Imanuelis Kantas vok Immanuel KantJohano Gotlybo Bekerio portretas 1768 m Gimė 1724 m balandžio 22 d KaraliaučiusMirė 18
Immanuel Kant

Imanuelis Kantas vok. Immanuel Kant | |
---|---|
Johano Gotlybo Bekerio portretas, 1768 m. | |
Gimė | 1724 m. balandžio 22 d. Karaliaučius |
Mirė | 1804 m. vasario 12 d. (79 metai) Karaliaučius |
Palaidotas (-a) | 1804 m. vasario 28 d. Karaliaučiaus katedra |
Veikla | Filosofas, klasikinės vokiečių filosofijos pradininkas. |
Sritis | estetika, epistemologija, etika, metafizika, |
Organizacijos | Karaliaučiaus universitetas |
Alma mater | , Karaliaučiaus universitetas |
Doktorant. vadovas | , (magistrantūros vadovas), |
Žymūs studentai | , Johanas Gotfrydas Herderis, (epistolinis korespondentas) |
Žinomas (-a) už | kūrinį „“, filosofinę srovę |
Vikiteka | Immanuel Kant |
Parašas | |
Imanuelis Kantas (vok. Immanuel Kant; 1724 m. balandžio 22 d. – 1804 m. vasario 12 d.) buvo Prūsijos apšvietos filosofas, klasikinės vokiečių filosofijos pradininkas, tyrinėjęs, dėstęs ir rašęs apie filosofiją, antropologiją ir epistelomogiją. Jo veikalai „Grynojo proto kritika“ ir „Praktinio proto kritika“ buvo filosofijos istorijos lūžio taškas, pereinant į moderniąją filosofiją. Kanto veikalai daro įtaką ir XXI amžiaus filosofinei diskusijai. Autoriaus ir jo sekėjų plėtota filosofijos kryptis – kantizmas.
Gyvenimas
Kantas gimė Karaliaučiuje, Prūsijos vokiečių liuteronų pietistų šeimoje. Motina Ana Regina Roiter (1697–1737) buvo gimusi Karaliaučiuje, o jos tėvas buvo kilęs iš Niurnbergo. Kanto tėvas Johanas Georgas Kantas (1682–1746) buvo iš Mėmelio kilęs diržius. Tikėtina, kad Kantų pavardė - kuršiška-kuršininkiška, kilusi iš Kantvainių kaimo pavadinimo (vok. Kantwaggen, dabartinės Priekulės dalis).
Klebono dėka, Kantas – ketvirtas iš devynių vaikų šeimoje – galėjo įgauti išsilavinimą. Būdamas aštuonerių, įstojo į jo vadovautą pietistų Frydricho kolegiją, kurioje besimokydamas pažino vėlesnę autoriaus veiklą įkvėpusią lotynišką literatūrą. 1740 m. įstojo į Karaliaučiaus universitetą.1746–1750 m. Kantas mokytojavo Jučiuose. Mokė lietuviškų bažnyčių ir mokyklų inspektorius, klebono D. E. Anderso ir vietos klebono vaikus. 1750 m. persikėlė į Ansdorfą prie Osterodės (dabar Ostruda, Lenkija). 1753 m. dirbo Rautenberkyje dvarininko Kaizerlingo šeimos mokytoju. 1754 m. grįžo į Karaliaučių. Po metų apgynė magistro disertaciją ir tapo privatdocentu. Dėstė logiką, metafiziką ir mechaniką. Nuo 1754 m. gyveno Magistrato gatvelėje Knypavoje, pas profesorių Kipkę. Ten įvyko ir pirmoji paskaita. Nuo 1766 m. gyveno Lėbenichte, buvusioje rotušėje, pas knygininką J. J. Kanterį. Vėliau – Oksenmarkte (dabar Oktiabrskaja sala). 1784 m. pats įsigijo dviejų aukštų namą Princesės g. 2 (vėliau I. Kanto g., dabar V. Lenino pr. prieš viešbutį „Kaliningrad“). Vasarą Imanuelis Kantas ten skaitė logiką ir fizinę geografiją, žiemą – metafiziką ir antropologiją. 1770 tapo profesoriumi ir 1788 pradėjo eiti rektoriaus pareigas. Paskutinė Kanto paskaita vyko 1795 m. birželio 23 dieną. Imanuelis Kantas mirė 1804 metų vasario 12 d., Karaliaučiuje. Imanuelis Kantas palaidotas Karaliaučiaus katedroje, 1924 m. pastatytas I. Kanto memorialas kolonada. 2005 m. Imanuelio Kanto vardas suteiktas Kaliningrado universitetui.
