Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Latvijos socialdemokratų darbininkų partija LSDSP latv Latvijas socialdemokrātu strādnieku partija 1904 1906 m LSDSP 190
Latvijos socialdemokratų darbininkų partija
Latvijos socialdemokratų darbininkų partija, LSDSP (latv. Latvijas socialdemokrātu strādnieku partija, 1904–1906 m. LSDSP, 1906–1917 m. Latvių krašto socialdemokratija, 1917–1919 m. Latvijos Socialdemokratija, nuo 1919 m. vėl LSDSP) – pirmoji Latvijos politinė partija.
Pirmieji žingsniai
Įkurta 1904 m. birželio 7-9 d. Rygoje. Su vokiečių socialdemokratų darbais pirmasis Latvijos visuomenę 1893 m. supažindino Janis Rainis.
Rygos socialdemokratų organizacija buvo įkurta 1899 m. rugpjūčio mėnesį, tuo metu joje buvo 200 narių. 1901–1902 m. susikūrė socialdemokratų organizacijos Liepojoje, Ventspilyje ir Talsuose, jos kartu su Rygos organizacija 1902 m. susijungė į Pabaltijo latvių socialdemokratų darbininkų organizaciją.
Tuo metu Latvijoje jau veikė stiprios rusų, lietuvių, žydų, estų socialdemokratų organizacijos. Svarbiausią organizacinį darbą atliko 1886–1905 m. legaliai leistas (Jaunā strāva) laikraštis „Dienas lapa“, kurį redagavo 1888–1890 m. ir 1895–1904 m. Peteris Stučka, 1890–1895 m. Janis Pliekšanis, bei 1900–1905 m. F. Rozinio Šveicarijoje leistas žurnalas „Socialdemokrats“ ir nuo 1904 m. gegužės Rygoje pradėjęs eiti mėnraštis „Ciņa“.
1904 m. nelegaliai susirinkusiame I-ame suvažiavime, dalyvaujant 11 Rygos, Liepojos, Talsų ir Jelgavos () delegatų bei svečių, Rygai atstovavo P. Stučka, J. Jansons (Brauns), J. Ozols, vietinėms organizacijoms – A. Buševics, V. Dermanis, J. Kažmeris, J. Luteris, E. Treimanis, E. Zandreiteris. Buvo priimti įstatai, apsvarstytas Erfurto programai artimos LSDSP programos projektas, išrinktas 5 narių CK, apsvarstytos galimybės pritraukti kitas socialdemokratų grupes. Po pirmojo suvažiavimo partijoje buvo 2500 narių.
1905 m. birželio 11-13 d. LSDSP II suvažiavime 17 delegatų su balso teise ir 5 su patariamuoju balsu jau atstovavo apie 10 000 narių. Buvo priimta programa, tačiau į ją buvo įrašytas ir proletariato diktatūros terminas. Be to, daug dėmesio skiriama žemės ūkiui. Ši programos dalis skyrėsi nuo tuo metu Rygoje aktyvios RSDDP programos.
Revoliucijos audrose
1905 m. rudenį buvo organizuoti ginkluoti būriai, kurie užpuolė Rygos kalėjimą, su carine kariuomene susikovė Talsuose ir Tukume. Buvo pradėtos konfiskuoti baronų žemės, steigiamos savivaldybės, organizuojamos profsąjungos, kurių iki tol Latvijoje beveik nebuvo. 1905 m. pabaigoje LSDSP turėjo apie 20 000 narių, o „Ciņa“ – 12 000 prenumeratorių.
Buvo pabandyta sujungti į vieną organizaciją visas tautines socialdemokratų organizacijas, tačiau daugumai jų nebuvo priimtinas susivienijimas su RSDDP, kurios programa tuo metu nenumatė nacionalinių valstybių sukūrimo galimybės. Tačiau LSDSP 1906 m. liepos 5-8 d. vykusiame III suvažiavime priėmė nutarimą susijungti su RSDDP, kurios IV Jungtinis suvažiavimas dar 1906 m. balandyje buvo priėmęs specialų nutarimą dėl susijungimo su LSDSP.
Suvažiavime dalyvavo 37 delegatai, tarp jų – karines grupes atstovavę F. Grininis, E. Dubelšteinas ir E. Luteris, bei partizanai J. Gavenis, P. Znotinis ir V. Barbans. Suvažiavimas buvo pavadintas I Latvių krašto socialdemokratijos (LKSD) suvažiavimu. LKSD gavo autonomijos teises RSDDP sudėtyje, tačiau jos pagrindiniu dokumentu tapo RSDDP programa.
