Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kurmaičių pilkapynas Image 250px Kurmaičių pilkapynasKoordinatės 55 55 42 š pl 21 15 05 r ilg 55 928233 š pl 21 251295 r
Kurmaičių pilkapynas
| Kurmaičių pilkapynas | |||
|---|---|---|---|
| Kurmaičių pilkapynas | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Kretingos rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Kretingos seniūnija | ||
| Naudotas | V–I a. pr. m. e. | ||
| Žvalgytas | 1959, 1982, 1992 m. | ||
| Tirtas | 1924–1927, 1940, 1948, 1950, 1951, 2010 m. | ||
| Registro Nr. | 5237, 12258, 27085 / A1713, A1714, A715; AR519, IP2405A / | ||
Kurmaičių pilkapynas (saugomos kultūros vertybės: unikalūs kodai – 5237, 12258, 27085; senieji registro kodai – A1713, A1714, A1715; senieji kultūros paminklų sąrašo Nr. AR519, IP2405A) – pilkapiai pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kurmaičių kaime (Kretingos seniūnija), Akmenos upės (Padvarių tvenkinio) dešiniajame krante.
Pilkapynas
Pilkapyną sudarė tarp Akmenos ir vadinamos kalvos išsibarstę pavieniai pilkapiai ir pilkapių grupės, iš kurių žinomos 14 pilkapių vietos. 10 pilkapių buvo Kurmaičių kapinyno teritorijoje. Pirmasis pilkapis įrengtas kalvos pietrytinėje papėdėje. 180 m į šiaurės vakarus nuo jo kalvos šiauriniame gale buvo 2 pilkapiai, o 70 m į rytus nuo jų – 7 pilkapių grupė. 160 m į rytus nuo I pilkapio upės pakrantėje stūkso pilkapio, vad. Pilale, liekanos (unikalus kodas 27085), nuo kurių 30 m į pietryčius buvo dar vienas pilkapis. 300 m nuo I pilkapio į pietryčius, Akmenos ir bevardžio jos intako santakos aukštumoje išliko dar 2 pilkapių vieta (unikalus kodas 12258).
Teritorijos plotas: Kurmaičių kapinyne esančių pilkapių – 4,7 ha (bendra su kapinynu), Kurmaičių pilkapio, vad. Pilale – 0,32 ha, Kurmaičių 2 pilkapių vietos – 0,8 ha.
Istorija
Kurmaičių ir jo žemės pietiniame pakraštyje susiformavusio Tintelių kaimo žemėje pilkapiai buvo žinomi nuo seno. Vietos gyventojai tradiciškai juos vadino Pilalėmis. Iš jų dydžiu išsiskyrė Akmenos pakrantėje buvęs pilkapis, vadintas Pilale, Pilalių kalnu. Padavimai bylojo, kad jį supylė švedų kareiviai, įsirengę ant kalvelės karinę stovyklą. Kitos legendos mena, kad kalvelės požemiuose esą paslėpti bažnytiniai lobiai (aukso monstrancijos, taurės, vyskupų lazdos ir pan.), kad sekmadieniais iš kalvelės išeina kunigas, atlaiko čia pamaldas ir nežinia kur pradingsta. 1924–1927 m. pilkapį perkasė vietos gyventojas Nikodimas Tamošauskis, jaunystėje dalyvavęs skitų pilkapių tyrinėjimuose Ukrainoje. Skersai pilkapio jis iškasė 8 m pločio ir 4 m gylio perkasą, kurioje rado 3 griautinius kapus, degintinių kaulų, keramikos šukių. Tarpukariu pilkapis buvo laikomas piliakalniu.
Į pietryčius nuo jo pakrantėje buvusį kitą pilkapį, taip pat vadintą Pilale, nuplovė Akmenos upė, o jo liekanos buvo nustumdytos formuojant tvenkinį. Į pietus nuo minėtų pilkapių ties Akmenos ir bevardžio upelio santaka buvę 2 pilkapiai sunaikinti kasant iš jų akmenis statyboms.
