Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
LDK kariuomenė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kariuomenė – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos organizuota karinė jėga, veikusi nuo 1253 m. iki 1263 m. ir nuo 1275 m. iki 1569 m. Po Liublino unijos iki Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. – savarankiška Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės sudėtinė dalis.
Daugelyje Europos šalių kariuomenė kūrėsi yrant gentinei santvarkai, kai karius, visus ginkluotus genties vyrus pakeitė gentinės diduomenės kariaunos. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenė kaip organizuota struktūra pradėjo formuotis XIII a. viduryje, sustiprėjus žemių daliniams kunigaikščiams ir supratus, kad atskiroms ginkluotų bajorų grupėms bus sunku atsilaikyti prieš lenkų stambiųjų kunigaikščių antpuolius, o ypač prieš gerai ginkluotus ir mūšių patirtį turinčius kryžiuočius.
Organizacija
Iki XV a. dar kiekvienas bajoras turėjo savo kariauną. Jos svarbiausia dalis buvo raiteliai, pėstininkų reikšmė buvo mažesnė. Vienas raitas bajoras ir jį aptarnaujantys 4-7 kariai (pažas, ginklanešys, keli pėsti ar raiti lankininkai) sudarė pagrindinį padalinį – ietį, 20-25 ietys – vėliavą, kelios vėliavos – kariauną. Lietuvių kariauną pirmą kartą paminėjo Henrikas Latvis savo kronikoje aprašydamas lietuvių kunigaikščio Žvelgaičio 1205 m. žygį į vokiečių užvaldytą Livoniją. XIII a. susikūrus Lietuvos valstybei kariaunos sudarė kariuomenės smogiamąją jėgą, mokančią kovoti raitųjų rikiuotėje. LDK, kaip ir kitų Europos šalių kariauninkų palikuonys sudarė žymią tarnybinių bajorų dalį.
Kariuomenė buvo organizuota karo prievolės pagrindu, tačiau karys turėjo pats įsigyti jam pagal luomą priderančią ginkluotę. Kariuomenės struktūra buvo panaši, kaip ir Vokiečių ordino. Kariuomenės pagrindą sudarė bajorai raiteliai. Kiekvienas jų turėjo atsivesti sau pavaldžių valstiečių ir tarnų pėstininkų būrį. Nuo XVI a. į kariuomenę buvo šaukiami visi vyrai, turintys žemės. Neturtingieji į kariuomenę stoti neprivalėjo, bet turėjo mokėti specialų mokestį, hiberną arba kvartą.
Visuotinio šaukimo bajorų surinkimai, per kuriuos buvo tikrinama, kaip pašauktinė kariuomenė pasirengusi karo veiksmams, kiek ir kaip ginkluotų karių atvyksta šaukimo metu ar karo atveju XVI–XVII a. buvo rengiami kasmet, nuo Liublino unijos, seimo nutarimu – kas dvejus metus, vėliau – tik kilus pavojui. Pašauktinės kariuomenės surinkimai ir pavietuose į patikrinimus atvykusius bajorus, jų palydovus ir karinę ekipuotę apžiūrėdavo vaivada ir kaštelionas (pilininkas), kitose – apskrities maršalka ir kaštelionas arba kiti paskirti pareigūnai.
Šiokią tokią autonomiją tiek Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenėje, tiek po Liublino unijos bendroje Abiejų Tautų Respublikos kariuomenėje turėjo Ukrainos kazokai ir totoriai, kurių daliniai buvo organizuoti pagal šių tautų tradicijas. Ypač po pergalingo mūšio jų daliniai dažnai pasitraukdavo su karo grobiu ir tai sužlugdydavo tolesnius priešo persekiojimo planus.
Pavojaus akivaizdoje vaivados ar kašteliono įsakymu pavieto bajorai įstatymų nustatyta tvarka su savo žirgais ir ginkluote susirinkdavo iš anksto sutartoje vietoje ir vykdavo į mūšio lauką. Dažnai jiems tekdavo į mūšį stoti tiesiai iš žygio. Patyrusių vadų vadovaujama armija pasižymėjo manevringumu ir gebėjimu išnaudoti priešams nepalankias sąlygas, o tai nulėmė daugelį pergalių. Tačiau nuo XVII–XVIII a. bajorai ėmė vengti karo tarnybos, o juos pakeitusių samdinių finansavimas buvo nepakankamas.