1906 m. pabaigoje caro kariuomenei pavyko nugalėti sukilėlius, apie 10 000 buvo represuota, daugiau, kaip 3000 nužudyta.
LKSD II suvažiavimas vyko Londone 1907 m. birželio 3-7 d., iškart po RSDDP V. suvažiavimo, kuriame ir latvių delegatai turėjo sprendžiamąjį balsą. Suvažiavime dalyvavo 26 delegatai ir 10 narių su patariamuoju balsu. Jame pranešimą padarė V. Leninas. Į CK buvo išrinkti J. Lancmanas, F. Rozinis, E. Tinis, R. Pelšė, K. Šulcas, E. Zandreiteris, F. Tiesnieks, J. Kronbergs, į revizijos komisiją R. Endrups ir T. Kalninis.
Tarp bolševikų ir reformistų
Nors daugumai partijos lyderių teko emigruoti, LKSD išsaugojo pagrindines organizacijas. 1908 m. joje buvo 5000 narių. Nenutraukė ji ir politinės veiklos – į Rusijos Valstybės dūmą buvo išrinkti J. Ozols ir A. Priedkalnis. 1908 m. spalio mėn. Helsingforse (Helsinkis) vykusiame III LKSD suvažiavime tarp 14 delegatų daugumą vėl sudarė bolševikai, pasisakę, kad Latvijai nereikia skirtingos nuo Rusijos agrarinės politikos. Tačiau jau 1911–1912 m. partijoje, ypač jos užsienio organizacijoje, sustiprėjo reformatoriai, jie daugumą sudarė ir CK, ir „Ciņos“ redakcijoje. 1912 m. birželio mėn. Rygoje buvo sudarytas LKSD bolševikinis centras, į kurį įėjo R. Eichė, M. Novovs, K. Ozolinis, J. Šilfs (Jaunzems) ir E. Zvirbulis. Buvo sudarytas ir atskiras Užsienio grupių biuras.
LKSD IV suvažiavime, 1914 m. vasario 8-21 d. vykusiame Briuselyje, tarp delegatų buvo 8 bolševikai, 8 menševikai ir 2 „taikieji“, atstovavę 3500 narių. Dalyvavo ir V. Leninas, padaręs didelį spaudimą bolševikams ir ypač „taikiesiems“ (J Jansonui-Braunui), kad valdžią partijoje vėl perimtų ir į CK būtų išrinkti vien bolševikai. LKSD X konferencija priėmė nutarimą dėl partijos organizacinio įsijungimo į RSDDP(b).
Socialistai ar komunistai?
Po Vasario revoliucijos LKSD sugebėjo pasinaudoti demokratijos užuomazgomis – rinkimuose į apskričių ir zemstvų tarybas jie gavo apie 70 % balsų, o į kareivių tarybas latvių šaulių pulkuose net 96 % balsų. 1917 m. liepą Rygoje legaliai vykusiame LKSD V suvažiavime, kuriame dalyvavo 120 delegatų, atstovavusių 7672 narius, iš jų 1826 iš latvių šaulių pulkų ir 1700 rusų XII armijai, buvo patvirtintas partijos susijungimas su RSDDP, o partija pavadinta Latvijos socialdemokratija (LSD). 1917 m. partijos lyderis J. Berzinis-Ziemelis įėjo į RSDDP CK. Socialdemokratai reformistai F. Menderis, P. Kalninis, A. Petrevićs, V. Bastjanis ir kiti pasitraukė iš partijos.
1917 m. lapkričio 21-22 d. Valkoje LSD vadovaujama darbininkų, kareivių ir bežemių taryba pasiskelbė aukščiausiu valdžios organu neokupuotoje Latvijos dalyje. 1917 m. gruodžio 29-31 d. Valmieroje vykęs tarybų suvažiavimas sudarė naują Latvijos darbininkų, kareivių ir bežemių tarybą, kuri išrinko Vykdomąjį komitetą su F. Roziniu priekyje. Tačiau 1918 m. vasarį kaizerinė Vokietija okupavo visą Latviją ir LSD lyderiams teko pabėgti į Rusiją, kur jie įsijungė į RSDDP veiklą.
