Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lenkijos Lietuvos valstybinė sienaSiena žemėlapyjeValstybėsLietuva LenkijaIlgis104 kmĮkurta1920 m iki 1945 m ir nuo 1991
Lenkijos–Lietuvos valstybinė siena
| Siena žemėlapyje | |
| Valstybės | Lietuva Lenkija |
|---|---|
| Ilgis | 104 km |
| Įkurta | 1920 m. (iki 1945 m.) ir nuo 1991 m. rugsėjo 6 d. |
Lietuvos-Lenkijos valstybinė siena – valstybės siena tarp Lietuvos Respublikos ir Lenkijos. Oficialiai sienos linija pradėjo veikti nuo 1991 m. rugsėjo 6 d.
Sienos linija
Valstybės siena prasidedanti Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos trijų valstybių sienų sankirtoje eina Seinos upe į šiaurę, į rytus nuo Berzyko kaimo, eina pro Galadusio ežerą, toliau eina į šiaurės rytus, kur kerta Šešupės upę ir galiausiai netoli Vižainio kaimo pasiekia Lietuvos, Rusijos (Karaliaučiaus krašto) ir Lenkijos trijų valstybių sankirtą.
Lenkijos pusėje esantis geopolitiškai svarbus ruožas dar vadinamas Suvalkų koridoriumi.
Istorija
Ši sienos linija susiformavo po I pasaulinio karo, 1919 m. liepos 26 d., kai prancūzų maršalas Paryžiuje, Versalio sutarties konferencijos metu, spaudžiamas Lenkijos delegacijos atstovų ir neatsižvelgdamas į krašto tautinę gyventojų sudetį nubrėžė vadinamąją Fošo liniją, kuri paliko didelę dalį lietuvių daugumos gyvenamų plotų ir etnografinių žemių Lenkijos teritorijoje. 1919 m. gruodžio mėnesį buvo nubrėžta Kerzono linija, kuri buvo sąlyginė linija, rekomenduota Antantės Aukščiausios tarybos kaip rytinė Lenkijos siena. Ši linija paliko Lietuvai beveik visas jos etnografines žemes, išskyrus pietrytinę Suvalkijos dalį. 1920 m. liepos 10 d. matydamas, kad nesėkmingai vystosi Lenkijos-sovietų karas, reikalaujant Antantės atstovams, Lenkijos ministras pirmininkas Grabskis pasirašė protokolą įsipareigodamas Antantei nedelsiant perleisti Lietuvai Vilnių ir jo apylinkes pagal 1919 m. gruodžio 8 d. nustatytą demarkacinę liniją (Kerzono liniją). Lenkai sutiko su tokia linija tikėdamiesi gauti labai reikalingą Vakarų valstybių palaikymą.
1920 m. liepos 12 d. buvo pasirašyta Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartis, kuria buvo pripažintas Lietuvos suverenitetas ir visiškas atsiskyrimas nuo Rusijos su sostine Vilniumi bei rytinėmis etninėmis žemėmis į kurias įėjo ir Gardinas. Siena buvo nustatyta, pradedant Dauguvos upe per Malodečną iki Bebro upės už Gardino. Taip pat nuspręsta kad valstybės sienos tarp Lietuvos ir Lenkijos nustatymas, tai jų abiejų reikalas. Prėjus trims dienoms po sutarties pasirašymo – liepos 15 d. Lietuvos kariuomenė įžygiavo į Vilnių, kurį jau buvo apleidusi eilinį kartą ten įsibrovusi Lenkijos kariuomenė. Ji, beje, vykdė Antantės valstybių sprendimą iki liepos 10 d. grąžinti Vilnių ir rytines žemes Lietuvai, atsitraukiant už Kerzono linijos. Lietuvių daliniai Vilniuje rado Raudonąją armiją, kuri pasikeitus karo sėkmei vijosi lenkus. Diplomatiniais kanalais buvo susitarta, kad Raudonoji armija trimis etapais perleis Vilniaus kraštą. 1920 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos Steigiamasis Seimas ratifikavo Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį, tačiau per keletą sunkių tik ką po 200 okupacijos metų atgavusiai valstybingumą Lietuvai nepavyko įsitvirtinti Rytų Lietuvoje ne tik de jure, bet ir de facto. Vilniuje tebuvo trys Lietuvos kariuomenės batalionai. Raudonoji armija iš Vilniaus pasitraukė tik rugpjūčio 26 d., kada Lenkija savo ruožtu perėjo į kontrpuolimą prieš Raudonąją armiją. Tą pačią rugpjūčio 26 d. į Kauną atvyko lenkų derybininkų delegacija. Lietuva ir Lenkija ėmėsi sunkių derybų dėl Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinių santykių. Deryboms nesisekant, prasidėjo susidūrimai tarp Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių Suvalkijoje, kai lenkai įvykdė Seinų sukilimą, kurio metu užpuolė Lietuvos kariuomenės dalinius ir valdžios atstovus Suvalkų ir Seinų miestų apylinkėse. Tautų Sąjungos karinės kontrolės komisijos, atvykusios į susidūrimų vietą spaudimu, nutrūkusios derybos buvo vėl atnaujintos ir baigėsi Suvalkų sutartimi.