Lietuvos Statutuose buvo nustatyta bajorų karinė žemės tarnyba. Svarbus teisės šaltinis buvo valdovų, seimų ir etmonų leidžiami karo artikulai, teisine prigimtimi artimi šiuolaikiniams drausmės statutams, antikos ir amžininkų teoriniai darbai. Daugelis Lietuvos karo vadų buvo baigę mokslus Europoje ir perėmę pažangiausią karybos patirtį. Be to, veikė ir savos Karo mokyklos. Nuo XVIII a. Lietuvos kariuomenės svetimšalių autoramento dalinių mokymas vyko pagal kitose valstybėse leidžiamus reguliaminus, XVIII a. antroje pusėje, ypač nuo 1775 m. jie pradėti leisti ir Abiejų Tautų Respublikoje. Iš pradžių reguliaminai buvo skirti svetimšalių autoramentų daliniams, nuo 1786 – ir tautinei kavalerijai.
Kariuomenės surašymas 1528 m.
Iki 1528 m. egzistavo vadinamieji etmono registrai – į karo stovyklą atvykstantys kariai bajorai užsirašydavo į karvedžio raštininko sąrašus. 1528 m. kariuomenės surašymas – jau valstybės biurokratijos veiklos rezultatas, paremtas visuotinio valstybės surašymo duomenimis Lietuvos Metrikoje. Juos apibendrinus LDK valdovo kanceliarijoje pagal bajorijos valdomos žemės ir žmonių tarnybų kiekį buvo nustatyta kiekvieno bajoro rengimosi į karą arba siunčiamų karių skaičiaus norma. Istoriografijoje vartojama kariuomenės surašymo data 1528 m. nėra tiksli, nes visuotinis valstybės surašymas vyko po seimo nutarimo, priimto 1528 m. gegužės 31 d. Bajorų kariuomenės sąrašai galėjo atsirasti tik 1529 m. pradžioje, apie vasario mėn. Šį surašymą atliko krašto ir kanceliarijos pareigūnai: krašto raštininkas, iždininkas Michailas Bogušas Bohovitinovičius, raštininkai Sidoras Vasilevičius Kopotis ir Ivanas Ostafjevičius Gornostajus.
Kariuomenės pareigūnai
- Lietuvos didysis etmonas – vyriausias karo vadas karo metu ir svarbiausiose karinėse kampanijose. Iš pradžių vadovavo šauktinių kariuomenei, vėliau – samdytai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenei.
- Lietuvos lauko etmonas– Didžiojo etmono pavaduotojas ir aukščiausias vadas karo mūšio lauke. Pagrindinė lauko etmono funkcija buvo vadovauti kariuomenės daliniams, saugantiems rytines Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienas.
- – etmono pavaduotojas arba karaliaus paskirtas kariuomenės žygio vadas.
- Vaivada – aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje ir vaivadijos bajorų vadas, taip pat vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadas. Jam prilygintas buvo ir Žemaitijos seniūnas, atlikdavęs lauko etmono funkcijas saugant Žemaitijos sienas
- Lietuvos lauko raštininkas – atsakingas už kariuomenės administravimą, armijos materialinį aprūpinimą.
- Kaštelionas arba pilininkas – aukščiausias karinės valdžios pareigūnas vaivadijoje ir pavieto bajorų vadas, taip pat pavieto bajorų pašauktinių kariuomenės vadas.
- Lietuvos didysis sargybinis – generalinio štabo narys, atsakingas už kariuomenės judėjimą žygio metu ir stovyklas.
- Lietuvos didysis vėliavininkas – vienas iš pagrindinių kariuomenės žygio organizatorių.
- (vok. Zeugmeister) – aukščiausias krašto artilerijos karininkas XVI–XVIII a
- Didysis vaiskis – kašteliono pavaduotojas karo reikalams.
- Vėliavininkas – Kašteliono padėjėjas. Į jo pareigas įėjo šauktinių dalinio parengimas visuotinio šaukimo metu ir dalinio atvedimas į kašteliono nurodytą vietą.
- Lietuvos didysis žirgininkas, atsakingas už žirgų treniravimą ir parengimą karui.
