- Šis straipsnis apie inžinierių elektriką. Apie ekonomistą, signatarą skaitykite straipsnyje Jonas Smilgevičius.
Jonas Smilgevičius (1894 m. birželio 24 d. Brazdeikių k., Telšių aps. – 1984 m. sausio 1 d. Telšiai) – Lietuvos inžinierius elektrikas, hidroenergetikas. Lietuvos nepriklausomybės akto signataro Jono Smilgevičiaus pusbrolis.
| Jonas Smilgevičius | |
|---|---|
| Gimė | 1894 m. birželio 24 d. Brazdeikių k., Telšių aps. |
| Mirė | 1984 m. sausio 1 d. Telšiai |
| Palaidotas (-a) | Lieplaukės kapinėse |
| Veikla | inžinierius elektrikas |
| Išsilavinimas | aukštasis |
| Alma mater | Darmštato aukštoji technikos mokykla (1926) |
| Žinomas (-a) už | hidroelektrinių projektai |
Biografija
Augo gausioje devynių vaikų šeimoje, turėjusioje apie 60 ha žemės. 1912 m. Telšiuose baigė keturklasę mokyklą. Pirmojo pasaulinio karo metais keturis mėnesius mokėsi Kaune, mokytojų kursuose. Mokytojavo pradžios mokyklose Alsėdžiuose, Šeduvoje, Žarėnuose.
1920 m. baigė Šiaulių gimnaziją. Mamos brolio Jono Šimkaus patartas, gavęs švietimo ministerijos leidimą, išvyko studijuoti į Vokietiją, kur 1926 m. baigė elektrotechnikos mokslus Darmštato aukštojoje technikos mokykloje. Grįžęs į Lietuvą dėstė Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje ir trumpai dirbo belgų valdomoje dyzelinėje elektrinėje. 1927-1929 m. buvo išvykęs į JAV „praktikos darbams“.
J. Smilgevičius teikė aktyvios hidroelektrinių plėtros Lietuvoje projektus. 1929 m. kreipėsi į Vyriausybę su išsamiu raštu, kuriame pasiūlė statyti hidroelektrines ant Nemuno aukščiau Prienų, ties Pažaisliu ir ties Jurbarku, pateikė techninius ir ekonominius skaičiavimus. Taip pat rašte siūlė statyti jėgaines ir prie daugelio kitų upių, siekiant nepriklausomybės nuo užsienio verslininkų, tuomet Kaune gaminusių brangią elektrą iš atvežtinio kuro. 1935 m. suprojektavo Ežerėlio šiluminę elektros stotį, kūrenamą durpėmis.
1936 m. įkūrus Lietuvos energijos komitetą, J. Smilgevičius paskirtas nariu į Elektros komisiją. Dirbo Lietuvos geležinkelių valdyboje Elektros skyriaus viršininku. 1940 m. balandžio 1 d. tapo Vilniaus miesto centrinės elektrinės direktoriumi. Netrukus, liepos 17 d. areštuotas ir uždarytas į Lukiškių kalėjimą, iš kurio rugsėjo 1 d. buvo paleistas. Buvo priverstas slapstytis nuo galimos tremties. Antrojo pasaulinio karo metais dirbo statybos bendrovėje inžinieriumi.
Grįžus sovietų kariuomenei, dirbo įvairiose mokymo įstaigose. 1944-1952 m. buvo matematikos mokytojas suaugusiųjų gimnazijoje Kaune. 1950 m. susirgo sunkia liga, 1956 m. nukentėjo autoavarijoje susidūrus su traukiniu. 1958 m. išėjo į pensiją. Nuo 1964 m. gyveno Telšiuose. Šeimos nebuvo sukūręs. Mirė 1984 m. sausio 1 d. Telšiuose, palaidotas Lieplaukėje.
J. Smilgevičius išleido brošiūrų apie elektrifikaciją, hidroenergetiką. Sistemingai rengė technikos apžvalgas, spausdino techninius straipsnius žurnale „Technikos apžvaga“ bei kitoje spaudoje.
Bibliografija
- Nemuno hidroelektros stotis. 1930, 19 psl., iliustr.
- Nemuno hidroelektros stotis ties Pažaisliu. 1934, 34 p., iliustr.
- Lietuvos elektrifikacija. 1934, vokiečių k.
- Nemuno hidroelektros stotis ties Pažaisliu. 1934, vokiečių k.
- Gyvenimo atsiminimai. Vilnius, 2023
Literatūra
- Stasys Bilys (2010). Hidroelektrinių miražai Lietuvoje 1909–2009 (PDF). Trys žvaigždutės. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2015-05-14. Nuoroda tikrinta 2016-03-14.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Jonas Smilgevičius (1894), Kas yra Jonas Smilgevičius (1894)? Ką reiškia Jonas Smilgevičius (1894)?