| Mėnraštis „Līvli“ (1939 m.) | |
| Periodiškumas | nereguliariai mėnesinis |
|---|---|
| Kategorijos | lyvių kalba, kultūra, istorija, visuomenės įvykiai |
| Pirmasis leidimas | 1931 m. (Jelgava) |
| Kalba | lyvių, latvių |
| Tinklalapis: | |
Līvli (lyv. līvli 'lyvis') – lyvių periodinis leidinys, Latvijoje leistas 1931–1939 m. lyvių kalba. Atnaujintas leidinys Latvijoje leistas 1992–2008 m. daugiausia latvių kalba. Šis periodinis leidinys įvardijamas arba kaip mėnraštis, arba kaip laikraštis. Jame dažniausiai rašyta apie lyvių gyvenimo aktualijas, kultūrą, kalbą, istoriją.
Tarpukario laikotarpis (1931–1939 m.)
1931 m. apie Kalėdas Jelgavoje pradėtas leisti pirmasis laikraštis lyvių kalba „Līvli”. Laikraščio redaktorius buvo Andrejus Štaleris, tačiau jame iki pat 1933 m. aktyviai darbavosi Jelgavos mokytojų instituto studentai Pėteris Dambergas, Hilda Gryva bei Alysė Gūtmanė. Norint leisti laikraštį būtinai reikėjo standartizuoti lyvių rašomąją kalbą ir su šiuo uždaviniu P. Dambergas sėkmingai susitvarkė. Jo įvestos rašybos nuostatos išliko iki pat 8-ojo dešimtmečio pradžios.
1933 m. „Līvli” redakcija persikėlė į Mazirbę. Mėnraščio redaktoriumi tapo poetas Karlis Staltė. Jam vadovaujant leidinys tapo religingesnis, jame pasirodė daugiau pamokslų ir religinių giesmių publikacijų. Vis dėlto tematika buvo labai plati: buvo galima rasti tiek valstybės gyvenimo naujienų, tiek informacijos apie kainas įvairiuose turguose, tiek lyviškai sukurtų eilėraščių bei apsakymėlių. Mėnraščio tiražas buvo 400–500 egzempliorių, neoficialus leidėjas ir finansų ieškotojas buvo Helsinkio akademinis giminingų tautų klubas.
Bendrasis mėnraščio balansas toks: 1931 m. išleistas vienas numeris; 1932 m. – dvylika; 1933 m. Jelgavos laikotarpiu – keturi paprasti ir du dvigubi, Mazirbės laikotarpiu – keturi numeriai; 1934 m. – devyni; 1935 m. – septyni; 1936 m. – dešimt; 1937 m. – vienuolika; 1938 m. – šeši ir 1939 m. – trys numeriai. Ilga leidybos pertrauka nuo 1934 m. spalio iki 1935 m. birželio susidarė dėl to, kad cenzūros dėlei pareikalauta prieš išleidžiant versti į latvių kalbą. Šis reikalavimas atšauktas tik 1937 m. pradžioje. Paskutinis „Līvli” numeris išleistas 1939 m. rugpjūtį, nes K. Staltė su žmona ir dukterimi Margarete Stalte repatrijavo į Vokietiją. Iš viso tarpukariu išleistas 71 numeris.
Atkūrus Latvijos nepriklausomybę (1992–2008 m.)
1991 m. įkurtoji valstybės ypač saugoma kultūrinė-istorinė teritorija Lyvių pakrantė atnaujino mėnraščio „Līvli” veiklą ir tapo jo leidėja. Pirmasis numeris 2000 egzempliorių tiražu išėjo 1992 m. rugpjūtį prieš kasmetinę Lyvių šventę. Visi kiti numeriai, kol tiražas būdavo nurodomas, leisti 1000 egzempliorių tiražu. Už leidybą buvo atsakingas Lyvių pakrantės direktorius Edgaras Sylis, redkolegijai priklausė Gundega Blumberga, Nora Drikė ir Janis Tropas. 1994 m. redaktore ir korektore pradėjo dirbti Renatė Blumberga, ji pakeitė Gundegą Blumbergą. Nuo 1997 m. mėnraščio redaktore vėl dirbo Gundega Blumberga, vėliau Baiba Šuvcanė. Leidyba finansuota valstybinėmis Lyvių pakrantės lėšomis. 2000 m., kai išleista už Lyvių sąjungos pinigus, už mėnraščio leidybą buvo atsakinga Valda Marija Šuvcanė. 2002 m. mėnraščio leidėja tapo ne tik Lyvių pakrantė, bet ir Aplinkos apsaugos ir regioninio vystymosi ministerija. Nuo 2004 m. (pradedant 70-uoju numeriu) „Līvli” leido Lyvių sąjunga, finansuojama Ypatingųjų reikalų ministro visuomenės integracijos klausimams sekretoriato. 2004–2005 m. jungtinis numeris išleistas autorių kolektyvo. Paskutiniai trys numeriai išspausdinti vadovaujant Santai Hincenbergai. Paskutinis (76-as) numeris finansuotas Valstybės kultūrinio kapitalo fondo. Redkolegijų sudėtis ne kartą keitėsi. Rašančiųjų būta daug: vien per pirmus 5-erius metus atnaujintajame mėnraštyje savo darbus publikavo 73 autoriai.