Kūryba
- „Grynojo proto kritika“ (Kritik der reinen Vernunft) – skirta pažinimo teorijai; teigiama, kad pažinimui būtinos ir juslės, ir protas, 1781
- „Prolegomenai kiekvienai būsimai metafizikai, galėsiančiai būti mokslu“ (Prolegomena zu einer jeden künftigen Metaphysik, die als Wissenschaft wird auftreten können) – „Grynojo proto kritikos“ pagrindinių minčių trumpesnis, paprastesnis išdėstymas, 1783
- „Dorovės metafizikos pagrindai“ (Grundlegung zur Metaphysik der Sitten) – „Praktinio proto kritikos“ pagrindinių minčių trumpesnis, paprastesnis išdėstymas, 1785
- „Praktinio proto kritika“ (Kritik der praktischen Vernunft) – skirta etikai; teigiama, kad kiekvienas turi elgtis taip, kad jo elgesio taisyklė galėtų tapti visuotinio elgesio maksima, 1788
- „Sprendimo galios kritika“ (Kritik der Urteilskraft) – skirta estetikai, 1790
- „Religija vien tik proto ribose“ (Die Religion innerhalb der Grenzen der blossen Vernunft, 1793)
Bibliografija
Apie Kantą
- Arsenijus Gulyga „Kantas“ – Vilnius, Vyturys, 1989, ISBN 5-7900-0157-2
- Nerija Putinaitė „Paskutinioji proto revoliucija: Kanto praktinės filosofijos studija“ – Vilnius, Aidai, 2004, ISBN 9955-445-80-7
- Johanas Štrauchas „Naujųjų amžių filosofijos istorija“ – Vilnius, Amžius, 1996, ISBN 9986-430-49-6
- Loreta Anilionytė „Naujųjų amžių etikos profiliai“ – Vilnius: VPU leidykla, 2011, 228 p. ISBN 978-9955-20-639-2
Vertimai į lietuvių kalbą
- „Prolegomenai kiekvienai būsimai metafizikai, galėsiančiai būti mokslu“ (vertė Romanas Plečkaitis) – Vilnius, Mintis, 1972 (2-as leidimas: Vilnius, Mintis, 1993, ISBN 5-417-00669-6)
- „Dorovės metafizikos pagrindai“ (vertė Kristina Rickevičiūtė) – Vilnius, Mintis, 1980
- „Grynojo proto kritika“ (vertė Romanas Plečkaitis) – Vilnius, Mintis, 1982 (2-as leidimas: Vilnius, Mintis, 1996, ISBN 5-417-00736-6; 3-as leidimas: Vilnius, Margi raštai, 2013, ISBN 978-9986-09-439-5)
- „Praktinio proto kritika“ (vertė, įvadinį straipsnį ir paaiškinimus parašė Romanas Plečkaitis) – Vilnius, Mintis, 1987
- „Apie pedagogiką“ (vertė L. Jovaiša) – Kaunas, Šviesa, 1990, ISBN 5-430-01240-8
- „Sprendimo galios kritika“ (vertė, įvadinį straipsnį ir paaiškinimus parašė R. Plečkaitis) – Vilnius, Mintis, 1991, ISBN 5-417-00330-1
- „Politiniai traktatai“ (vertė Antanas Gailius ir Gediminas Žukas, sudarė, įvadą ir paaiškinimus parašė Alvydas Jokubaitis) – Vilnius, Aidai, 1996, ISBN 9986-590-22-1
- „Tavo gyvenimo prasmė“ (vertė Algis Matulionis) – Kaunas, Vada, 2000, ISBN 9986-481-29-5
- „Religija vien tik proto ribose“ (vertė ir įvadą parašė Romanas Plečkaitis) – Vilnius, Pradai, 2000, ISBN 9986-943-38-8.
- „Antropologija pragmatiniu požiūriu“ (vertė Romanas Plečkaitis ir Ramutė Rybelienė, baigiamąjį straipsnį parašė Antanas Rybelis) – Vilnius, Margi raštai, 2010, ISBN 978-9986-09-404-3.
Vikicitatos
Išnašos
- Crane Brinton. „Enlightenment“. Encyclopedia of Philosophy. Vol. 2, p. 519. Macmillan, 1967.
- Jūratė Baranova. XX amžiaus moralės filosofija: pokalbis su Kantu, Vilnius: LEU leidykla, 2015, p.29-30.
- „Kantizmas“. vle.lt.