Bažnyčios kalno šiauriniame gale buvusius 2 pilkapius 1941 m. perkasė raudonarmiečiai, planavę čia įrengti dotą. Likusieji pilkapiai apardyti XX a. I pusėje dirbant žemės ūkio darbus.
Bažnyčios kalno teritorijoje ir aplinkoje esantys pilkapiai ir kapinynas XX a. 7 dešimtmetyje buvo paskelbti landšaftiniu istoriniu draustiniu, o 1972 m. įrašyti į respublikinės reikšmės archeologijos paminklų sąrašą (AR519). Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre jie saugomi kaip sudėtinė Kurmaičių kapinyno dalis. Prie Akmenos upės esantis Kurmaičių pilkapis, vad. Pilale, ir Kurmaičių pilkapių vieta 2003 m. įrašyti į kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą (A1714, A1715), o 2005 m. pripažinti valstybės saugomomis kultūros vertybėmis.
Tyrimai
1940 m. pilkapius tyrė Pranas Baleniūnas (Vytauto Didžiojo kultūros muziejus), 1948, 1950–1951 m. – Pranas Kulikauskas (Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas), 2010 m. – Algimantas Merkevičius (Vilniaus universitetas). 1959 m. žvalgė Juozas Mickevičius (Kretingos kraštotyros muziejus), 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (tyrimų vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (tyrimų vadovas Vilnius Morkūnas).
Ištirta 10 pilkapių. Pilkapiai buvo 6–18 m skersmens, 0,6-1,5 m aukščio, apdėti vienu arba keliais akmenų vainikais, dauguma išgrįsti akmenimis. Pilkapiuose rasta po 2–7 degintinius kapus. Sudegintų mirusiųjų palaikai laidoti molinėse urnose ir be jų. Urnos lipdytos, lygiu arba šiek tiek brūkšniuotu paviršiumi. Viena urna juodos spalvos, lygiu paviršiumi, dubens pavidalo, su ąsele, būdinga Lužitėnų kultūrai. Laidota dažniausiai be įkapių arba su negausiomis įkapėmis. Viename moters kape rasta žalvarinių galvos apdangalo papuošalų: 2 įvijiniai antsmilkiniai ir 6 sraiginės kilpinės įvijos, puošiančios kepurėlę.
Sudegintų mirusiųjų palaikai laidoti taip pat tarp pilkapių, lygioje vietoje iškastose duobėse. 2010 m. aptiktame kape sudeginti mirusiojo palaikai buvę supilti į dubens pavidalo urną lygiu paviršiumi, kuri iš viršaus buvusi pridengta plokščiu akmeniu. Aplinkoje ištirtos 3 stulpavietės, o atokiau nuo kapo – apeiginė ugniavietė.
Pilkapiai ir pavienis kapas už pilkapių ribų datuojami V–I a. pr. m. e.
Radinius saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Lietuvos nacionalinis muziejus.
Šaltiniai
- Viena archeologijos ekskursija. – Lietuva – 1926, liepos 27
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. Vilnius, 1973. P. 136
- Kultūros vertybių registras: Kurmaičių kapinynas
- Kultūros vertybių registras: Kurmaičių pilkapis vad. Pilale, Kretingos r. sav., Kurmaičių k. (Kretingos sen.); Kurmaičių pilkapių vieta, Kretingos r. sav., Tintelių k. (Kretingos sen.)
- Kurmaičių pilkapynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 308 psl.
- Irena Šeškevičienė. Kurmaičiuose atkasė kelių tūkstantmečių senumo urną. – Pajūrio naujienos – 2010, rugpjūčio 10
Nuorodos
- [http://www.heritage.lt/vak/vako.php?kaim=Kurmai�?ių_km.&valsc=Kretingos_vals.&byla=18&id=2826 Valstybės archeologijos komisjos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – Ap. 1, b. 18. – L. 26–28, 32, 33, 35, 38, 42–46, 55, 57, 59, 60] Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- Kurmaičiuose atkasė kelių tūkstantmečių senumo urną. – Vakarų ekspresas – 2010, rugpjūčio 10
- Lina Buikienė. Kurmaičių pilkapynas. – Kretingos krašto enciklopedija, 2010 Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kurmaičių pilkapynas, Kas yra Kurmaičių pilkapynas? Ką reiškia Kurmaičių pilkapynas?