- arba stovyklininkas, atsakingas už karo stovyklos įrengimą ir apsaugą karo žygyje.
- Lietuvos didysis ginklininkas – atsakingas už kariuomenės aprūpinimą ekipuote.
- (vok. Zeugwart) artilerijos arsenalo karininkas.
Pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės karinis laipsnis XVI a. buvo rotmistras, vadovavęs samdinių algininkų kuopai. Po Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės reformos 1764–1788 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenėje jau buvo 3 grupės karininkų: jaunesnieji, štabo ir vyresnieji, generolai. 1776 m. suvaržytos etmonų valdžios galios
LDK ir ATR karinių pajėgų santykiai
Abiejų Tautų Respubliką sudarančių valstybių kariuomenės gynė savo valstybių teritorijas ir neturėjo jokių teisių kitos Abiejų Tautų Respubliką sudarančios valstybės teritorijoje. Taip pat ir abu didieji etmonai neturėjo jokių galių kitos valstybės kariuomenėms. Tačiau imtis bendrų karinių veiksmų abiem kariuomenėms galėjo įsakyti karalius. Bendro karinio žygio metu paprastai kariuomenei vadovaudavo tas didysis etmonas, kurio teritorijoje žygis vykdavo.
Kariuomenės rūšys
Pėstininkai, raiteliai ir lankininkai
Klasikinės LDK kariuomenės rūšys, kurios iš pradžių buvo taktiniu požiūriu neorganizuotos, o laikui bėgant įgijo vis daugiau šiuolaikinių taktinės grupuotės principų.
Artilerija
Artilerija pradėta aktyviau naudoti nuo XIV a. pabaigos – dar per Vytauto ir Jogailos tarpusavio kovas, karus prieš kryžiuočius.
Iki XV a. pradžios paraku šaudantys pabūklai naudoti pilių gynybai ir jų puolimui, lauko kautynėse.
XVI a. viduryje vien Lietuvos didysis kunigaikštis (be didikų ir miestų) disponavo mažiausiai 364 pabūklais, iš kurių daugiau kaip pusė sudarė naujoviškos koliubrinos tipo patrankos (pirmosios į Lietuvą įvežtos iš Lenkijos, vėliau dalis pabūklų gaminta nuo 1551 m. veikusioje Vilniaus patrankų liejykloje).
Laivynas
Abiejų Tautų Respublikos karinio laivyno įkūrėju laikomas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas, 1568 m. kovo 24 d. įsteigęs vieną pirmųjų Europoje admiralitetų – Jūrų komisiją (lenk. Komisję Morską).
LDK didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus sukurta ir vadovaujama flotilė 1609 m. prie Salacgryvos nugalėjo švedų eskadrą.
1625 m. karalius įsteigė Karališkųjų laivų komisiją (lenk. Komisja Okrętów Królewskich). Po poros metų Seimas skyrė pakankamai lėšų ir buvo sukurtas reguliarus karo laivynas, kuris sėkmingai kovėsi su švedais 1627 m. .
Tačiau po Stumsdorfo paliaubų 1635 m. dėl netoliaregiškos Abiejų Tautų Respublikos vadovybės jūrų politikos laivynas buvo panaikintas. Nesugebėjusi sukurti stipraus karo laivyno Abiejų Tautų Respublika buvo išstumta iš kovos dėl hegemonijos Baltijos jūroje, o tai ilgainiui prisidėjo prie valstybės sunykimo.
Lietuvių karo žygiai XIII a
Per pirmuosius du XIII a. dešimtmečius pasireiškė didelis lietuvių karinis aktyvumas. Mindaugo atėjimo į valdžią išvakarėse, jis gerokai sumažėjo, matyt, vyko gana ilgos kovos dėl valdžios, kurios pasibaigė Mindaugo pergale. 1226 m. 7000 lietuvių kariuomenė įsiveržė į Naugardo žemę. Įvykusio susidūrimo metu žuvo 2000 lietuvių. Laurentijaus metraštyje pažymėta, kad „lietuvių kariuomenė buvo nepaprastai didelė, tokios nuo pat pasaulio pradžios nėra buvusios“.
