Mārtiņš Lepste

Martinis Lepstė (latv. Mārtiņš Lepste, 1881 m. spalio 10 d. Lielirbė, Rusijos imperija, dab. Latvija – 1958 m. lapkričio 10 d. (pasak kitų šaltinių, lapkričio 19 d.)Ventspilis, Latvijos TSR) – lyvių visuomenininkas ir mokytojas.

Mārtiņš Lepste
Gimė	1881 m. spalio 10 d. Lielirbė, Rusijos imperija
Mirė	1958 m. lapkričio 10 d. (77 metai) Ventspilis, Latvijos TSR
Tautybė	lyvis
Vaikai	Mārtiņš
Veikla	lyvių visuomenininkas, lyvių kalbos mokytojas

Biografija

Gimė Lielirbės kaimo Belčių sodyboje (latv. Beltes). 1889–1892 m. mokėsi Mikeltuornio valsčiaus mokykloje, vėliau, iki 1895 m. – Lielirbės rusų mokykloje, o iš karto po to – Ventspilio parengiamojoje mokykloje, kurią baigė 1897 m. Įgijęs pradinį išsilavinimą padėjo tėvams ūkyje. 1899 m. pradėjo plaukti burlaiviais. 1900 m. įstojo į Mazirbės jūreivystės mokyklą, joje išlaikė pakrančių šturmano egzaminą. 1902 m. Rygos jūreivystės mokykloje išlaikė tolimojo plaukiojimo šturmano egzaminą. Be to, iki 1904 m. mokėsi Ventspilio jūreivystės mokykloje.

1904 m. buvo pašauktas į kariuomenę ir dalyvavo Rusijos–Japonijos kare. Tapo atsargos laivyno karininku. Plaukiojo burlaiviais iki 1907 m. Vėliau nuo 1914 m. dirbo Liepojos uosto kontoroje, kur pradėjo eiti darbų vadovo pareigas. Per Pirmąjį pasaulinį karą pateko į nelaisvę.

Bermontininkų laikotarpiu aštuonis mėnesius praleido Kopenhagoje. Susituokė su Mazirbės kaimo Grabų sodybos šeimininke Lizete Reinvalde, turėjo tris podukras. Grabų sodyboje gyveno 3-iajame ir 4-ajame dešimtmečiuose.

Nepriklausomos Latvijos metais aktyviai įsitraukė į lyvių judėjimą, buvo vienas iš lyvių pajūrio valsčiaus organizatorių. 1923 m. išrinktas į Lyvių sąjungos revizijos komisiją. 1924–1933 m. dirbo Lyvių sąjungos pirmininku. Sąjungos valdyba Martinį Lepstę delegavo į Trečiąjį finougrų kongresą, 1928 m. surengtą Budapešte. Lyvių kultūroje reikšmingas vaidmuo teko M. Lepstės pedagoginei veiklai, kuri truko nuo 1923 iki 1938 m. Tuo laikotarpiu šešiose pajūrio mokyklose jis buvo vienintelis lyvių kalbos mokytojas. Mokyklas apvažiuodavo arkliu. Mazirbėje dėl mokinių stygiaus darbą nutraukė 1934 m. Mikeltuornio, Lielirbės, Sykrago, Saunago ir Kolkos mokyklose lyvių kalbos mokė tol, kol pakeitė gyvenamąją vietą. Mokydamas lyvių kalbos jis priėmė didelį iššūkį, nes pradėjęs dirbti neturėjo jokios pedagoginės patirties, nekalbant apie kokias nors kalbų mokymo žinias.

1939–1947 m. dirbo Užavos švyturio prižiūrėtoju ir tarnautoju. 1940 m. vedė antrą kartą, sutuoktiniams gimė Martinis. Lygiagrečiai su pedagoginiu darbu rinko patarles, priežodžius ir priklausymo lyvių tautai ženklus. Rašė apsakymus ir eiliuotai išvertė Auseklio eilėraštį „Paskutinio lyvio mintys prie Salacos“. Paskutinius metus nugyveno Ventspilyje, kur ėjo Ventspilio kraštotyros muziejaus darbuotojo pareigas.

Mirė 1958 m. lapkričio 10 d., pasak kitų šaltinių – lapkričio 19 d. Palaidotas Ventspilio Miško kapinėse.

10-ojo dešimtmečio pradžioje Lyvių pakrantė įsteigė lyvių kalbos puoselėtojams skirtą Martinio Lepstės premiją.

Išnašos

1. „Mārtiņš Lepste“. timenote.info. Time ∞ Note. Nuoroda tikrinta 2025-04-30.
2. M. Laukmane (2021). K. Cietvīra (red.). „Mārtiņš Lepste (Kolka)“. dizlaudis.mozello.lv. Dižļaudis. Nuoroda tikrinta 2025-04-30. „Nurodytas šaltinis dėl mirties datos: Šulcs, A. Līvzeme // Brīvā Venta, Nr.195 (1958. gada 9. decembris), 4.lpp.“
3. Šuvcāne 2002, p. 330.
4. Blumberga 2006, p. 51.
5. T. Pobuse (2024-01-26). „Emmas Blāzes atmiņas par Mazirbi un tās ļaudīm“. livones.net. Suarchyvuotas originalas 2025-06-22. Nuoroda tikrinta 2025-04-30.
6. Blumberga 2006, pp. 52–53.
7. Blumberga 2006, p. 52.

Literatūra

• Šuvcāne, V. M. (2002). Lībiešu ciems, kura vairs nav [Lyvių kaimas, kurio nebėra]. Rīga: Jumava. ISBN 9789984055237.
• Blumberga, G. (sudarytoja) (2006). Lībiešu gadagrāmata [Lyvių metraštis].