- „Cosmopolis“. Koenigsberg-is-dead.de. 2001-04-23. Suarchyvuota iš originalo 2009-03-22. Nuoroda tikrinta 2009-07-24.
- R.K. Murray, "The Origin of Immanuel Kant's Family Name", Kantian Review 13(1), March 2008, pp. 190–193.
- Rosa Kohlheim, Volker Kohlheim, Duden – Familiennamen: Herkunft und Bedeutung von 20.000 Nachnamen, Bibliographisches Institut & F.A. Brockhaus AG, Mannheim 2005, p. 365.
- „Immanuel Kant“. britannica.com.
- Tvangystė. // Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 119–122
- „Immanuel Kant“. vle.lt.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Immanuel Kant, Kas yra Immanuel Kant? Ką reiškia Immanuel Kant?
Imanuelis Kantas vok Immanuel KantJohano Gotlybo Bekerio portretas 1768 m Gime 1724 m balandzio 22 d KaraliauciusMire 1804 m vasario 12 d 79 metai KaraliauciusPalaidotas a 1804 m vasario 28 d Karaliauciaus katedraVeikla Filosofas klasikines vokieciu filosofijos pradininkas Sritis estetika epistemologija etika metafizika Organizacijos Karaliauciaus universitetasAlma mater Karaliauciaus universitetasDoktorant vadovas magistranturos vadovas Zymus studentai Johanas Gotfrydas Herderis epistolinis korespondentas Zinomas a uz kurinį filosofine sroveVikiteka Immanuel KantParasas Imanuelis Kantas vok Immanuel Kant 1724 m balandzio 22 d 1804 m vasario 12 d buvo Prusijos apsvietos filosofas klasikines vokieciu filosofijos pradininkas tyrinejes destes ir rases apie filosofija antropologija ir epistelomogija Jo veikalai Grynojo proto kritika ir Praktinio proto kritika buvo filosofijos istorijos luzio taskas pereinant į moderniaja filosofija Kanto veikalai daro įtaka ir XXI amziaus filosofinei diskusijai Autoriaus ir jo sekeju pletota filosofijos kryptis kantizmas GyvenimasKantas gime Karaliauciuje Prusijos vokieciu liuteronu pietistu seimoje Motina Ana Regina Roiter 1697 1737 buvo gimusi Karaliauciuje o jos tevas buvo kiles is Niurnbergo Kanto tevas Johanas Georgas Kantas 1682 1746 buvo is Memelio kiles dirzius Tiketina kad Kantu pavarde kursiska kursininkiska kilusi is Kantvainiu kaimo pavadinimo vok Kantwaggen dabartines Priekules dalis Klebono deka Kantas ketvirtas is devyniu vaiku seimoje galejo įgauti issilavinima Budamas astuoneriu įstojo į jo vadovauta pietistu Frydricho kolegija kurioje besimokydamas pazino velesne autoriaus veikla įkvepusia lotyniska literatura 1740 m įstojo įKaraliauciaus universiteta 1746 1750 m Kantas mokytojavo Juciuose Moke lietuvisku baznyciu ir mokyklu inspektorius klebono D E Anderso ir vietos klebono vaikus 1750 m persikele į Ansdorfa prie Osterodes dabar Ostruda Lenkija 1753 m dirbo Rautenberkyje dvarininko Kaizerlingo seimos mokytoju 1754 m grįzo į Karaliauciu Po metu apgyne magistro disertacija ir tapo privatdocentu Deste logika metafizika ir mechanika Nuo 1754 m gyveno Magistrato gatveleje Knypavoje pas profesoriu Kipke Ten įvyko ir pirmoji paskaita Nuo 1766 m gyveno Lebenichte buvusioje rotuseje pas knygininka J J Kanterį Veliau Oksenmarkte dabar Oktiabrskaja sala 1784 m pats įsigijo dvieju aukstu nama Princeses g 2 veliau I Kanto g dabar V Lenino pr pries viesbutį Kaliningrad Vasara Imanuelis Kantas ten skaite logika ir fizine geografija ziema metafizika ir antropologija 1770 tapo profesoriumi ir 1788 pradejo eiti rektoriaus pareigas Paskutine Kanto paskaita vyko 1795 m birzelio 23 diena Imanuelis Kantas mire 1804 metu vasario 12 d Karaliauciuje Imanuelis Kantas palaidotas Karaliauciaus katedroje 1924 m pastatytas I Kanto memorialas