Pirmasis Mindaugo valdymo dešimtmetis vėl pasižymėjo dideliu aktyvumu, o antrajame jis vėl sumažėjo, nes šiame dešimtmetyje vyko vidaus karas tarp Mindaugo ir Tautvilo, reikėjo likviduoti jo padarinius. Paskutiniaisiais Mindaugo valdymo metais karinis aktyvumas vėl išaugo, bet jį sumažino neramumai, vykę po jo mirties. Traidenio ir vėlesniais laikais karo žygių intensyvumas vėl buvo toks pat, kaip ir XIII a. pradžioje.
Karinis aktyvumas vėl sumažėjo XIV a. 2-ajame dešimtmetyje (žinomi 5 žygiai), kai vyko kovos dėl valdžios tarp Gedimino ir jo varžovų, bet vėl išaugo 3-iajame dešimtmetyje (17 žygių) Gediminui įsitvirtinus valdžioje. Tolesnį žygių intensyvumą, matyt, jau nemaža dalimi lėmė kovų su kryžiuočiais aktualijos (4-ajame dešimtmetyje jis sumažėjo iki 4 žygių, o 5-ajame išaugo iki 11 žygių). Šie karo žygiai labiausiai buvo susiję su karo su kryžiuočiais poreikiais. Net ekspansija į Rytus, apie kurią išliko labai nedaug žinių, buvo nulemta poreikio susirasti Rusioje papildomų jėgų kovai su kryžiuočiais.
Svarbiausi mūšiai
- 1260 m. liepos 13 d. – Durbės mūšis
Žemaičiai ir kuršiai sumušė kryžiuočius. Žuvo Livonijos žemės magistras Burchardas Hornhausenas, Prūsijos žemės maršalas Botelis ir 150 riterių. - 1348 m. vasario 2 d. – Strėvos mūšis
Vokiečių ordinas įveikė Lietuvos kariuomenę. Žuvo Mantvydas ir Narimantas Gediminaitis. - 1362 m. ruduo – Mėlynųjų Vandenų mūšis
Algirdo vadovaujama Lietuvos kariuomenė sumušė totorius ir užėmė Podolę bei Kijevą. - 1399 m. rugpjūčio 12 d. – Vorsklos mūšis
Totoriai sutriuškino Vytauto vadovaujamą Lietuvos ir sąjungininkų kariuomenę. - 1410 m. liepos 15 d. – Žalgirio mūšis
Vytauto vadovaujama Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė sumušė Vokiečių ordino kariuomenę. Vokiečių ordino galybės pabaiga. - 1500 m. liepos 14 d. – Vedrošos mūšis
Lietuvos kariuomenę sumušė Rusijos kariuomenė. Į nelaisvę paimtas kariuomenės vadas Konstantinas Ostrogiškis. - 1506 m. rugpjūčio 6 d. – Klecko mūšis
Lietuvos kariuomenė sumušė į Lietuvos gilumą įsiveržusią Krymo totorių kariuomenę. LDK pajėgoms vadovavo Mykolas Glinskis. - 1512 m. balandžio 28 d. – Lopušnos mūšis
Lietuvos didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio ir Lenkijos didžiojo etmono pajėgos sumušė Perekopo (Krymo) totorių chano Mengli-Girėjaus kariuomenę. - 1514 m. rugsėjo 8 d. – Oršos mūšis
Konstantino Ostrogiškio vadovaujama Lietuvos kariuomenė sutriuškino Maskvos kariuomenę, vadovaujamą . - 1605 m. rugsėjo 27 d. – Salaspilio mūšis
Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius su nedidele 3800 karių kariuomene nugalėjo 14 000 švedų armiją ir nutraukė Rygos apgultį.
