Laimons Rudzītis

Laimonas Rudzytis (latv. Laimons Rudzītis, 1906 m. rugpjūčio 31 d. – 1973 m. gruodžio 12 d.) – Latvijos poetas, poezijos vertėjas, publicistas, kalbininkas.

Laimons Rudzītis
Gimė	1906 m. rugpjūčio 31 d. Jelgava, Rusijos imperija
Mirė	1973 m. gruodžio 12 d. (67 metai) San Paulas, Brazilija
Veikla	poetas, publicistas, kalbininkas
Sritis	lyvių kalba, lyvių kultūra, latvių spauda
Alma mater	Latvijos universitetas

Biografija

Latvijoje

Gimė Jelgavoje Latvijos steigiamojo susirinkimo kanceliarijos buvusio direktoriaus, namų Rygoje savininko Janio Rudzyčio ir Bertos Eiženijos Rudzytės (mergautinė pav. Strazdė) šeimoje. Iš motinos pusės L. Rudzytis save kildino iš lyvių.

Pas Rudzyčius neretai atvykdavę giminaičių iš Kuršo, o ypač dažnai – Davidas Kapbergas, U. Kapbergo pusbrolis. Būtent D. Kapbergas paskatino L. Rudzytį atsidėti lyvių reikalams ir kalbai, mokė jį lyvių kalbos. 1927 m. L. Rudzytis pradėjo rimtas ir sistemingas lyvių istorijos bei kalbos studijas. Pirmą kartą patraukė į lyvių kaimą Mazirbę, ten susipažino su M. Lepste, kuris tuo metu dirbo lyvių kalbos mokytoju. Taip pat ir M. Lepstė jį mokė lyvių kalbos. L. Rudzytis Mazirbėje, Lielirbėje ir Mikeltuornyje pradėjo rinkti lyvių kalbos medžiagą. 3-iojo dešimtmečio pabaigoje susipažino su kalbininkais, lyvių kalbos tyrėjais L. Ketunenu, V. Vesterinenu, V. Kiparskiu, O. Loritsu ir buvo labai jų paskatintas. L. Rudzytis tapo Tartu universiteto filologų korespondentu.

1932 m. aktyviai įsitraukė į Latvijos lyvių bičiulių draugijos steigimą ir veiklą, buvo jos sekretorius (iki 1940 m.) ir faktinis vadovas. Šiuo metu jis pradėjo sudarinėti lyvių–latvių žodyną. Greta darbo laikraštyje „Līvli“, kuriame buvo spausdinami jo eilėraščiai, L. Rudzytis slapyvardžiu L. Rāndali 1933 ir 1934 m. redagavo Latvijos lyvių bičiulių draugijos išleistus „Pajūrio lyvių metraščius“ (lyv. Līvõd Rāndalist ājgarāntõz). Juose publikuota keletas L. Rudzyčio straipsnių ir eilėraščių lyvių kalba, į šią kalbą jo išverstų latviškų eilėraščių (po L. Rudzyčio mirties jo eilėraščių įtraukta į lyvių poezijos antologiją „Aš pagausiu tave, menke!“). 1928–1935 m. Latvijos universitete studijavo germanistiką. 1930 m. vedė Aleksandrą Jankevičą.

1934 m. vasarą L. Rudzytis pradėjo sistemiškai rinkti lyvių kalbos medžiagą visuose Šiaurės Kuršo pakrantės kaimuose. 1937 m. profesoriaus A. Švabės paakintas ir paprašytas Latvių enciklopedinio žodyno 91-am ir 92-am sąsiuviniams parašė antraštinius žodžius apie lyvius, jų gyvenvietes, materialinę kultūrą ir lyvizmus (skolinius iš lyvių kalbos). 1943 m. rudenį L. Rudzytis dalyvavo Latvijos istorijos muziejaus surengtoje kalbinėje ir etnografinėje ekspedicijoje į lyvių kaimus nuo Mazirbės iki Melnsilo.

Išeivijoje

1944 m. spalį, nutraukęs darbą Rygoje, L. Rudzytis išvyko Ventspilin, iš ten tikėdamasis pasiekti Švediją, tačiau sumanymas nepasisekė ir spalio 29 d. Rudzyčių šeima laivu „Bremerhafen“ išplaukė į Vokietiją. Kitą dieną sovietų lėktuvai laivą subombardavo ir prie Vokietijos krantų jis sudegė. L. Rudzyčio šeimai pavyko išsigelbėti, bet drauge su laivu sudegė jo daugiau nei 15 metų rinkta medžiaga ir darbai apie lyvių kalbą ir kultūrą. Vokietijoje L. Rudzytis pateko į stovyklą, vėliau apsigyveno Berlyne, po to įsikūrė Kemptene, kur latvių pradinėje mokykloje ir gimnazijoje dirbo mokytojo padėjėju, buvo anglų kalbos kurso lektorius. 1948 m. Viurcburge L. Rudzytis išrinktas Latvių mokslų asociacijos išeivijoje Kalbotyros sekcijos nariu. Jis aktyviai bendradarbiavo išeivijos spaudoje, buvo „Bavarijos latvių šauklio“ („Bavārijas Latviešu Vēstnesis“) darbuotojas, rašė „Latvių šauklyje“ („Latviešu Vēstnesis“) ir „Savaitės apžvalgoje“ („Nedēļas Apskats“).

Vokietijoje L. Rudzytis pradėjo domėtis galimybėmis emigruoti į Braziliją, sudarė 292 norinčių į šią šalį išvykti latvių sąrašą. 1948 m. gruodžio 26 d. L. Rudzytis su šeima atvyko į Braziliją. Apsigyvenęs San Paule daugiausia vertėsi privačiomis kalbų pamokomis, aktyviai įsitraukė į latvių liuteronų parapijos organizavimą ir steigimą. 1966 m. spalį su liuteronų pastoriumi Jėkabu Mekšu ir baptistų pastoriumi Andrejumi Araju įsteigė Latvių spaudos bendrovės Pietų Amerikos grupę, kurios viršininkas jis buvo iki gyvenimo pabaigos. 1972 m. pradėtas leisti laikraštis „Po Pietų Kryžiumi“ („Zem Dienvidus Krusta“), L. Rudzytis buvo jo bendraredaktoris. Šiame laikraštyje galima rasti daug L. Rudzyčio straipsnių (slapyvardžiai – L. Graudiņš, Grašu Mežkūrēns, „G“).

Laimonas Rudzytis mirė 1973 m. San Paule.

Išnašos

1. „Laimons Rudzītis“. literatura.lv. Nuoroda tikrinta 2025-08-24.
2. „Laimons Rudzītis“. Livones.net. 2023-09-01. Nuoroda tikrinta 2025-08-24.^{[neveikianti nuoroda]}