kolonada 2005 m Imanuelio Kanto vardas suteiktas Kaliningrado universitetui Kuryba Grynojo proto kritika Kritik der reinen Vernunft skirta pazinimo teorijai teigiama kad pazinimui butinos ir jusles ir protas 1781 Prolegomenai kiekvienai busimai metafizikai galesianciai buti mokslu Prolegomena zu einer jeden kunftigen Metaphysik die als Wissenschaft wird auftreten konnen Grynojo proto kritikos pagrindiniu minciu trumpesnis paprastesnis isdestymas 1783 Doroves metafizikos pagrindai Grundlegung zur Metaphysik der Sitten Praktinio proto kritikos pagrindiniu minciu trumpesnis paprastesnis isdestymas 1785 Praktinio proto kritika Kritik der praktischen Vernunft skirta etikai teigiama kad kiekvienas turi elgtis taip kad jo elgesio taisykle galetu tapti visuotinio elgesio maksima 1788 Sprendimo galios kritika Kritik der Urteilskraft skirta estetikai 1790 Religija vien tik proto ribose Die Religion innerhalb der Grenzen der blossen Vernunft 1793 BibliografijaApie Kanta Arsenijus Gulyga Kantas Vilnius Vyturys 1989 ISBN 5 7900 0157 2 Nerija Putinaite Paskutinioji proto revoliucija Kanto praktines filosofijos studija Vilnius Aidai 2004 ISBN 9955 445 80 7 Johanas Strauchas Naujuju amziu filosofijos istorija Vilnius Amzius 1996 ISBN 9986 430 49 6 Loreta Anilionyte Naujuju amziu etikos profiliai Vilnius VPU leidykla 2011 228 p ISBN 978 9955 20 639 2Vertimai į lietuviu kalba Prolegomenai kiekvienai busimai metafizikai galesianciai buti mokslu verte Romanas Pleckaitis Vilnius Mintis 1972 2 as leidimas Vilnius Mintis 1993 ISBN 5 417 00669 6 Doroves metafizikos pagrindai verte Kristina Rickeviciute Vilnius Mintis 1980 Grynojo proto kritika verte Romanas Pleckaitis Vilnius Mintis 1982 2 as leidimas Vilnius Mintis 1996 ISBN 5 417 00736 6 3 as leidimas Vilnius Margi rastai 2013 ISBN 978 9986 09 439 5 Praktinio proto kritika verte įvadinį straipsnį ir paaiskinimus parase Romanas Pleckaitis Vilnius Mintis 1987 Apie pedagogika verte L Jovaisa Kaunas Sviesa 1990 ISBN 5 430 01240 8 Sprendimo galios kritika verte įvadinį straipsnį ir paaiskinimus parase R Pleckaitis Vilnius Mintis 1991 ISBN 5 417 00330 1 Politiniai traktatai verte Antanas Gailius ir Gediminas Zukas sudare įvada ir paaiskinimus parase Alvydas Jokubaitis Vilnius Aidai 1996 ISBN 9986 590 22 1 Tavo gyvenimo prasme verte Algis Matulionis Kaunas Vada 2000 ISBN 9986 481 29 5 Religija vien tik proto ribose verte ir įvada parase Romanas Pleckaitis Vilnius Pradai 2000 ISBN 9986 943 38 8 Antropologija pragmatiniu poziuriu verte Romanas Pleckaitis ir Ramute Rybeliene baigiamajį straipsnį parase Antanas Rybelis Vilnius Margi rastai 2010 ISBN 978 9986 09 404 3 VikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Immanuel KantIsnasosCrane Brinton Enlightenment Encyclopedia of Philosophy Vol 2 p 519 Macmillan 1967 Jurate Baranova XX amziaus morales filosofija pokalbis su Kantu Vilnius LEU leidykla 2015 p 29 30 Kantizmas vle lt Cosmopolis Koenigsberg is dead de 2001 04 23 Suarchyvuota is originalo 2009 03 22 Nuoroda tikrinta 2009 07 24 R K Murray The Origin of Immanuel Kant s Family Name Kantian Review 13 1 March 2008 pp 190 193 Rosa Kohlheim Volker Kohlheim Duden Familiennamen Herkunft und Bedeutung von 20 000 Nachnamen Bibliographisches Institut amp F A Brockhaus AG Mannheim 2005 p 365 Immanuel Kant britannica com Tvangyste Vytautas Silas Henrikas Sambora Mazosios Lietuvos kulturos pedsakai Kaliningrado srityje Vilnius Mintis 1990 ISBN 5 417 00367 0 psl 119 122 Immanuel Kant vle lt