Kiti straipsniai
- Karyba
- Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnai
- Centrinės valdžios pareigūnai
- Abiejų Tautų Respublikos dvaro pareigūnai
- Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai
Nuorodos
- Kariuomenės vaidmuo Lietuvos valstybėje XIII–XX a. Archyvuota kopija 2010-04-16 iš Wayback Machine projekto.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie LDK kariuomenė, Kas yra LDK kariuomenė? Ką reiškia LDK kariuomenė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Lietuvos Didziosios Kunigaikstijos kariuomene Lietuvos Didziosios Kunigaikstijos organizuota karine jega veikusi nuo 1253 m iki 1263 m ir nuo 1275 m iki 1569 m Po Liublino unijos iki Treciojo Abieju Tautu Respublikos padalijimo 1795 m savarankiska Abieju Tautu Respublikos kariuomenes sudetine dalis Orsos musis tai 1514 m rugsejo 8 d įvykes vienas garsiausiu LDK kariuomenes musiu kuriame buvo sutriuskinta Maskvos Didziosios Kunigaikstystes kariuomeneReljefas is Marienverderio pilies dab Kvidzynas vaizduojantis lietuviu kovas su Vokieciu ordinu XIV a pirmosios puses reljefo rekonstrukcija Daugelyje Europos saliu kariuomene kuresi yrant gentinei santvarkai kai karius visus ginkluotus genties vyrus pakeite gentines diduomenes kariaunos Lietuvos Didziosios kunigaikstystes kariuomene kaip organizuota struktura pradejo formuotis XIII a viduryje sustiprejus zemiu daliniams kunigaiksciams ir supratus kad atskiroms ginkluotu bajoru grupems bus sunku atsilaikyti pries lenku stambiuju kunigaiksciu antpuolius o ypac pries gerai ginkluotus ir musiu patirtį turincius kryziuocius OrganizacijaLietuvos kario salmas ir apeiginiu budu sulankstytas kalavijas XI XII a Lietuviski kalavijai XIII a Iki XV a dar kiekvienas bajoras turejo savo kariauna Jos svarbiausia dalis buvo raiteliai pestininku reiksme buvo mazesne Vienas raitas bajoras ir jį aptarnaujantys 4 7 kariai pazas ginklanesys keli pesti ar raiti lankininkai sudare pagrindinį padalinį ietį 20 25 ietys veliava kelios veliavos kariauna Lietuviu kariauna pirma karta paminejo Henrikas Latvis savo kronikoje aprasydamas lietuviu kunigaikscio Zvelgaicio 1205 m zygį į vokieciu uzvaldyta Livonija XIII a susikurus Lietuvos valstybei kariaunos sudare kariuomenes smogiamaja jega mokancia kovoti raituju rikiuoteje LDK kaip ir kitu Europos saliu kariauninku palikuonys sudare zymia tarnybiniu bajoru dalį Kariuomene buvo organizuota karo prievoles pagrindu taciau karys turejo pats įsigyti jam pagal luoma priderancia ginkluote Kariuomenes struktura buvo panasi kaip ir Vokieciu ordino Kariuomenes pagrinda sudare bajorai raiteliai Kiekvienas ju turejo atsivesti sau pavaldziu valstieciu ir tarnu pestininku burį Nuo XVI a į kariuomene buvo saukiami visi vyrai turintys zemes Neturtingieji į kariuomene stoti neprivalejo bet turejo moketi specialu mokestį hiberna arba kvarta Mikalojui Radvilai priklause arklio sarvai Visuotinio saukimo bajoru surinkimai per kuriuos buvo tikrinama kaip pasauktine kariuomene pasirengusi karo veiksmams kiek ir kaip ginkluotu kariu atvyksta saukimo metu ar karo atveju XVI XVII a buvo rengiami kasmet nuo Liublino unijos seimo nutarimu kas dvejus metus veliau tik kilus pavojui Pasauktines kariuomenes surinkimai ir pavietuose į patikrinimus atvykusius bajorus ju palydovus ir karine ekipuote apziuredavo vaivada ir kastelionas pilininkas kitose apskrities marsalka ir kastelionas arba kiti paskirti pareigunai Elitinis Lietuvos karys XV a pradzios aprangos rekonstrukcija Siokia tokia autonomija tiek Lietuvos Didziosios kunigaikstystes kariuomeneje tiek po Liublino