1918 m. gruodžio 4 d. padedant Raudonajai armijai, sovietų valdžia Latvijoje buvo atkurta, (jos vadovu tapo Peteris Stučka) ir veikė iki 1920 m. pradžios.
1919 m. VI suvažiavime, vykusiame Rygoje, LSD buvo pavadinta Latvijos komunistų partija. Latvijos visuomenė toleravo komunistus. 1928 m. Saeimos rinkimuose LKP gavo 6 vietas, už jos sudarytą darbininkų ir valstiečių sąrašą balsavo 75 000 rinkėjų. 1931 m. rinkimuose jie gavo 7 vietas. Frakcijos lyderiais buvo rašytojas L. Laicens (1928–1930 m.), J. Balodis (1930–1931 m.), E. Sudmalis (1931–1932 m.) ir O. Gulbis (1933 m.).
1931 m. Maskvoje vykusiame VIII suvažiavime socialdemokratai buvo pavadinti fašizmo agentūra darbininkų judėjime, todėl vėliau LKP nerado bendros kalbos su LSDSP. 1933 m. lapkritį buvo suimti LKP atstovai Saeimoje, o 1934 m. kovo mėn. ir daugelis jos veikėjų. 1934 m. gegužį Latvijoje įvyko aizsargų organizuotas valstybės perversmas ir visų politinių partijų veikla buvo uždrausta. 1936 m. buvo likviduotas ir LKP CK bei Užsienio biuras, veikę Maskvoje.
Tikrosios socialdemokratijos keliu
Nepasidavę revoliucinei daugumai reformistai 1919 m. atkūrė Latvijos socialdemokratų darbininkų partiją. 1920 m. rinkimuose į Steigiamąjį susirinkimą LSDSP gavo daugiausia balsų ir 152 deputatų susirinkime turėjo 57 vietas. Valstiečių sąjunga gavo 26 vietas, likusias pasidalino dar 19 frakcijų.
1920 m. gegužės 1 d. pradėjęs darbą Steigiamasis susirinkimas priėmė nutarimą apie demokratinės respublikos įkūrimą. 1922 m. vasario 15 d. buvo priimta Konstitucija, analogiška Prancūzijos III respublikos (1870 m.) pagrindiniams įstatymui, paskelbusi Latviją parlamentine respublika.
1922 m. rinkimuose į Saeimą LSDSP gavo 38 vietas iš 100. Tačiau daugumą šios kadencijos vyriausybių formavo Valstiečių sąjunga, gavusi tik 17 vietų, bet sugebėjusi geriau suorganizuoti dešiniąsias ir centro jėgas. LSDSP vyriausybę formavo tik 1924–1926 m.
1922–1934 m. Saeimos pirmininku buvo LSDSP pirmininkas Paulis Kalninis, ne kartą ėjęs ir Respublikos prezidento pareigas.
Kartu su profsąjungomis
LSDSP daug nuveikė, atkurdama profsąjungas. 1919 m. rugpjūčio 15 d. vėl padėjo veikti didžiausias jų susivienijimas – Rygos profsąjungų centrinis biuras, jungęs 23 profsąjungas su 15 000 narių. Buvo įkurtas Latvijos profsąjungų centrinis biuras (LPSCB), 1920 m. tapęs Amsterdamo Internacionalo nariu.
1921 m. gegužę vykusiame I Latvijos profsąjungų suvažiavime LSDSP gavo daugumą 25 000 narių jungusiame LPSCB. Tačiau iš šio suvažiavimo išėję komunistai įkūrė savo Darbininkų profsąjungų centrinį biurą, jungusį 18 000 narių, tuo suskaldydami judėjimą.
Siekdami suvienyti dirbančiuosius, socialdemokratai 1922 m. įkūrė Bendrąją darbininkų profsąjungą, o 1923 m. žemės ūkio darbininkų profsąjungą. 1928 m., po kelių ekstremistiškai nusiteikusių kairiųjų profsąjungų lyderių provokacijų, 19 kairiųjų profsąjungų buvo uždarytos, tačiau 1929 m. jos reorganizavosi į Latvijos profsąjungų susivienijimą, veikusį iki 1931 m. liepos. Po valstybės perversmo buvo uždraustos visos laisvosios profsąjungos.