Kurmaiciu pilkapynas Image 250px Kurmaiciu pilkapynasKoordinates 55 55 42 s pl 21 15 05 r ilg 55 928233 s pl 21 251295 r ilg 55 928233 21 251295Vieta Kretingos rajono savivaldybeSeniunija Kretingos seniunijaNaudotas V I a pr m e Zvalgytas 1959 1982 1992 m Tirtas 1924 1927 1940 1948 1950 1951 2010 m Registro Nr 5237 12258 27085 A1713 A1714 A715 AR519 IP2405A Kurmaiciu pilkapynas saugomos kulturos vertybes unikalus kodai 5237 12258 27085 senieji registro kodai A1713 A1714 A1715 senieji kulturos paminklu saraso Nr AR519 IP2405A pilkapiai pietvakarineje Kretingos rajono savivaldybes teritorijos dalyje Kurmaiciu kaime Kretingos seniunija Akmenos upes Padvariu tvenkinio desiniajame krante PilkapynasPilkapyna sudare tarp Akmenos ir vadinamos kalvos issibarste pavieniai pilkapiai ir pilkapiu grupes is kuriu zinomos 14 pilkapiu vietos 10 pilkapiu buvo Kurmaiciu kapinyno teritorijoje Pirmasis pilkapis įrengtas kalvos pietrytineje papedeje 180 m į siaures vakarus nuo jo kalvos siauriniame gale buvo 2 pilkapiai o 70 m į rytus nuo ju 7 pilkapiu grupe 160 m į rytus nuo I pilkapio upes pakranteje stukso pilkapio vad Pilale liekanos unikalus kodas 27085 nuo kuriu 30 m į pietrycius buvo dar vienas pilkapis 300 m nuo I pilkapio į pietrycius Akmenos ir bevardzio jos intako santakos aukstumoje isliko dar 2 pilkapiu vieta unikalus kodas 12258 Teritorijos plotas Kurmaiciu kapinyne esanciu pilkapiu 4 7 ha bendra su kapinynu Kurmaiciu pilkapio vad Pilale 0 32 ha Kurmaiciu 2 pilkapiu vietos 0 8 ha IstorijaKurmaiciu ir jo zemes pietiniame pakrastyje susiformavusio Tinteliu kaimo zemeje pilkapiai buvo zinomi nuo seno Vietos gyventojai tradiciskai juos vadino Pilalemis Is ju dydziu issiskyre Akmenos pakranteje buves pilkapis vadintas Pilale Pilaliu kalnu Padavimai bylojo kad jį supyle svedu kareiviai įsirenge ant kalveles karine stovykla Kitos legendos mena kad kalveles pozemiuose esa paslepti baznytiniai lobiai aukso monstrancijos taures vyskupu lazdos ir pan kad sekmadieniais is kalveles iseina kunigas atlaiko cia pamaldas ir nezinia kur pradingsta 1924 1927 m pilkapį perkase vietos gyventojas Nikodimas Tamosauskis jaunysteje dalyvaves skitu pilkapiu tyrinejimuose Ukrainoje Skersai pilkapio jis iskase 8 m plocio ir 4 m gylio perkasa kurioje rado 3 griautinius kapus degintiniu kaulu keramikos sukiu Tarpukariu pilkapis buvo laikomas piliakalniu Į pietrycius nuo jo pakranteje buvusį kita pilkapį taip pat vadinta Pilale nuplove Akmenos upe o jo liekanos buvo nustumdytos formuojant tvenkinį Į pietus nuo minetu pilkapiu ties Akmenos ir bevardzio upelio santaka buve 2 pilkapiai sunaikinti kasant is ju akmenis statyboms Baznycios kalno siauriniame gale buvusius 2 pilkapius 1941 m perkase raudonarmieciai planave cia įrengti dota Likusieji pilkapiai apardyti XX a I puseje dirbant zemes ukio darbus Baznycios kalno teritorijoje ir aplinkoje esantys pilkapiai ir kapinynas XX a 7 desimtmetyje buvo paskelbti landsaftiniu istoriniu draustiniu o 1972 m įrasyti į respublikines reiksmes