1920 m. spalio 7 d. Suvalkuose Lietuvos ir Lenkijos įgaliotosios delegacijos pasirašė Suvalkų sutartį, kuri turėjo įsigalioti spalio 10 d. Šia sutartimi nustatyta demarkacijos linija, kuria didelė dalis Vilniaus krašto pripažinta Lietuvai, taip pat susitarta dėl karo veiksmų nutraukimo, numatyta apsikeitimo karo belaisviais tvarka. Paties Vilniaus miesto priklausomybės klausimas sutartyje nebuvo sprendžiamas. Sutartimi Vilniaus krašto dalis į pietus nuo Varėnos – Eišiškių linijos (taip pat ir Varėnos geležinkelio stotis) atiteko Lenkijai. Lenkija įsipareigojo per Varėną praleisti iš Alytaus į Vilnių vykstančius Lietuvos traukinius. Demarkacijos linija nustatyta tik iki Bastūnų, nuo Bastūnų geležinkelio stoties tolimesnis demarkacijos linijos pravedimas turėjo būti sprendžiamas išstūmus Raudonąją armiją. Lenkijai atitekus Varėnos geležinkelio stočiai, Lietuva nebegalėjo atsiųsti greito pastiprinimo į Vilnių iš Suvalkų fronto. Lenkija sutartį pasirašė tik dėl didelio Tautų Sąjungos spaudimo. Tiesioginiu J. Pilsudskio nurodymu 1920 m. spalio 9 d., karinį išsilavinimą gavęs carinės Rusijos armijoje Liucjanas Želigovskis su lenkų karių rinktine, grubiai paminant tarptautinę teisę, imitavęs Vilniaus krašto gyventojų maištą, apėjęs demarkacinę liniją, staigiu puolimu užėmė Vilnių, kuriame tebuvo trys Lietuvos kariuomenės batalionai. Po šio užgrobimo lenkai įkurė vadinamąją Vidurio Lietuvos valstybę. Jauna Lietuvos valstybė tarp abiejų sutarčių pasirašymo 'de facto' nesugebėjo įsitvirtinti Vilniaus krašte, tačiau sustabdė Želigovskio „maištininkų“ veržimąsi į Lietuvą, Lietuvos kariuomenei laimėjus kautynes prie Giedraičių ir Širvintų. Tolesnius karo veiksmus sustabdė Tautų Sąjunga, įtikinusi, kad konfliktą reikia spręsti derybomis. Tačiau jos Vilniaus problemos neišsprendė. 1922 m. Vidurio Lietuva buvo prijungta prie Lenkijos. Lietuvos sostinė ir etninė Rytų Lietuvos teritorija išbuvo lenkų valdžioje iki 1939 m. rugsėjo. Iki tada ten vyko polonizacijos – priverstinio lenkinimo procesai.
Šis dabartinės sienos ruožas buvo tose pačiose ribose kaip ir tarpukario laikotarpiu 1920 m. – 1939 m. Sienos ilgis buvo 541 km. Ši sienos ruožo dalis nuo Seinos upės iki netoli Vižainio esančios vietovės 1945–1991 m. buvo ir Lietuvos TSR-komunistinės Lenkijos siena. 1991 m. sienos kontrolės punktai tapo TSRS pajėgų antpuolių taikiniu.
- Lietuvos ir Lenkijos siena tarpukariu
- 1920-1922 m. egzistavusi Vidurio Lietuva
- Lietuva tarpukariu
- Lietuvos etnografiniai regionai
Taip pat skaitykite
- Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis;
- Suvalkų sutartis;
- Lietuvos ir Lenkijos valstybinės sienos perėjimo punktai.
Šaltiniai
- A. Šapoka. Lietuvos istorija.
- Lietuvos Taikos Sutartis su Rusija. // „Vyriausybės žinios“, 1920-11-30, nr. 53, psl. 1–11.
Nuorodos
- Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutarties žemėlapiai 1 d. (rus.);
- Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutarties žemėlapiai 2 d. (rus.);
- Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutarties priedas (liet.), (rus.);
- Suvalkų sutarties tekstas (liet.), (len.)[neveikianti nuoroda].