Pogrindyje ir emigracijoje
1934 m. buvo uždrausta ir pati LSDSP, dalis jos narių netrukus įkūrė nelegalią Latvijos socialistinę darbininkų ir valstiečių partiją (LSDVP), kuri su LKP sudarė bendrą frontą. 1934 m. birželį įkurta nelegali Latvijos socialistinė jaunimo sąjunga, turėjusi apie 100 narių, kuri 1936 m. liepos 9 d. sudarė sutartį su komjaunimu ir įkūrė Latvijos darbo jaunimo sąjungą.
1940 m. birželio 17 d. Raudonajai armijai žengiant į Latviją, Rygoje policija susidorojo su demonstrantais, 2 žmonės buvo užmušti, 27 sužeisti. Reikalaujant liaudžiai, vyriausybė atsistatydino, o naują vyriausybę buvo pavesta sudaryti LSDSP lyderiui P. Kalniniui. Tačiau jis valdžioje išsilaikė tik 3 dienas – birželio 20 d. vakare buvo sudaryta A. Kirchenšteino „Liaudies vyriausybė“, sudaryta iš rašytojų, žurnalistų ir mokslininkų. Tačiau ir ji išsilaikė tik mėnesį, kol valdžią perėmė iš okupacinių jėgų statytinių suformuotas „Liaudies seimas“.
1947 m. Stokholme buvo sudarytas Latvijos SDSP Užsienio komitetas, kuriam vadovavo partijos pirmininkas Bruno Kalninis, sekretoriumi 1976–1991 m. buvo Laimonis Ešenvaldis. Buvo išlaikyta ir partijos narystė SI.
Atgimimas
LSDSP atnaujino savo veiklą Latvijoje 1989 m. liepos 26 d. sudarius LSDSP Rygos komitetą, kuris 1989 m. rugsėjo 1 d. tapo visos Latvijos socialdemokratų organizacijos vadovaujančiu organu. Per 2 mėnesius į partiją įstojo apie 1000 narių.
Oficialiai veikla buvo atkurta 1989 m. gruodžio 2-3 d. vykusiame LSDSP suvažiavime, kuriame buvo priimtas statutas ir programa. Partijos pirmininku išrinktas Juris Bojars.
Tačiau politinė kova prasidėjo nesėkme – rinkimuose į V Saeimą surinkta vos 7416 balsų – 0,66 %. 1994 m. parlamento rinkimuose LSDSP, ir koalicija Darbas ir teisingumas surinko tik 4,56 % balsų ir neperžengė 5 % ribos.
Bet 1997 m. rinkimuose pergrupavusios jėgas, socialdemokratinės partijos gavo 14 vietų Saeimoje. Atskiru sąrašu dalyvavo tik Moterų sąjunga.
Sėkmė lėmė, kad 1999 m. gegužės 29 d. LSDSP susijungė su buvusia Latvijos komunistų partija, pasivadinusia Latvijos socialdemokratų partija ir Latgalos demokratine partija. Buvo paliktas senasis partijos pavadinimas LSDSP, jos pirmininku liko Juris Bojars.
2000 m. savivaldybių rinkimuose gauta 14 vietų Rygos dūmoje, 4 Jelgavoje, 3 Jūrmaloje, po 2 Liepojoje ir Rėzeknėje, po 1 Ventspilyje ir Daugpilyje. Rygos meru tapo viena partijos lyderių Gundars Bojars.
2002 m. sausio 7 d. dalis kairiųjų socialdemokratų, vadovaujamų LSDSP frakcijos Saeimoje lyderio Egilo Baldzeno, pasitraukė iš partijos ir įkūrė Latvijos socialdemokratų sąjungą (LSDS). Tai susilpnino socialdemokratines pozicijas: 2002 m. VIII Saeimo rinkimuose LSDSP gavo 4 % balsų, LSDS 1,5 %, Socialdemokratinė gerovės partija 1,3 % ir į parlamentą nei viena nepateko. Rinkimuose dalyvavo 20 partijų.
2005 m. LSDSP gavo 7 vietas Rygos taryboje.
Struktūra
Partijoje veikia 25 teritorinės ir 7 Rygos miesto rajonų organizacijos, kurios atlieka visą ideologinį darbą. Gyvenamosiose vietovėse steigiamos kuopos, privalančios turėti ne mažiau, kaip 5 narius. Partijos sudėtyje taip pat yra savarankiškos Moterų ir Jaunimo organizacijos. Užsienyje gyvenantys partijos nariai jungiasi į kuopas ir klubus.