unijos bendroje Abieju Tautu Respublikos kariuomeneje turejo Ukrainos kazokai ir totoriai kuriu daliniai buvo organizuoti pagal siu tautu tradicijas Ypac po pergalingo musio ju daliniai daznai pasitraukdavo su karo grobiu ir tai suzlugdydavo tolesnius prieso persekiojimo planus Kario sarvai Lenkijos karo muziejus Pavojaus akivaizdoje vaivados ar kasteliono įsakymu pavieto bajorai įstatymu nustatyta tvarka su savo zirgais ir ginkluote susirinkdavo is anksto sutartoje vietoje ir vykdavo į musio lauka Daznai jiems tekdavo į musį stoti tiesiai is zygio Patyrusiu vadu vadovaujama armija pasizymejo manevringumu ir gebejimu isnaudoti priesams nepalankias salygas o tai nuleme daugelį pergaliu Taciau nuo XVII XVIII a bajorai eme vengti karo tarnybos o juos pakeitusiu samdiniu finansavimas buvo nepakankamas Lietuvos Statutuose buvo nustatyta bajoru karine zemes tarnyba Svarbus teises saltinis buvo valdovu seimu ir etmonu leidziami karo artikulai teisine prigimtimi artimi siuolaikiniams drausmes statutams antikos ir amzininku teoriniai darbai Daugelis Lietuvos karo vadu buvo baige mokslus Europoje ir pereme pazangiausia karybos patirtį Be to veike ir savos Karo mokyklos Nuo XVIII a Lietuvos kariuomenes svetimsaliu autoramento daliniu mokymas vyko pagal kitose valstybese leidziamus reguliaminus XVIII a antroje puseje ypac nuo 1775 m jie pradeti leisti ir Abieju Tautu Respublikoje Is pradziu reguliaminai buvo skirti svetimsaliu autoramentu daliniams nuo 1786 ir tautinei kavalerijai Kariuomenes surasymas 1528 m Iki 1528 m egzistavo vadinamieji etmono registrai į karo stovykla atvykstantys kariai bajorai uzsirasydavo į karvedzio rastininko sarasus 1528 m kariuomenes surasymas jau valstybes biurokratijos veiklos rezultatas paremtas visuotinio valstybes surasymo duomenimis Lietuvos Metrikoje Juos apibendrinus LDK valdovo kanceliarijoje pagal bajorijos valdomos zemes ir zmoniu tarnybu kiekį buvo nustatyta kiekvieno bajoro rengimosi į kara arba siunciamu kariu skaiciaus norma Istoriografijoje vartojama kariuomenes surasymo data 1528 m nera tiksli nes visuotinis valstybes surasymas vyko po seimo nutarimo priimto 1528 m geguzes 31 d Bajoru kariuomenes sarasai galejo atsirasti tik 1529 m pradzioje apie vasario men Sį surasyma atliko krasto ir kanceliarijos pareigunai krasto rastininkas izdininkas Michailas Bogusas Bohovitinovicius rastininkai Sidoras Vasilevicius Kopotis ir Ivanas Ostafjevicius Gornostajus Mikalojus Radvila Juodasis su paradiniais sarvais nezinomas autorius iki 1565 m Kariuomenes pareigunai Lietuvos didysis etmonas vyriausias karo vadas karo metu ir svarbiausiose karinese kampanijose Is pradziu vadovavo sauktiniu kariuomenei veliau samdytai Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes kariuomenei Lietuvos lauko etmonas Didziojo etmono pavaduotojas ir auksciausias vadas karo musio lauke Pagrindine lauko etmono funkcija buvo vadovauti kariuomenes daliniams saugantiems rytines Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes sienas etmono pavaduotojas arba karaliaus paskirtas kariuomenes zygio vadas Vaivada auksciausias valstybines valdzios pareigunas vaivadijoje ir vaivadijos bajoru vadas taip pat vaivadijos bajoru pasauktiniu kariuomenes vadas Jam prilygintas buvo ir Zemaitijos seniunas atlikdaves lauko etmono funkcijas saugant Zemaitijos sienas Lietuvos lauko rastininkas atsakingas uz kariuomenes administravima armijos materialinį aprupinima Kastelionas arba pilininkas auksciausias karines valdzios pareigunas vaivadijoje ir pavieto bajoru vadas taip pat pavieto bajoru pasauktiniu kariuomenes