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lenkijos–Lietuvos valstybinė siena, Kas yra Lenkijos–Lietuvos valstybinė siena? Ką reiškia Lenkijos–Lietuvos valstybinė siena?
Lenkijos Lietuvos valstybine sienaSiena zemelapyjeValstybesLietuva LenkijaIlgis104 kmĮkurta1920 m iki 1945 m ir nuo 1991 m rugsejo 6 d Vikiteka Lenkijos Lietuvos valstybine siena vaizdine ir garsine medziaga Lietuvos Lenkijos valstybine siena valstybes siena tarp Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Oficialiai sienos linija pradejo veikti nuo 1991 m rugsejo 6 d Sienos linijaValstybes siena prasidedanti Lietuvos Baltarusijos ir Lenkijos triju valstybiu sienu sankirtoje eina Seinos upe į siaure į rytus nuo Berzyko kaimo eina pro Galadusio ezera toliau eina į siaures rytus kur kerta Sesupes upe ir galiausiai netoli Vizainio kaimo pasiekia Lietuvos Rusijos Karaliauciaus krasto ir Lenkijos triju valstybiu sankirta Lenkijos puseje esantis geopolitiskai svarbus ruozas dar vadinamas Suvalku koridoriumi Istorija1919 m gruodį Antantes valstybiu siulyta Lenkijai rytine siena vadinama Kerzono linija Si sienos linija susiformavo po I pasaulinio karo 1919 m liepos 26 d kai prancuzu marsalas Paryziuje Versalio sutarties konferencijos metu spaudziamas Lenkijos delegacijos atstovu ir neatsizvelgdamas į krasto tautine gyventoju sudetį nubreze vadinamaja Foso linija kuri paliko didele dalį lietuviu daugumos gyvenamu plotu ir etnografiniu zemiu Lenkijos teritorijoje 1919 m gruodzio menesį buvo nubrezta Kerzono linija kuri buvo salygine linija rekomenduota Antantes Auksciausios tarybos kaip rytine Lenkijos siena Si linija paliko Lietuvai beveik visas jos etnografines zemes isskyrus pietrytine Suvalkijos dalį 1920 m liepos 10 d matydamas kad nesekmingai vystosi Lenkijos sovietu karas reikalaujant Antantes atstovams Lenkijos ministras pirmininkas Grabskis pasirase protokola įsipareigodamas Antantei nedelsiant perleisti Lietuvai Vilniu ir jo apylinkes pagal 1919 m gruodzio 8 d nustatyta demarkacine linija Kerzono linija Lenkai sutiko su tokia linija tikedamiesi gauti labai reikalinga Vakaru valstybiu palaikyma Lenkijos okupuotos Lietuvos teritorijosSiena prie Lazdiju 1920 m liepos 12 d buvo pasirasyta Lietuvos ir Tarybu Rusijos taikos sutartis kuria buvo pripazintas Lietuvos suverenitetas ir visiskas atsiskyrimas nuo Rusijos su sostine Vilniumi bei rytinemis etninemis zememis į kurias įejo ir Gardinas Siena buvo nustatyta pradedant Dauguvos upe per Malodecna iki Bebro upes uz Gardino Taip pat nuspresta kad valstybes sienos tarp Lietuvos ir Lenkijos nustatymas tai ju abieju reikalas Prejus trims dienoms po sutarties pasirasymo liepos 15 d Lietuvos kariuomene įzygiavo į Vilniu kurį jau buvo apleidusi eilinį karta ten įsibrovusi Lenkijos kariuomene Ji beje vykde Antantes valstybiu sprendima iki liepos 10 d grazinti Vilniu ir rytines zemes Lietuvai atsitraukiant uz Kerzono linijos Lietuviu daliniai Vilniuje rado Raudonaja armija kuri pasikeitus karo sekmei vijosi lenkus Diplomatiniais kanalais buvo susitarta kad Raudonoji armija trimis etapais perleis Vilniaus krasta 1920 m rugpjucio 6 d Lietuvos Steigiamasis Seimas ratifikavo Lietuvos ir Tarybu Rusijos taikos sutartį taciau per keleta sunkiu tik ka po 200 okupacijos metu atgavusiai valstybinguma Lietuvai nepavyko įsitvirtinti Rytu Lietuvoje ne tik de jure bet ir de facto Vilniuje tebuvo trys Lietuvos kariuomenes batalionai Raudonoji armija is Vilniaus pasitrauke tik rugpjucio 26 d kada Lenkija savo ruoztu perejo į kontrpuolima pries Raudonaja armija Ta