Pagrindinis organas – suvažiavimas, kurį Taryba šaukia kartą per kalendorinius metus. Tarp suvažiavimų partijos veiklą organizuoja 37 suvažiavime rinktų narių, įskaitant partijos pirmininką ir jo pavaduotojus, ir visas teritorines organizacijas atstovaujančių narių Taryba. Kasdieninius klausimus sprendžia 16 narių Valdyba. Partijos lyderis yra suvažiavime rinkta pirmininkas, partijos aparatui vadovauja generalinis sekretorius.
Būstinės adresas: Rīga, Aldaru 8. Leidžia žurnalą Sociāldemokrāts.
Pirmininkai:
- 2002 m. Dainis Ivans
- 2005 m. Juris Bojars
- 2006 m. Guntars Jirgensons
- 2006 m. Janis Dinevičius
Generaliniai sekretoriai:
- 1999 m. Janis Dinevičius
- 2005 m. Gundaras Bojaras
- 2005 m. Ansis Dobelis
Nuorodos
- Oficiali svetainė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Latvijos socialdemokratų darbininkų partija, Kas yra Latvijos socialdemokratų darbininkų partija? Ką reiškia Latvijos socialdemokratų darbininkų partija?
Latvijos socialdemokratu darbininku partija LSDSP latv Latvijas socialdemokratu stradnieku partija 1904 1906 m LSDSP 1906 1917 m Latviu krasto socialdemokratija 1917 1919 m Latvijos Socialdemokratija nuo 1919 m vel LSDSP pirmoji Latvijos politine partija Pirmieji zingsniaiĮkurta 1904 m birzelio 7 9 d Rygoje Su vokieciu socialdemokratu darbais pirmasis Latvijos visuomene 1893 m supazindino Janis Rainis Rygos socialdemokratu organizacija buvo įkurta 1899 m rugpjucio menesį tuo metu joje buvo 200 nariu 1901 1902 m susikure socialdemokratu organizacijos Liepojoje Ventspilyje ir Talsuose jos kartu su Rygos organizacija 1902 m susijunge į Pabaltijo latviu socialdemokratu darbininku organizacija Tuo metu Latvijoje jau veike stiprios rusu lietuviu zydu estu socialdemokratu organizacijos Svarbiausia organizacinį darba atliko 1886 1905 m legaliai leistas Jauna strava laikrastis Dienas lapa kurį redagavo 1888 1890 m ir 1895 1904 m Peteris Stucka 1890 1895 m Janis Plieksanis bei 1900 1905 m F Rozinio Sveicarijoje leistas zurnalas Socialdemokrats ir nuo 1904 m geguzes Rygoje pradejes eiti menrastis Cina 1904 m nelegaliai susirinkusiame I ame suvaziavime dalyvaujant 11 Rygos Liepojos Talsu ir Jelgavos delegatu bei sveciu Rygai atstovavo P Stucka J Jansons Brauns J Ozols vietinems organizacijoms A Busevics V Dermanis J Kazmeris J Luteris E Treimanis E Zandreiteris Buvo priimti įstatai apsvarstytas Erfurto programai artimos LSDSP programos projektas isrinktas 5 nariu CK apsvarstytos galimybes pritraukti kitas socialdemokratu grupes Po pirmojo suvaziavimo partijoje buvo 2500 nariu 1905 m birzelio 11 13 d LSDSP II suvaziavime 17 delegatu su balso teise ir 5 su patariamuoju balsu jau atstovavo apie 10 000 nariu Buvo priimta programa taciau į ja buvo įrasytas ir proletariato diktaturos terminas Be to daug demesio skiriama zemes ukiui Si programos dalis skyresi nuo tuo metu Rygoje aktyvios RSDDP programos Revoliucijos audrose1905 m rudenį buvo organizuoti ginkluoti buriai kurie uzpuole Rygos kalejima su carine kariuomene susikove Talsuose ir Tukume Buvo pradetos konfiskuoti baronu zemes steigiamos savivaldybes organizuojamos profsajungos kuriu iki tol Latvijoje beveik nebuvo 1905 m pabaigoje LSDSP turejo apie 20 000 nariu o Cina 12 000 prenumeratoriu Buvo pabandyta sujungti į viena organizacija visas tautines socialdemokratu organizacijas taciau daugumai ju nebuvo priimtinas susivienijimas su RSDDP kurios