Nuo pirmojo mėnraščio numerio iliustracijų medžiagą paprastai parūpindavo Talsų laikraščio fotokorespondentas Dainis Karkluvalkas. Laikraštis spausdintas Talsų tipografijoje. Pradžioje tipografijoje nebuvo specifinių lyvių raidžių, pavyzdžiui, õ, ir jas tekdavo įrašyti juodu rašalu. Pirmosios mašininio rinkinio lyviškos raidės tapo prieinamos ruošiant 1992 m. gruodžio numerį. Didžioji atnaujintojo „Līvli” turinio dalis būdavo rašoma latviškai, išskyrus vienintelį 1993 m. išspausdintą priedą vien tik lyvių kalba „Līvli +”, pasirodžiusį bendradarbiaujant su Šiaurės ministrų tarybos biuru Latvijoje ir skirtą Šiaurės šalių rašytojų kelionei po Latvijos Respubliką. Per dešimtmetį mėnraštis tapo svarbiausiu lyvių kultūros ir visuomeninio gyvenimo veidrodžiu, jame spausdinti ne tik pačių lyvių rašiniai, bet ir kraštotyrininkų surinktos giminių istorijos bei daugybės mokslininkų tyrimų rezultatai. „Līvli” virto pirmuoju rimtu leidiniu, kuriame apibendrintos lyvių kultūra ir istorija. Produktyviausias mėnraščio autorius buvo Tenu Karma, parašęs apie 100 straipsnių lyvistikos ir finougristikos temomis. Jis paruošdavo spaudai lyvių kalbos pamokėles. Mėnraštyje savo darbus publikavo Uldis Krastas, Baiba Damberga ir daug kitų iškilių lyvių bei kitų tautybių autorių.
Tik pirmaisiais leidybos metais „Līvli” išeidavo kas mėnesį, jis būdavo aštuonių puslapių apimties. 1993 m. išleista dešimt numerių (du iš jų sujungti); 1994 m. – dvylika, tačiau trys iš jų buvo sujungti; 1995 m. – devyni (kai kurie sujungti); 1996 m. – kas du mėnesius; 1997 m. – kartą per ketvirtį; 1998 m. – trys numeriai; 1999 ir 2000 m. – po keturis numerius; 2001 ir 2002 m. – po tris numerius; 2003 m. – vienas numeris ir iki 2008 m. pabaigos, kai išleistas paskutinis (76-as) numeris, – dar septyni numeriai. Sujungtieji numeriai daugiausia būdavo 16-os puslapių, tačiau neretai ir storesni – 20-ies ir 24-ių. 50-asis mėnraščio numeris, drauge pažymintis penktuosius atnaujintojo „Līvli” metus, išėjo 28-ių puslapių; tokios pat apimties buvo 1997 m. rugsėjo-gruodžio numeris.
Šiomis dienomis pagrindinis lyvių žiniasklaidos kanalas – 2006 m. Lyvių kultūros centro (lyv. Līvõ Kultūr sidām) įkurtas interneto portalas lyvių, latvių ir anglų kalbomis „Livones.net“.
Išnašos
- „Mēnešraksta “Līvli” 75 gadi“. livones.net. 2006-11-26. Nuoroda tikrinta 2025-05-17.[neveikianti nuoroda]
- G. Blumberga (2022-06-03). „“Līvli” – pirms 30 gadiem“. livones.net. Suarchyvuotas originalas 2025-02-16. Nuoroda tikrinta 2025-05-17.
- V. Ernštreits (2006). „Lībiešu valoda medijos“. Rinkinyje: A. Kalnača (red.). Valodniecība. Somugristika (PDF). Latvijas Universitātes raksti. 708 t. Rīga: Latvijas Universitāte. p. 65. ISSN 1407-2157. Nuoroda tikrinta 2025-05-17.
- „Updated portal about Livonian history, language and culture www.livones.net“. valoda.lv (anglų). Latviešu valodas agentūra. Nuoroda tikrinta 2025-05-18.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Līvli, Kas yra Līvli? Ką reiškia Līvli?