieplaukės tyvuliuoja Alsėdžių ežeras. Iš šiaurės rytų prie Lieplaukės prieina Germanto kraštovaizdžio draustinis. Rytuose yra Kuodžių alkakalnis, vadinamas Vorkalniu. Pietryčių pusėje yra Prebuto kalnas. Šiaurės vakarų pakraštyje geležinkelis kerta Stovylo kalną.
Istorija
Gyvenvietė žinoma nuo viduramžių, pirmą kartą paminėta Kuršo dalybų aktuose 1253 m. kaip Leypiaseme, kuomet priklausė Ceklio žemei (Livonijos ordinui atitekusiai daliai). 1421–1842 m. priklausė Žemaičių vyskupijai. 1432 m. rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas Žemaičių vyskupo stalo valdos Lieplaukės dvaras. 1475 m. vyskupas Baltramiejus Svirenkavičius būdamas Lieplaukės dvare fundavo Alsėdžių bažnyčią ir parapiją. XVI a. pradžioje įsteigus dvarą Alsėdžiuose, 1503 m. Lieplaukės dvaras perduotas valdyti iki gyvos galvos italui Marijui Viterbiečiui.
1621 m. vyskupas Stanislovas Kiška pastatė Lieplaukės bažnyčią. 1773 m. prie bažnyčios įsteigta Švč. Mergelės Marijos Belaisvių Vaduotojos brolija su ketvirčių šventėmis. 1803 m. per Marijos Gimimo šventę šioje bažnyčioje J. A. Pabrėža skaitė savo pamokslą. 1844 m. įkurta Lieplaukės parapija. 1863 m. baigta įrengti perstatyta Šv. Jurgio bažnyčia (atnaujinta 1927 m.). Didžioji dalis bažnyčios įrangos (4 altoriai iš 5, krikštykla, sakykla, 2 klausyklos, dalis klaupkų) pagaminta XVIII a. antrojoje pusėje.[reikalingas šaltinis]
1637 m. inventoriuje Lieplaukė paminėta kaip miestelis, turintis 15 dūmų, su 4 amatininkais, išsidėstęs abejose turgaus aikštės pusėse. Per Šiaurės karą miestelis labai nukentėjo. 1778 m. pirmą kartą paminėta naujai pastatyta Lieplaukės karčema ir malūnas Germontupyje. 1790 m. Lieplaukės miesteliui suteikta valdovo privilegija rengti trijų dienų prekymetį (balandžio 23 d. per Jurgines). 1863 m. gegužės 30 d. kilęs gaisras sunaikino Lieplaukės karčemą, Bernotavo valsčiaus raštinę su bylomis, špitolės, bažnyčios tarnų namo bei 5 miestelėnų ūkius ir pareikalavo 5 žmonių aukų.
1922 m. įsteigtas Lietuvių katalikių moterų draugijos Lieplaukės skyrius. 1925 m. špitolėje įsteigta pašto agentūra (vad. vargonininkas S. Batoras, nuo 1930 m. – Pranciškus Narmontas). 1928 m. turgaus aikštės šiauriniame gale pastatytas Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės paminklas – šv. Florijono koplytstulpis (atnaujintas 1976, 2002 m.) ir aplink jį pasodinti 4 medžiai, iš kurių išliko vienintelis „Aušros“ ąžuolas. 1928 m. įsteigtas Lietuvių katalikų blaivybės draugijos Lieplaukės skyrius (vad. mokytojas Leonas Simanauskas). Miestelyje veikė Lietuvos šaulių sąjungos kuopa, pavasarininkų kuopa, angelaičių skyrius, Ūkininkų sąjungos skyrius (vad. kun. Jonas Strikas), Švč. Sakramento draugija (vad. kun. Jonas Strikas), bažnytinis choras (vad. L. Gedgaudas). Iki Antrojo pasaulinio karo miestelyje buvo nedidelė žydų bendruomenė, turėjusi savo maldos namus.
Sovietų okupacijos metais Lieplaukė buvo Anulėnų tarybinio ūkio pagalbinė gyvenvietė (nuo 1959 m.), vėliau – "Masčio" tarybinio ūkio gamybinis skyrius. Veikė parduotuvė, klubas - skaitykla (nuo 1951 m.), felčerių - akušerių punktas, vaistinė.