programa tuo metu nenumate nacionaliniu valstybiu sukurimo galimybes Taciau LSDSP 1906 m liepos 5 8 d vykusiame III suvaziavime prieme nutarima susijungti su RSDDP kurios IV Jungtinis suvaziavimas dar 1906 m balandyje buvo priemes specialu nutarima del susijungimo su LSDSP Suvaziavime dalyvavo 37 delegatai tarp ju karines grupes atstovave F Grininis E Dubelsteinas ir E Luteris bei partizanai J Gavenis P Znotinis ir V Barbans Suvaziavimas buvo pavadintas I Latviu krasto socialdemokratijos LKSD suvaziavimu LKSD gavo autonomijos teises RSDDP sudetyje taciau jos pagrindiniu dokumentu tapo RSDDP programa 1906 m pabaigoje caro kariuomenei pavyko nugaleti sukilelius apie 10 000 buvo represuota daugiau kaip 3000 nuzudyta LKSD II suvaziavimas vyko Londone 1907 m birzelio 3 7 d iskart po RSDDP V suvaziavimo kuriame ir latviu delegatai turejo sprendziamajį balsa Suvaziavime dalyvavo 26 delegatai ir 10 nariu su patariamuoju balsu Jame pranesima padare V Leninas Į CK buvo isrinkti J Lancmanas F Rozinis E Tinis R Pelse K Sulcas E Zandreiteris F Tiesnieks J Kronbergs į revizijos komisija R Endrups ir T Kalninis Tarp bolseviku ir reformistuNors daugumai partijos lyderiu teko emigruoti LKSD issaugojo pagrindines organizacijas 1908 m joje buvo 5000 nariu Nenutrauke ji ir politines veiklos į Rusijos Valstybes duma buvo isrinkti J Ozols ir A Priedkalnis 1908 m spalio men Helsingforse Helsinkis vykusiame III LKSD suvaziavime tarp 14 delegatu dauguma vel sudare bolsevikai pasisake kad Latvijai nereikia skirtingos nuo Rusijos agrarines politikos Taciau jau 1911 1912 m partijoje ypac jos uzsienio organizacijoje sustiprejo reformatoriai jie dauguma sudare ir CK ir Cinos redakcijoje 1912 m birzelio men Rygoje buvo sudarytas LKSD bolsevikinis centras į kurį įejo R Eiche M Novovs K Ozolinis J Silfs Jaunzems ir E Zvirbulis Buvo sudarytas ir atskiras Uzsienio grupiu biuras LKSD IV suvaziavime 1914 m vasario 8 21 d vykusiame Briuselyje tarp delegatu buvo 8 bolsevikai 8 mensevikai ir 2 taikieji atstovave 3500 nariu Dalyvavo ir V Leninas padares didelį spaudima bolsevikams ir ypac taikiesiems J Jansonui Braunui kad valdzia partijoje vel perimtu ir į CK butu isrinkti vien bolsevikai LKSD X konferencija prieme nutarima del partijos organizacinio įsijungimo į RSDDP b Socialistai ar komunistai Po Vasario revoliucijos LKSD sugebejo pasinaudoti demokratijos uzuomazgomis rinkimuose į apskriciu ir zemstvu tarybas jie gavo apie 70 balsu o į kareiviu tarybas latviu sauliu pulkuose net 96 balsu 1917 m liepa Rygoje legaliai vykusiame LKSD V suvaziavime kuriame dalyvavo 120 delegatu atstovavusiu 7672 narius is ju 1826 is latviu sauliu pulku ir 1700 rusu XII armijai buvo patvirtintas partijos susijungimas su RSDDP o partija pavadinta Latvijos socialdemokratija LSD 1917 m partijos lyderis J Berzinis Ziemelis įejo į RSDDP CK Socialdemokratai reformistai F Menderis P Kalninis A Petrevics V Bastjanis ir kiti pasitrauke is partijos 1917 m lapkricio 21 22 d Valkoje LSD vadovaujama darbininku kareiviu ir bezemiu taryba pasiskelbe auksciausiu valdzios organu neokupuotoje Latvijos dalyje 1917 m gruodzio 29 31 d Valmieroje vykes tarybu suvaziavimas sudare nauja Latvijos darbininku kareiviu ir bezemiu taryba kuri isrinko Vykdomajį komiteta su F Roziniu priekyje Taciau 1918 m vasarį kaizerine Vokietija okupavo visa Latvija ir LSD lyderiams teko pabegti į Rusija kur jie įsijunge