pacia rugpjucio 26 d į Kauna atvyko lenku derybininku delegacija Lietuva ir Lenkija emesi sunkiu derybu del Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybiniu santykiu Deryboms nesisekant prasidejo susidurimai tarp Lenkijos ir Lietuvos kariuomeniu Suvalkijoje kai lenkai įvykde Seinu sukilima kurio metu uzpuole Lietuvos kariuomenes dalinius ir valdzios atstovus Suvalku ir Seinu miestu apylinkese Tautu Sajungos karines kontroles komisijos atvykusios į susidurimu vieta spaudimu nutrukusios derybos buvo vel atnaujintos ir baigesi Suvalku sutartimi Lietuvos ir Lenkijos demarkacines linijos trapukariu 1920 m spalio 7 d Suvalkuose Lietuvos ir Lenkijos įgaliotosios delegacijos pasirase Suvalku sutartį kuri turejo įsigalioti spalio 10 d Sia sutartimi nustatyta demarkacijos linija kuria didele dalis Vilniaus krasto pripazinta Lietuvai taip pat susitarta del karo veiksmu nutraukimo numatyta apsikeitimo karo belaisviais tvarka Paties Vilniaus miesto priklausomybes klausimas sutartyje nebuvo sprendziamas Sutartimi Vilniaus krasto dalis į pietus nuo Varenos Eisiskiu linijos taip pat ir Varenos gelezinkelio stotis atiteko Lenkijai Lenkija įsipareigojo per Varena praleisti is Alytaus į Vilniu vykstancius Lietuvos traukinius Demarkacijos linija nustatyta tik iki Bastunu nuo Bastunu gelezinkelio stoties tolimesnis demarkacijos linijos pravedimas turejo buti sprendziamas isstumus Raudonaja armija Lenkijai atitekus Varenos gelezinkelio stociai Lietuva nebegalejo atsiusti greito pastiprinimo į Vilniu is Suvalku fronto Lenkija sutartį pasirase tik del didelio Tautu Sajungos spaudimo Tiesioginiu J Pilsudskio nurodymu 1920 m spalio 9 d karinį issilavinima gaves carines Rusijos armijoje Liucjanas Zeligovskis su lenku kariu rinktine grubiai paminant tarptautine teise imitaves Vilniaus krasto gyventoju maista apejes demarkacine linija staigiu puolimu uzeme Vilniu kuriame tebuvo trys Lietuvos kariuomenes batalionai Po sio uzgrobimo lenkai įkure vadinamaja Vidurio Lietuvos valstybe Jauna Lietuvos valstybe tarp abieju sutarciu pasirasymo de facto nesugebejo įsitvirtinti Vilniaus kraste taciau sustabde Zeligovskio maistininku verzimasi į Lietuva Lietuvos kariuomenei laimejus kautynes prie Giedraiciu ir Sirvintu Tolesnius karo veiksmus sustabde Tautu Sajunga įtikinusi kad konflikta reikia spresti derybomis Taciau jos Vilniaus problemos neissprende 1922 m Vidurio Lietuva buvo prijungta prie Lenkijos Lietuvos sostine ir etnine Rytu Lietuvos teritorija isbuvo lenku valdzioje iki 1939 m rugsejo Iki tada ten vyko polonizacijos priverstinio lenkinimo procesai Sis dabartines sienos ruozas buvo tose paciose ribose kaip ir tarpukario laikotarpiu 1920 m 1939 m Sienos ilgis buvo 541 km Si sienos ruozo dalis nuo Seinos upes iki netoli Vizainio esancios vietoves 1945 1991 m buvo ir Lietuvos TSR komunistines Lenkijos siena 1991 m sienos kontroles punktai tapo TSRS pajegu antpuoliu taikiniu Lietuvos ir Lenkijos siena tarpukariu 1920 1922 m egzistavusi Vidurio Lietuva Lietuva tarpukariu Lietuvos etnografiniai regionaiTaip pat skaitykiteLietuvos Tarybu Rusijos taikos sutartis Suvalku sutartis Lietuvos ir Lenkijos valstybines sienos perejimo punktai SaltiniaiA Sapoka Lietuvos istorija Lietuvos Taikos Sutartis su Rusija Vyriausybes zinios 1920 11 30 nr 53 psl 1 11 NuorodosLietuvos ir Tarybu Rusijos taikos sutarties zemelapiai 1 d rus Lietuvos ir Tarybu Rusijos taikos sutarties zemelapiai 2 d rus Lietuvos ir Tarybu Rusijos taikos sutarties priedas liet rus Suvalku sutarties tekstas liet len neveikianti nuoroda