Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
76 š pl 125 r ilg 76 š pl 125 r ilg 76 125 Laptevų jūra Laptevų jūra Rusijoje Laptevų jūra rus море Лаптевых jak Лаптевт
Laptevų jūra
76° š. pl. 125° r. ilg. / 76°š. pl. 125°r. ilg.
Laptevų jūra (rus. море Лаптевых, jak. Лаптевтар байҕаллара) – nedidelė Arkties vandenyno jūra šiaurinėje Sibiro pakrantėje (Rusija), apribota Taimyro pusiasaliu ir Šiaurės Žemės salynu vakaruose, ir Naujojo Sibiro salomis ir Kotelno sala rytuose. Vakaruose jungiasi su Karos jūra ir rytuose su Rytų Sibiro jūra.
Anksčiau vadinta Sibiro jūra arba Nordenšeldo jūra, pervadinta 1935 m. pagal brolius Charitoną ir Dmitrijų Laptevus, pažymėjusius šios jūros krantus 1735–1740 m. ekspedicijos metu.
Geografija
Plotas apie 662 000 km², vidutinis gylis – 578 m, didžiausias gylis – 3385 m.
Didelės įlankos įsiterpia į krantus. Gausu upių, didžiausia – Lena. Kai kurios upės formuoja plačias deltas. Daug įvairios kilmės ir gamtovaizdžio salų, ypač vakarinėje dalyje.
Dugno reljefas
Dugno reljefą ir kranto liniją formavo senovinės upės ir ledynai. Jūros dugnas yra mažai nuožulnus, staiga lūžtantis ir nusileidžiantis link Arkties vandenyno. Jūros dugnas daugiausiai padengtas dumblu, seklesni rajonai padengti smėliu ir sąnašomis. Rytuose, po plonu sąnašų sluoksniu, susidariusi labai seno ledo liekanų storymė.
Vandens sudėtis
Upių ir ledo tirpsmo vanduo sudaro apie 135 cm storio gėlo vandens sluoksnį. Žiemą druskingumas pietrytinėje jūros dalyje siekia 20–25 ‰, šiaurinėje dalyje – 34 ‰, o vasarą druskingumas nukrenta iki 5-10 ‰ pietryčiuose ir iki 30-32 ‰ šiaurėje.
Klimatas
Oro temperatūra žemiau 0 °C šiaurinėje dalyje būna 11 mėnesių, o pietinėje dalyje 9 mėnesius per metus. Vidutinė temperatūra sausį būna nuo -31° iki -34 °C, žemiausia temperatūra -50 °C. Liepą vidutinė temperatūra šiaurinėje dalyje vos aukščiau užšalimo taško, o pietuose apie +6 °C, o aukščiausia temperatūra +10 °C. Krantuose aukščiausia temperatūra gali pasiekti net +24 °C. Žiemą čia dažnos audros, pūgos, vėtros; vasarą sniego škvalai ir rūkai.
Didžiąją metų dalį jūrą būna sukaustęs ledas. Žiemą vandens temperatūra po ledu siekia apie -0,8 °C pietryčiuose ir apie -1,8 °C šiaurėje; gelmėje temperatūra svyruoja nuo -1,6° iki -1,7 °C. Vasarą ledo nepadengtuose regionuose plonas vandens sluoksnis įšyla aukščiau užšalimo taško.
Ekonomika
Žmonės, gyvenantys šios jūros pakrantėse, maitinasi lašišomis ir kitomis žuvimis. Tarp žinduolių paminėtini ruoniai, jūrų vėpliai ir poliarinės meškos. Laptevų jūra yra Šiaurės jūrų kelyje, Tiksis – pagrindinis uostas. Mediena, statybinės medžiagos ir kailiai yra svarbiausi jūra gabenami kroviniai.
Augalija ir gyvūnija
Dėl atšiauraus klimato gyvūnų ir augalų populiacija jūroje nėra gausi. Laptevų jūros augaliją daugiausiai sudaro titnagdumbliai (apie 100 rūšių). Taip pat būna ir žaliadumblių ir melsvabakterių. Esantis fitoplanktonas būdingas sūresniam vandeniui, jo koncentracija yra apie 0,2 mg/l. Yra apie 30 zooplanktono rūšių, kurio koncentracija yra 0,467 mg/l. Pakrantės augmeniją sudaro daugiausiai samanos, kerpės ir keletas žydinčių augalų: uolaskėlė, anksta ir maža gluosninių augalų populiacija. Tarp retų induočių pasitaiko glažučių ir uolaskėlių.