į RSDDP veikla 1918 m gruodzio 4 d padedant Raudonajai armijai sovietu valdzia Latvijoje buvo atkurta jos vadovu tapo Peteris Stucka ir veike iki 1920 m pradzios 1919 m VI suvaziavime vykusiame Rygoje LSD buvo pavadinta Latvijos komunistu partija Latvijos visuomene toleravo komunistus 1928 m Saeimos rinkimuose LKP gavo 6 vietas uz jos sudaryta darbininku ir valstieciu sarasa balsavo 75 000 rinkeju 1931 m rinkimuose jie gavo 7 vietas Frakcijos lyderiais buvo rasytojas L Laicens 1928 1930 m J Balodis 1930 1931 m E Sudmalis 1931 1932 m ir O Gulbis 1933 m 1931 m Maskvoje vykusiame VIII suvaziavime socialdemokratai buvo pavadinti fasizmo agentura darbininku judejime todel veliau LKP nerado bendros kalbos su LSDSP 1933 m lapkritį buvo suimti LKP atstovai Saeimoje o 1934 m kovo men ir daugelis jos veikeju 1934 m geguzį Latvijoje įvyko aizsargu organizuotas valstybes perversmas ir visu politiniu partiju veikla buvo uzdrausta 1936 m buvo likviduotas ir LKP CK bei Uzsienio biuras veike Maskvoje Tikrosios socialdemokratijos keliuNepasidave revoliucinei daugumai reformistai 1919 m atkure Latvijos socialdemokratu darbininku partija 1920 m rinkimuose į Steigiamajį susirinkima LSDSP gavo daugiausia balsu ir 152 deputatu susirinkime turejo 57 vietas Valstieciu sajunga gavo 26 vietas likusias pasidalino dar 19 frakciju 1920 m geguzes 1 d pradejes darba Steigiamasis susirinkimas prieme nutarima apie demokratines respublikos įkurima 1922 m vasario 15 d buvo priimta Konstitucija analogiska Prancuzijos III respublikos 1870 m pagrindiniams įstatymui paskelbusi Latvija parlamentine respublika 1922 m rinkimuose į Saeima LSDSP gavo 38 vietas is 100 Taciau dauguma sios kadencijos vyriausybiu formavo Valstieciu sajunga gavusi tik 17 vietu bet sugebejusi geriau suorganizuoti desiniasias ir centro jegas LSDSP vyriausybe formavo tik 1924 1926 m 1922 1934 m Saeimos pirmininku buvo LSDSP pirmininkas Paulis Kalninis ne karta ejes ir Respublikos prezidento pareigas Kartu su profsajungomisLSDSP daug nuveike atkurdama profsajungas 1919 m rugpjucio 15 d vel padejo veikti didziausias ju susivienijimas Rygos profsajungu centrinis biuras junges 23 profsajungas su 15 000 nariu Buvo įkurtas Latvijos profsajungu centrinis biuras LPSCB 1920 m tapes Amsterdamo Internacionalo nariu 1921 m geguze vykusiame I Latvijos profsajungu suvaziavime LSDSP gavo dauguma 25 000 nariu jungusiame LPSCB Taciau is sio suvaziavimo iseje komunistai įkure savo Darbininku profsajungu centrinį biura jungusį 18 000 nariu tuo suskaldydami judejima Siekdami suvienyti dirbanciuosius socialdemokratai 1922 m įkure Bendraja darbininku profsajunga o 1923 m zemes ukio darbininku profsajunga 1928 m po keliu ekstremistiskai nusiteikusiu kairiuju profsajungu lyderiu provokaciju 19 kairiuju profsajungu buvo uzdarytos taciau 1929 m jos reorganizavosi į Latvijos profsajungu susivienijima veikusį iki 1931 m liepos Po valstybes perversmo buvo uzdraustos visos laisvosios profsajungos Pogrindyje ir emigracijoje1934 m buvo uzdrausta ir pati LSDSP dalis jos nariu netrukus įkure nelegalia Latvijos socialistine darbininku ir valstieciu partija LSDVP kuri su LKP sudare bendra fronta 1934 m birzelį įkurta nelegali Latvijos socialistine jaunimo sajunga turejusi apie 100 nariu kuri 1936 m liepos 9 d sudare sutartį su komjaunimu ir įkure Latvijos darbo jaunimo sajunga 1940 m birzelio 17 d Raudonajai armijai zengiant