vadas Lietuvos didysis sargybinis generalinio stabo narys atsakingas uz kariuomenes judejima zygio metu ir stovyklas Lietuvos didysis veliavininkas vienas is pagrindiniu kariuomenes zygio organizatoriu vok Zeugmeister auksciausias krasto artilerijos karininkas XVI XVIII a Didysis vaiskis kasteliono pavaduotojas karo reikalams Veliavininkas Kasteliono padejejas Į jo pareigas įejo sauktiniu dalinio parengimas visuotinio saukimo metu ir dalinio atvedimas į kasteliono nurodyta vieta Lietuvos didysis zirgininkas atsakingas uz zirgu treniravima ir parengima karui arba stovyklininkas atsakingas uz karo stovyklos įrengima ir apsauga karo zygyje Lietuvos didysis ginklininkas atsakingas uz kariuomenes aprupinima ekipuote vok Zeugwart artilerijos arsenalo karininkas Pirmasis Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes kariuomenes karinis laipsnis XVI a buvo rotmistras vadovaves samdiniu algininku kuopai Po Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes kariuomenes reformos 1764 1788 m Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes kariuomeneje jau buvo 3 grupes karininku jaunesnieji stabo ir vyresnieji generolai 1776 m suvarzytos etmonu valdzios galios ATR kariuomene 1576 1586 iki 1893 m Jan MatejkoLDK ir ATR kariniu pajegu santykiai Abieju Tautu Respublika sudaranciu valstybiu kariuomenes gyne savo valstybiu teritorijas ir neturejo jokiu teisiu kitos Abieju Tautu Respublika sudarancios valstybes teritorijoje Taip pat ir abu didieji etmonai neturejo jokiu galiu kitos valstybes kariuomenems Taciau imtis bendru kariniu veiksmu abiem kariuomenems galejo įsakyti karalius Bendro karinio zygio metu paprastai kariuomenei vadovaudavo tas didysis etmonas kurio teritorijoje zygis vykdavo Kariuomenes rusysLDK kariuomenes karininko gorzetas 17 a 1791 m LDK artileristo uniformos rekonstrukcijaLDK kariuomenes Kauno brigados husaru uniforma 1792 m Pestininkai raiteliai ir lankininkai Klasikines LDK kariuomenes rusys kurios is pradziu buvo taktiniu poziuriu neorganizuotos o laikui begant įgijo vis daugiau siuolaikiniu taktines grupuotes principu Lietuvos sparnuotojo husaro krutinsarvis XVII XVIII a LDK artilerijos teoretiko ir praktiko Kazimiero Simonaviciaus knygos Artis magnae artileriae pars prima 1650 iliustracijaArtilerija Artilerija pradeta aktyviau naudoti nuo XIV a pabaigos dar per Vytauto ir Jogailos tarpusavio kovas karus pries kryziuocius Iki XV a pradzios paraku saudantys pabuklai naudoti piliu gynybai ir ju puolimui lauko kautynese XVI a viduryje vien Lietuvos didysis kunigaikstis be didiku ir miestu disponavo maziausiai 364 pabuklais is kuriu daugiau kaip puse sudare naujoviskos koliubrinos tipo patrankos pirmosios į Lietuva įveztos is Lenkijos veliau dalis pabuklu gaminta nuo 1551 m veikusioje Vilniaus patranku liejykloje Laivynas Abieju Tautu Respublikos karinio laivyno įkureju laikomas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikstis Zygimantas Augustas 1568 m kovo 24 d įsteiges viena pirmuju Europoje admiralitetu Juru komisija lenk Komisje Morska LDK didziojo etmono Jono Karolio Chodkeviciaus sukurta ir vadovaujama flotile 1609 m prie Salacgryvos nugalejo svedu eskadra 1625 m karalius įsteige Karaliskuju laivu komisija lenk Komisja Okretow Krolewskich Po poros metu Seimas skyre pakankamai lesu ir buvo sukurtas reguliarus karo laivynas kuris sekmingai kovesi su svedais 1627 m Taciau po Stumsdorfo paliaubu 1635 m del netoliaregiskos Abieju Tautu Respublikos vadovybes juru politikos laivynas buvo panaikintas Nesugebejusi sukurti stipraus karo laivyno Abieju Tautu Respublika