Nuolat gyvenančių žinduolių rūšys: žieduotasis ruonis, jūrų kiškis, grenlandinis ruonis, vėplys, poliarinė lapė,šiaurinis elnias, pilkasis vilkas, šermuonėlis, baltasis kiškis ir baltasis lokys, taip pat sezoniškai atplaukia ir baltasis delfinas. Vietovėje gyvena kelios dešimtys paukščių rūšių: sniegstartė, jūrinis bėgikas, baltoji pelėda ir paprastoji berniklė. Kiti paukščiai – mažoji alka, tripirštis kiras, paprastoji taistė, Pagophila eburnea, sėjikiniai paukščiai ir didysis poliarinis kiras sudaro dideles paukščių kolonijas salose ir prie kranto. Jūroje gyvena 39 rūšių žuvys: muksunas, čyras, Coregonus autumnalis, arktinis omulis, poliarinė stinta ir kitos.
Galerija
Šaltiniai
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 247
- Ecological assessment of pollution in the Russian Arctic region Archyvuota kopija 2006-09-30 iš Library of Congress Web Archives, Global International Waters Assessment Final Report
- „Северная Земля. Часть II“. forpost-x.com.ua (rusų). Suarchyvuota iš originalo 2016-03-03. Nuoroda tikrinta 2017-04-01.
- S. Heileman and I. Belkin Laptev Sea: LME #56 Archyvuota kopija 2013-05-15 iš Wayback Machine projekto., in Sherman, K. and Hempel, G. (Editors) 2008. The UNEP Large Marine Ecosystem Report
- „Список видов морских млекопитающих, встречающихся в море Лаптевых“. 2mn.org (rusų). Suarchyvuota iš originalo 2016-12-24. Nuoroda tikrinta 2017-04-01.
- „Лаптевых море“. bse.sci-lib.com. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-23. Nuoroda tikrinta 2017-04-01.
Literatūra
- : atsiminimai (Dalia Grinkevičiūtė, sud. Agnė Iešmantaitė). – Vilnius: Žaltvykslė, 2006. – 151p. – ISBN 9986-06-149-0
Nuorodos
- Lietuvių tremtinių, ištremtų prie Laptevų jūros, brolijos tinklalapis
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Laptevų jūra, Kas yra Laptevų jūra? Ką reiškia Laptevų jūra?
76 s pl 125 r ilg 76 s pl 125 r ilg 76 125 Laptevu jura Laptevu jura Rusijoje Laptevu jura rus more Laptevyh jak Laptevtar bajҕallara nedidele Arkties vandenyno jura siaurineje Sibiro pakranteje Rusija apribota Taimyro pusiasaliu ir Siaures Zemes salynu vakaruose ir Naujojo Sibiro salomis ir Kotelno sala rytuose Vakaruose jungiasi su Karos jura ir rytuose su Rytu Sibiro jura Anksciau vadinta Sibiro jura arba Nordenseldo jura pervadinta 1935 m pagal brolius Charitona ir Dmitriju Laptevus pazymejusius sios juros krantus 1735 1740 m ekspedicijos metu Laptevu jura Anabaro įlankaGeografijaPlotas apie 662 000 km vidutinis gylis 578 m didziausias gylis 3385 m Dideles įlankos įsiterpia į krantus Gausu upiu didziausia Lena Kai kurios upes formuoja placias deltas Daug įvairios kilmes ir gamtovaizdzio salu ypac vakarineje dalyje Dugno reljefasDugno reljefa ir kranto linija formavo senovines upes ir ledynai Juros dugnas yra mazai nuozulnus staiga luztantis ir nusileidziantis link Arkties vandenyno Juros dugnas daugiausiai padengtas dumblu seklesni rajonai padengti smeliu ir sanasomis Rytuose po plonu sanasu sluoksniu susidariusi labai seno ledo liekanu storyme Vandens sudetisUpiu ir ledo tirpsmo vanduo sudaro apie 135 cm storio gelo vandens sluoksnį Ziema druskingumas pietrytineje juros dalyje siekia 20 25 siaurineje dalyje 34 o vasara druskingumas nukrenta iki 5 10 pietryciuose ir iki 30 32 siaureje KlimatasOro temperatura zemiau 0 C siaurineje dalyje buna 11 menesiu o pietineje dalyje 9 menesius per metus Vidutine temperatura sausį buna nuo 31 iki 34 C zemiausia temperatura 50 C Liepa vidutine temperatura siaurineje dalyje vos auksciau uzsalimo tasko o pietuose apie 6 C o auksciausia temperatura 10 C Krantuose auksciausia temperatura gali pasiekti net 24 C Ziema cia daznos audros pugos vetros vasara sniego skvalai ir rukai Didziaja metu dalį jura buna sukaustes ledas Ziema vandens temperatura po ledu siekia apie 0 8 C pietryciuose ir apie 1 8 C siaureje gelmeje temperatura svyruoja nuo 1 6 iki 1 7 C Vasara ledo nepadengtuose regionuose plonas vandens sluoksnis įsyla auksciau uzsalimo tasko EkonomikaZmones gyvenantys sios juros pakrantese maitinasi lasisomis ir kitomis zuvimis Tarp zinduoliu paminetini ruoniai juru vepliai ir poliarines meskos Laptevu jura yra Siaures juru kelyje Tiksis pagrindinis uostas Mediena statybines medziagos ir kailiai yra svarbiausi jura gabenami kroviniai Augalija ir gyvunijaBaltoji peledaSniegstarte Del atsiauraus klimato gyvunu ir augalu populiacija juroje nera gausi Laptevu juros augalija daugiausiai sudaro titnagdumbliai apie 100 rusiu Taip pat buna ir zaliadumbliu ir melsvabakteriu Esantis fitoplanktonas budingas suresniam vandeniui jo koncentracija yra apie 0 2 mg l Yra apie 30 zooplanktono rusiu kurio koncentracija yra 0 467 mg l Pakrantes augmenija sudaro daugiausiai samanos kerpes ir keletas zydinciu augalu uolaskele anksta ir maza gluosniniu augalu populiacija Tarp retu induociu pasitaiko glazuciu ir uolaskeliu Nuolat gyvenanciu zinduoliu rusys zieduotasis ruonis juru kiskis grenlandinis ruonis veplys poliarine lape siaurinis elnias pilkasis vilkas sermuonelis baltasis kiskis ir baltasis lokys taip pat sezoniskai atplaukia ir baltasis delfinas Vietoveje gyvena kelios desimtys pauksciu rusiu sniegstarte jurinis begikas baltoji peleda ir paprastoji bernikle Kiti pauksciai mazoji alka tripirstis kiras paprastoji taiste Pagophila eburnea sejikiniai pauksciai ir didysis poliarinis kiras sudaro dideles pauksciu kolonijas salose ir prie kranto Juroje gyvena 39 rusiu zuvys muksunas cyras Coregonus autumnalis arktinis omulis poliarine stinta ir kitos GalerijaSaltiniaiGeograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 247 Ecological assessment of pollution in the Russian Arctic region Archyvuota kopija 2006 09 30 is Library of Congress Web Archives Global International Waters Assessment Final Report Severnaya Zemlya Chast II forpost x com ua rusu Suarchyvuota is originalo 2016 03 03 Nuoroda tikrinta 2017 04 01 S Heileman and I Belkin Laptev Sea LME 56 Archyvuota kopija 2013 05 15 is Wayback Machine projekto in Sherman K and Hempel G Editors 2008 The UNEP Large Marine Ecosystem Report Spisok vidov morskih mlekopitayushih vstrechayushihsya v more Laptevyh 2mn org rusu Suarchyvuota is originalo 2016 12 24 Nuoroda tikrinta 2017 04 01 Laptevyh more bse sci lib com Suarchyvuota is originalo 2016 03 23 Nuoroda tikrinta 2017 04 01 Literatura atsiminimai Dalia Grinkeviciute sud Agne Iesmantaite Vilnius Zaltvyksle 2006 151p ISBN 9986 06 149 0NuorodosLietuviu tremtiniu istremtu prie Laptevu juros brolijos tinklalapis