į Latvija Rygoje policija susidorojo su demonstrantais 2 zmones buvo uzmusti 27 suzeisti Reikalaujant liaudziai vyriausybe atsistatydino o nauja vyriausybe buvo pavesta sudaryti LSDSP lyderiui P Kalniniui Taciau jis valdzioje issilaike tik 3 dienas birzelio 20 d vakare buvo sudaryta A Kirchensteino Liaudies vyriausybe sudaryta is rasytoju zurnalistu ir mokslininku Taciau ir ji issilaike tik menesį kol valdzia pereme is okupaciniu jegu statytiniu suformuotas Liaudies seimas 1947 m Stokholme buvo sudarytas Latvijos SDSP Uzsienio komitetas kuriam vadovavo partijos pirmininkas Bruno Kalninis sekretoriumi 1976 1991 m buvo Laimonis Esenvaldis Buvo islaikyta ir partijos naryste SI AtgimimasLSDSP atnaujino savo veikla Latvijoje 1989 m liepos 26 d sudarius LSDSP Rygos komiteta kuris 1989 m rugsejo 1 d tapo visos Latvijos socialdemokratu organizacijos vadovaujanciu organu Per 2 menesius į partija įstojo apie 1000 nariu Oficialiai veikla buvo atkurta 1989 m gruodzio 2 3 d vykusiame LSDSP suvaziavime kuriame buvo priimtas statutas ir programa Partijos pirmininku isrinktas Juris Bojars Taciau politine kova prasidejo nesekme rinkimuose į V Saeima surinkta vos 7416 balsu 0 66 1994 m parlamento rinkimuose LSDSP ir koalicija Darbas ir teisingumas surinko tik 4 56 balsu ir neperzenge 5 ribos Bet 1997 m rinkimuose pergrupavusios jegas socialdemokratines partijos gavo 14 vietu Saeimoje Atskiru sarasu dalyvavo tik Moteru sajunga Sekme leme kad 1999 m geguzes 29 d LSDSP susijunge su buvusia Latvijos komunistu partija pasivadinusia Latvijos socialdemokratu partija ir Latgalos demokratine partija Buvo paliktas senasis partijos pavadinimas LSDSP jos pirmininku liko Juris Bojars 2000 m savivaldybiu rinkimuose gauta 14 vietu Rygos dumoje 4 Jelgavoje 3 Jurmaloje po 2 Liepojoje ir Rezekneje po 1 Ventspilyje ir Daugpilyje Rygos meru tapo viena partijos lyderiu Gundars Bojars 2002 m sausio 7 d dalis kairiuju socialdemokratu vadovaujamu LSDSP frakcijos Saeimoje lyderio Egilo Baldzeno pasitrauke is partijos ir įkure Latvijos socialdemokratu sajunga LSDS Tai susilpnino socialdemokratines pozicijas 2002 m VIII Saeimo rinkimuose LSDSP gavo 4 balsu LSDS 1 5 Socialdemokratine geroves partija 1 3 ir į parlamenta nei viena nepateko Rinkimuose dalyvavo 20 partiju 2005 m LSDSP gavo 7 vietas Rygos taryboje StrukturaSocialdemokrats 2005 m Partijoje veikia 25 teritorines ir 7 Rygos miesto rajonu organizacijos kurios atlieka visa ideologinį darba Gyvenamosiose vietovese steigiamos kuopos privalancios tureti ne maziau kaip 5 narius Partijos sudetyje taip pat yra savarankiskos Moteru ir Jaunimo organizacijos Uzsienyje gyvenantys partijos nariai jungiasi į kuopas ir klubus Pagrindinis organas suvaziavimas kurį Taryba saukia karta per kalendorinius metus Tarp suvaziavimu partijos veikla organizuoja 37 suvaziavime rinktu nariu įskaitant partijos pirmininka ir jo pavaduotojus ir visas teritorines organizacijas atstovaujanciu nariu Taryba Kasdieninius klausimus sprendzia 16 nariu Valdyba Partijos lyderis yra suvaziavime rinkta pirmininkas partijos aparatui vadovauja generalinis sekretorius Bustines adresas Riga Aldaru 8 Leidzia zurnala Socialdemokrats Pirmininkai 2002 m Dainis Ivans 2005 m Juris Bojars 2006 m Guntars Jirgensons 2006 m Janis Dinevicius Generaliniai sekretoriai 1999 m Janis Dinevicius 2005 m Gundaras Bojaras 2005 m Ansis DobelisNuorodosOficiali svetaine