archeologijos paminklu sarasa AR519 Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registre jie saugomi kaip sudetine Kurmaiciu kapinyno dalis Prie Akmenos upes esantis Kurmaiciu pilkapis vad Pilale ir Kurmaiciu pilkapiu vieta 2003 m įrasyti į kulturos vertybiu registro archeologiniu vietu sarasa A1714 A1715 o 2005 m pripazinti valstybes saugomomis kulturos vertybemis Tyrimai1940 m pilkapius tyre Pranas Baleniunas Vytauto Didziojo kulturos muziejus 1948 1950 1951 m Pranas Kulikauskas Lietuvos mokslu akademijos Istorijos institutas 2010 m Algimantas Merkevicius Vilniaus universitetas 1959 m zvalge Juozas Mickevicius Kretingos krastotyros muziejus 1982 m Moksline metodine kulturos paminklu apsaugos taryba tyrimu vadovas Romas Olisauskas 1992 m Lietuvos kulturos paveldo mokslinis centras tyrimu vadovas Vilnius Morkunas Istirta 10 pilkapiu Pilkapiai buvo 6 18 m skersmens 0 6 1 5 m aukscio apdeti vienu arba keliais akmenu vainikais dauguma isgrįsti akmenimis Pilkapiuose rasta po 2 7 degintinius kapus Sudegintu mirusiuju palaikai laidoti molinese urnose ir be ju Urnos lipdytos lygiu arba siek tiek bruksniuotu pavirsiumi Viena urna juodos spalvos lygiu pavirsiumi dubens pavidalo su asele budinga Luzitenu kulturai Laidota dazniausiai be įkapiu arba su negausiomis įkapemis Viename moters kape rasta zalvariniu galvos apdangalo papuosalu 2 įvijiniai antsmilkiniai ir 6 sraigines kilpines įvijos puosiancios kepurele Sudegintu mirusiuju palaikai laidoti taip pat tarp pilkapiu lygioje vietoje iskastose duobese 2010 m aptiktame kape sudeginti mirusiojo palaikai buve supilti į dubens pavidalo urna lygiu pavirsiumi kuri is virsaus buvusi pridengta ploksciu akmeniu Aplinkoje istirtos 3 stulpavietes o atokiau nuo kapo apeigine ugniaviete Pilkapiai ir pavienis kapas uz pilkapiu ribu datuojami V I a pr m e Radinius saugo Vytauto Didziojo karo muziejus ir Lietuvos nacionalinis muziejus SaltiniaiViena archeologijos ekskursija Lietuva 1926 liepos 27 Lietuvos TSR kulturos paminklu sarasas Vilnius 1973 P 136 Kulturos vertybiu registras Kurmaiciu kapinynas Kulturos vertybiu registras Kurmaiciu pilkapis vad Pilale Kretingos r sav Kurmaiciu k Kretingos sen Kurmaiciu pilkapiu vieta Kretingos r sav Tinteliu k Kretingos sen Kurmaiciu pilkapynas Visuotine lietuviu enciklopedija T XI Kremacija Lenzo taisykle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 308 psl Irena Seskeviciene Kurmaiciuose atkase keliu tukstantmeciu senumo urna Pajurio naujienos 2010 rugpjucio 10Nuorodos http www heritage lt vak vako php kaim Kurmai iu km amp valsc Kretingos vals amp byla 18 amp id 2826 Valstybes archeologijos komisjos medziaga Kulturos paveldo centro paveldosaugos biblioteka Ap 1 b 18 L 26 28 32 33 35 38 42 46 55 57 59 60 Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto Kurmaiciuose atkase keliu tukstantmeciu senumo urna Vakaru ekspresas 2010 rugpjucio 10 Lina Buikiene Kurmaiciu pilkapynas Kretingos krasto enciklopedija 2010 Archyvuota kopija 2016 03 06 is Wayback Machine projekto