1886 m. įsteigta pradžios mokykla, 1949–2002 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 2002 m. Lieplaukės pagrindinė mokykla. 2004 m. įkurta Lieplaukės bendruomenė. 2018 m. įkurta Lieplaukiškių draugija.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1919–1950 m. | Telšių valsčius | Telšių apskritis |
| 1950–1963 m. | Lieplaukės apylinkės centras | Telšių rajonas |
| 1963–1995 m. | Telšių apylinkė | |
| 1995– | Ryškėnų seniūnija | Telšių rajono savivaldybė |
Gyventojai
1637 m. buvo 15, 1713 m. – 1 , 1733 m. – 7, 1846 m. – 17 kiemų.
| Demografinė raida tarp 1846 m. ir 2021 m. | ||||||||
| 1846 m. | 1867 m.* | 1884 m. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 102 | 145 | 145 | 340 | 327 | 360 | 409 | ||
| 1978 m. | 1979 m.sur. | 1986 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | ||
| 363 | 379 | 281 | 262 | 293 | 258 | 204 | ||
| ||||||||
| ||||||||
Žymūs žmonės
Lieplaukėje gimė:
- Vlada Folinaitė (1884–1953) – poetė, literatė.
- Leonas Jovaiša (1921–2017) – edukologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
- Marija Regina Buračienė (g. 1936-12-10) – filosofijos, sociologijos tyrinėtoja, poetė.
- Ona Skaistutė Idzelevičienė (g. 1941-09-24) – šokėja, trenerė, baletmeisterė.
- Benas Šimkus (1941–2023) – Klaipėdos miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Pranas Mieželis (1942–2014) – Lietuvos futbolo organizatorius, LFF generalinis sekretorius (1992–1998).
- Loreta Gyraitė (g. 1964-12-07) – krepšininkė, trenerė. SSRS sporto meistrė (1984 m.).
Lieplaukėje mokėsi:
- Kazimieras Venclauskis (1880–1940) – Lietuvos teisininkas, advokatas, visuomenės veikėjas.
- Benediktas Andriuška (1884–1951) – jėzuitas, kunigas, religinis rašytojas, vertėjas.
Lieplaukėje gyveno:
- Marijus Viterbietis (XV a. II p.–XVI a. I p.) – italų kilmės Lieplaukės dvaro valdytojas.
- Vincentas Juzumas (1819–1901) – Lietuvos kunigas, raštijos darbuotojas.
- Ignacas Milašius (1874–1947) – knygnešys, šv. Florijono koplytstulpio statytojas.
Lieplaukėje palaidoti:
- Jonas Smilgevičius (1894–1984) – Lietuvos inžinierius energetikas, Nemuno hidroelektrinių projektų autorius.
Literatūra
- Lieplaukė prie Germanto: Lieplaukės 750 metų minėjimo proga (sud. Leonas Jovaiša). – V.: Agora, 2003. – 87 p.: iliustr. – ISBN 9986-633-66-4
- Narmontaitė – Girdžiūnienė, Apolonija. Pasižvalgius po Žemaitiją. – Telšiai, 2017 m. – 313 p.
- Narmontaitė – Girdžiūnienė, Apolonija. Pasižvalgius po Žemaitiją. Antroji knyga. – Telšiai, 2018 m. – 179 p.
- Narmontaitė – Girdžiūnienė, Apolonija. Pasižvalgius po Žemaitiją. Trečioji knyga. – Telšiai, 2021 m. – 183 p.
- Petrikas, Rimantas. Lieplaukės krašto gyventojų istorijos. 2021 m. – 128 p.
- Juzumas, Vincentas. Žemaičių vyskupijos aprašymas. – Varniai, 2013 m. – ISBN 978‐ 609-95591-0-0
- Plungės dekanato sakralinė architektūra ir dailė. T. 2. Rietavas, Tverai, Kantaučiai, Lieplaukė, Medingėnai, Žlibinai (sud. Adomas Butrimas). – Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005 m. – 283 p. – ISBN 9955624221, 9955624280
- Lieplaukė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 88 psl.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Lieplaukė, Kas yra Lieplaukė? Ką reiškia Lieplaukė?