Dalia Grinkevičiūtė

Dalia Grinkevičiūtė gimė 1927 m. gegužės 28 d. Kaune, Juozo ir Pranės Grinkevičių šeimoje. Motina Pranė Stacinskaitė –Grinkevičienė (1898–1950) gimė Šelvių kaime (Vilkaviškio raj.). Tėvas Juozas Grinkevičius (1892–1943) gimė Amalviškių kaime (Marijampolės sav.), turėjo inžinerinį ir ekonominį išsilavinimą, buvo Lietuvos banko valiutų komisijos reikalų vedėjas, gimnazijos matematikos mokytojas. Šeimoje buvo 2 vaikai: Dalia (1927–1987) ir Juozas (1924–1984).

1941 m. birželio 14 d. Grinkevičių šeima buvo ištremta į Sibirą. Tėvas Juozas ištremtas į Sverdlovsko sritį, Sosvos r., Gari koncentracijos stovyklą. 1943 m. spalio 10 d. mirė iš bado. Dalia su motina ir broliu pradžioje ištremti į Altajaus kraštą, o 1942 m. perkelti į Jakutijos šiaurėje esančią Trofimovsko salą prie Laptevų jūros. 1949 m. pabėgo iš tremties su motina į Lietuvą, slapstėsi gyvendamos Kaune. 1950 m. gegužės 5 d. miršta Dalios motina. 1950 m. Už pabėgimą iš tremties Dalia nuteista trims metams lagerio Unžlage, Gorkio srityje. Atlikusi bausmę lageryje, grąžinta į tremtį Jakutske. 1954 m. jai leista mokytis – įstojo į Omsko medicinos institutą. 1956 m. leista grįžti į Lietuvą. 1957 m. tęsė studijas Kauno medicinos institute, kurias su pagyrimu baigė 1960 m. 1960–1974 m. dirbo gydytoja Laukuvoje. Čia ją persekiojo sovietinis saugumas. 1974 m. atleista iš darbo, atimtas tarnybinis butas. 1974–1987 m. gyveno tremtinių Milių name, kur priglausta rusų kalbos mokytojos Aldonos Šulskytės.

Pirmas memuarinis pasakojimas apie tremtį ir tremtinius buvo parašytas pabėgus iš tremties ir besislapstant Kaune 1949–1950 m. Po motinos mirties atsiminimų užrašus sudėjo į stiklainį ir paslėpė gimtųjų namų sode Kaune. Grįžusi iš antrosios tremties 1957 m. stiklainio su atsiminimais ieškojo, bet nerado. 1976 m. Laukuvoje parengė naują atsiminimų versiją rusų kalba –„Lietuviai tremtiniai Jakutijoje". Jie 1979 m. pirmą kartą išspausdinti rusų disidentiniame žurnale „Pamiat" („Atmintis") Paryžiuje, tarpininkaujant akademikui disidentui Andrejui Sacharovui. 1981 m. tekstų, publikuotų žurnale „Pamiat", vertimai į lietuvių kalbą publikuoti Jungtinėse Amerikos Valstijose lietuvių dienraštyje „Draugas", ir poeto Jurgio Blekaičio perskaityti radijo stoties „Amerikos balsas" lietuvių laidoje. 1981 m. atsiminimų variantas „Sušaldytas pragaras" („Frozen Inferno") išleistas atskira knygute Brukline, JAV.

Dėl to, kad nebuvo suradusi 1950 m. paslėptų atsiminimų, 8–9 dešimtmetyje Laukuvoje iš naujo parašė lietuviškąją atsiminimų apybraižą. Jai pavadinimą „Lietuviai prie Laptevų jūros" pasiūlė rašytojas Kazys Saja. Jo rūpesčiu 1988 m. atsiminimai išspausdinti žurnale „Pergalė". 1989 m. paskelbti knygoje „Amžino įšalo žemė", kartu su kitų autorių atsiminimais. Apie darbą ir gyvenimą Laukuvoje D. Grinkevičiūtė pasakoja trečioje savo apybraižoje „Gimtojoj žemėj“, kurios nepilna versija išspausdinta 1997 m.

1991 m. balandžio 29 d. Kaune atsitiktinai rastas 1950 m. parašytų atsiminimų rankraštis. Jį iššifravus, pirmąkart paskelbtas 1996 m. žurnale „Metai". 1997 m. išleista D. Grinkevičiūtės atsiminimų knyga „Lietuviai prie Laptevų jūros" sudaryta jau iš visų trijų dalių.

2021 m. atsiminimai „Lietuviai prie Laptevų jūros" įtraukti į UNESCO Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis".^[1] 2025 m. Laukuvoje pradėjo veikti Dalios Grinkevičiūtės ekspozicija – Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinys.

• Lietuviai prie Laptevų jūros: Atsiminimai, miniatiūros, laiškai, sudarė A. Šulskytė, Vilnius, 1997.
• Amžino įšalo žemėje, sudarė A. Žemaitytė, Vilnius, 1989.
• Dalia, Biografinė apybraiža, Kaunas, 2017.
• Inferno no gêlo, Sâo Paulo, 1986. Portugalų kalba.
• Frozen Inferno, Brooklyn (N.Y.), 1981. Anglų kalba.
• A Stolen Youth, a Stolen Homeland, Vilnius, 2002. Anglų kalba.
• Die Litauer an der Laptewsee, Litauisches Gymnasium, 2002. Vokiečių kalba.
• I lituani al Mar di Laptev, Pagine, 2009. Italų kalba.
• Aber der Himmel – grandios, Berlin, 2014, 2016. Vokiečių kalba.
• Dalian kirja, leidykla Absurdia, 2016. Suomių kalba.
• Prisonnière de l île glacèe de Trofimovsk, 2017, 2018. Vertė Jūratė Terleckaitė. Prancūzų kalba.
• Litwini nad Morzem Łaptiewów, KEW, 2019. Lenkų kalba.
• Schaduwen over de toendra, Ambo/Anthos, 2019. Nyderlandų kalba.
• Litvanci kraj Laptevkog mora, Clio, 2020. Serbų kalba.
• Lituanos junto al Mar de Láptev, Ciudadela, 2020. Ispanų kalba.
• Hije në shketëtirën e akullit, Shkupi, 2021. Albanų kalba.
• Litháarnir við Laptevhaf, Stofnunvigdi, 2022. Islandų kalba.
• Oysa Gökyüzü Muhteşemdi, Epsilon, 2022. Turkų kalba.
• Даля Гринкевичіутэ „Літоўцы ля моря Лапцевых“, Klaipėda, 2022. Baltarusių kalba.
• Σκιές στην τούνδρα, Bakxikov, 2023. Graikų kalba.

• Lietuviai prie Laptevų jūros, Atsiminimai, miniatiūros, laiškai, Vilnius, 1997.
• Dalios Grinkevičiūtės dalia. Monografija, Valentinas Sventickas, Vilnius, 2022.