buvo isstumta is kovos del hegemonijos Baltijos juroje o tai ilgainiui prisidejo prie valstybes sunykimo Suguldomos veliavos 1905 m Juzefas BrandtasLietuviu karo zygiai XIII aPer pirmuosius du XIII a desimtmecius pasireiske didelis lietuviu karinis aktyvumas Mindaugo atejimo į valdzia isvakarese jis gerokai sumazejo matyt vyko gana ilgos kovos del valdzios kurios pasibaige Mindaugo pergale 1226 m 7000 lietuviu kariuomene įsiverze į Naugardo zeme Įvykusio susidurimo metu zuvo 2000 lietuviu Laurentijaus metrastyje pazymeta kad lietuviu kariuomene buvo nepaprastai didele tokios nuo pat pasaulio pradzios nera buvusios Lankininku treniruote 1885 m Juzefas Brandtas Pirmasis Mindaugo valdymo desimtmetis vel pasizymejo dideliu aktyvumu o antrajame jis vel sumazejo nes siame desimtmetyje vyko vidaus karas tarp Mindaugo ir Tautvilo reikejo likviduoti jo padarinius Paskutiniaisiais Mindaugo valdymo metais karinis aktyvumas vel isaugo bet jį sumazino neramumai vyke po jo mirties Traidenio ir velesniais laikais karo zygiu intensyvumas vel buvo toks pat kaip ir XIII a pradzioje Karinis aktyvumas vel sumazejo XIV a 2 ajame desimtmetyje zinomi 5 zygiai kai vyko kovos del valdzios tarp Gedimino ir jo varzovu bet vel isaugo 3 iajame desimtmetyje 17 zygiu Gediminui įsitvirtinus valdzioje Tolesnį zygiu intensyvuma matyt jau nemaza dalimi leme kovu su kryziuociais aktualijos 4 ajame desimtmetyje jis sumazejo iki 4 zygiu o 5 ajame isaugo iki 11 zygiu Sie karo zygiai labiausiai buvo susije su karo su kryziuociais poreikiais Net ekspansija į Rytus apie kuria isliko labai nedaug ziniu buvo nulemta poreikio susirasti Rusioje papildomu jegu kovai su kryziuociais Svarbiausi musiaiPagrindinis straipsnis Lietuvos kariuomenes musiai 1260 m liepos 13 d Durbes musis Zemaiciai ir kursiai sumuse kryziuocius Zuvo Livonijos zemes magistras Burchardas Hornhausenas Prusijos zemes marsalas Botelis ir 150 riteriu 1348 m vasario 2 d Strevos musis Vokieciu ordinas įveike Lietuvos kariuomene Zuvo Mantvydas ir Narimantas Gediminaitis 1362 m ruduo Melynuju Vandenu musis Algirdo vadovaujama Lietuvos kariuomene sumuse totorius ir uzeme Podole bei Kijeva 1399 m rugpjucio 12 d Vorsklos musis Totoriai sutriuskino Vytauto vadovaujama Lietuvos ir sajungininku kariuomene 1410 m liepos 15 d Zalgirio musis Vytauto vadovaujama Lenkijos ir Lietuvos kariuomene sumuse Vokieciu ordino kariuomene Vokieciu ordino galybes pabaiga 1500 m liepos 14 d Vedrosos musis Lietuvos kariuomene sumuse Rusijos kariuomene Į nelaisve paimtas kariuomenes vadas Konstantinas Ostrogiskis 1506 m rugpjucio 6 d Klecko musis Lietuvos kariuomene sumuse į Lietuvos giluma įsiverzusia Krymo totoriu kariuomene LDK pajegoms vadovavo Mykolas Glinskis 1512 m balandzio 28 d Lopusnos musis Lietuvos didziojo etmono Konstantino Ostrogiskio ir Lenkijos didziojo etmono pajegos sumuse Perekopo Krymo totoriu chano Mengli Girejaus kariuomene 1514 m rugsejo 8 d Orsos musis Konstantino Ostrogiskio vadovaujama Lietuvos kariuomene sutriuskino Maskvos kariuomene vadovaujama 1605 m rugsejo 27 d Salaspilio musis Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevicius su nedidele 3800 kariu kariuomene nugalejo 14 000 svedu armija ir nutrauke Rygos apgultį Kiti straipsniaiKaryba Abieju Tautu Respublikos Senato pareigunai Centrines valdzios pareigunai Abieju Tautu Respublikos dvaro pareigunai Abieju Tautu Respublikos zemietiju pareigunaiNuorodosKariuomenes vaidmuo Lietuvos valstybeje XIII XX a Archyvuota kopija 2010 04 16 is Wayback Machine projekto Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu