Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Konstantinas NekvedavičiusK Nekvedavičius 1936 m Gimė 1886 m gegužės 15 d BiržaiMirė 1967 m vasario 1 d 80 metų Šiaurės
Konstantinas Nekvedavičius
| Konstantinas Nekvedavičius | |
|---|---|
| K. Nekvedavičius, 1936 m. | |
| Gimė | 1886 m. gegužės 15 d. Biržai |
| Mirė | 1967 m. vasario 1 d. (80 metų) , Šiaurės Reinas-Vestfalija, Vakarų Vokietija |
| Sutuoktinis (-ė) | Matilda |
| Veikla | Lietuvos gydytojas, politikos ir visuomenės veikėjas, trečiasis Kauno miesto ir apskrities viršininkas, Žemdirbių Sąjungos organizatorius |
| Partija | Lietuvių tautininkų sąjunga |
| Alma mater | 1915 m. Dorpato universitetas |
Konstantinas Nekvedavičius (1886 m. gegužės 15 d. Biržuose – 1967 m. vasario 1 d. , Šiaurės Reine-Vestfalijoje, Vakarų Vokietijoje) – Lietuvos gydytojas, politikos ir visuomenės veikėjas, trečiasis Kauno miesto ir apskrities viršininkas, Žemdirbių Sąjungos organizatorius ir Lietuvių tautininkų sąjungos narys.
Biografija
Gimė senovės lietuvių bajorų šeimoje. Dar 1906 m. K. Nekvedavičius drauge su Jonu Jonuševičiumi ir kitais kėlė tautinį susipratimą, dalyvavo lietuvių artistų – mėgėjų kuopelėje Biržuose. Nuo 1907 m. iki Pirmo pasaulinio karo buvo „Dainos“ draugijos Kaune narys, vaidintojas ir dainininkas. Vaidino kartu su lietuviais vaidintojais – veikėjais: K. Lekecku, A. Steponaityte-Jasiūniene, M. Tomkyte-Ruseckiene, Gineikaite-Cirtautiene, Poderiu, taip pat kartu su tuomet žinomais artistais O. Rymaite, J. Babravičiumi ir A. Sutkumi, kurie tada buvo tik mėgėjai vaidintojai. Iš užsilikusių iš 1908 m. rankraštyje K. Nekvedavičiaus eilių ir jo kurto scenos veikalo dalies matosi, kad jis jau tada vartojo gana taisyklingą lietuvių kalbą ir rašybą, kuri nedaug skiriasi nuo dabartinės.
1910 m. suorganizavo griežtą kauniečių protestą prieš lenkus, ištrėmusius iš Vilniaus kunigą Juozą Tumą-Vaižgantą.
1911 m. sausio 19 d. dalyvavo 50 metų baudžiavos panaikinimo sukaktuvių paminėjime, vykusiame Tilmanso gamyklos salėje Kaune. Čia „Dainos“ draugija vaidino Fromo-Gužučio veikalą: „Ponas ir Mužikai“, K. Nekvedavičius atliko vargonininko Dundulio rolę.
Kaune K. Nekvedavičiaus dalyvavo lietuvių atstovų rinkimuose į Rusijos valstybės dūmą, kuriuose jis buvo rinkiku. Sąrašuose prie K. Nekvedavičiaus pavardės buvo pažymėta: luomas: bajoras, tautybė: lietuvis. Savo pavyzdžiu ir įtikinėjimais jis daugelį aplenkėjusių tautiečių sugrąžino į lietuvybę.
K. Nekvedavičiaus ir A. Grigalausko pastangomis prieš Pirmąjį pasaulinį karą Raudonojo Kryžiaus vaistinėje Kaune buvo parenkamas lietuviškas personalas, išskyrus vieną kitą aukštų rusų valdininkų rekomenduotą asmenį. Tuomet šioje vaistinėje dirbo Julius Čaplikas (vėliau generolas leitenantas ir Vidaus Reikalų ministras).
1911 m. Kaune buvo vienas Lietuvių inteligentų klubo „Avilys“ steigimo iniciatorių, klubo vardo sumanytojas. Tarp steigėjų ir narių buvo žymių asmenų: dr. Rokas Šliūpas, dr. Vincas Pietaris, dr. J. Alekna, dr. J. Stonkus, vaistininkas A. Grigalauskas, adv. A. Stašinskas, adv. Martynas Yčas ir kt. K. Nekvedavičius buvo Kauno Trečiosios Kredito Draugijos (lietuvių bankelio) narys. Vėliau, iki Pirmojo pasaulinio karo, be K. Nekvedavičiaus dalyvavimo nepraėjo nė vienas kauniečių lietuvių tautinis ir visuomeninis darbas.
1915 m. baigė Dorpato universitetą provizoriaus laipsniu.
Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Ukrainoje; iki 1918 m. rugpjūčio mėn. buvo Lietuvių Tautos Tarybos ir Lietuvių Sąjungos Poltavoje pirmininkas, Karo ligoninės vaistinės Poltavoje vedėjas. Nepamiršdavo savo tautiečių lietuvių reikalų ir, būdamas geruose santykiuose su Poltavos administracija, gaudavo lietuviams tremtiniams daug rūbų, avalynės, skalbimams medžiagos ir dažnai maisto. Jo iniciatyva Poltavoje suruošti keli lietuvių vakarėliai ir vaidinimas „Piktoji gudrybė“.
Tuo metu, kai Kijeve buvo organizuojama Lietuvių Tautos Taryba Ukrainoje, į organizacinį suvažiavimą K. Nekvedavičius ir adv. Z. Toliušis išrinkti Poltavos lietuvių delegatais. 1918 m. K. Nekvedavičius atgabeno didelį lietuvių tremtinių ešeloną į Lietuvą.
Grįžęs į Lietuvą dalyvavo bendrame valstybės kūrimo darbe: nuo 1919 m. sausio 4 d. Lietuvos kariuomenės savanoris, nuo sausio 26 d. intendantūros prekių skyriaus vedėjas, vėliau kurį laiką – trečiasis Kauno miesto ir apskrities viršininkas.
1919 m. gegužės 3 d. savo sumanumu ir greita orientuote (nes laiko buvo vos kelios minutės) laiku įspėjo tautos katastrofą sąryšyje su tuometinio pulkininko (vėliau generolo) Grigaliūno-Glovackio išlaisvinimu.
1920 m. vasario 16 d. kariuomenės parado Kaune metu komunistai ketino įvykdyti valstybės perversmą: turėjo būti suimti tribūnoje stovėję Lietuvos vyriausybės nariai ir paskelbta tarybų valdžia. Užgniaužiant perversmą (žr. Lietuvos Enciklopedijos XXXVI t. straipsnį), pasireiškė K. Nekvedavičiaus organizaciniai gabumai.
Kai vasario 22 d. prasidėjo ginkluotas sukilimas, jo įsakymu (kadangi maištaujantys kareiviai suėmė atvykusį jų raminti generolą P. Liatuką) buvo uždrausta pardavinėti alkoholinius gėrimus, ir po to šis uždraudimas Valstybės Tarybos buvo aprobuotas ir net pratęstas visai Lietuvai iki Steigiamojo Seimo. Karo mokyklos auklėtiniai ir šauliai (K. Nekvedavičius buvo Vytauto kalno šaulių būrio pirmininkas) užėmė tiltus, vedusius į miesto centrą, išstatytos šaulių ir policijos sargybos aplink Laisvės alėją. Tada sukilimas buvo greit numalšintas. Griežtus K. Nekvedavičiaus veiksmus labai gerai įvertino generolas Silvestras Žukauskas ir profesorius Martynas Yčas.
Tačiau, 1920 m. balandžio mėn. K. Nekvedavičių iš pareigų atleido tuometinis vidaus reikalų ministras Eliziejus Draugelis. K. Nekvedavičius galėjo tęsti savo darbą kaip naujo Kauno apskrities viršininko (Prano Kerpės) padėjėjas. Tik nuo rugpjūčio jis buvo atleistas, jam pačiam prašant. nuo 1920 metų gruodžio buvo irgi atleistas iš pareigų. K. Nekvedavičius įgijo vaistinę Marijampolėje, vėliau įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą tęsti medicinos studijų. 1928 m. išlaikė valstybinius, o 1931 m. – daktaro egzaminus. 1928 m. – Kauno miesto savivaldybės sanitarijos gydytojas. Nuo 1930 m. Kaune vertėsi privačia praktika, dirbo Karo ligoninėje (kaip jaunesnysis ordinatorius bataliono vado teisėmis).
1924 m. – draugijos Lietuvai pagražinti narys, dalyvavo rengiant pirmą Lietuvoje medžių sodinimo akciją (buvo šios akcijos komisijos pirmininku ir buvo jos Valdyboje bei Revizijos Komisijoje).
K. Nekvedavičius organizavo Žemdirbių Sąjungą, prie kurios prisidėjo ne tik savo darbu, bet ir lėšomis. Besidarbuodamas Žemdirbių Sąjungoje su prezidentu Antanu Smetona buvo nuvažiavęs į kongresą į Telšius. Vėliau pats suorganizavo Žemdirbių Sąjungos Vilkaviškio žemdirbių suvažiavimą, kuriame taip pat dalyvavo ir prezidentas A. Smetona.
Nuo 1919 m. šaulys, Šaulių Sąjungos Vytauto kalno pirmininkas ir garbės šaulys, Kauno Šaulių rinktinės Garbės Teismo narys, Lietuvių Katalikų Sąjungos pirmininkas, "Dainos" draugijos revizijos komisijos narys. Buvo didelis tautos konsolidavimo tautiniais pagrindais šalininkas, draugavo su visais iškiliais to meto Lietuvos žmonėmis: J. Čapliku, Juozu Urbšiu, K. Skuču, gen. Silvestru Žukausku, gen. Vladu Nagevičiumi ir kt.
Gelbėdamasis nuo bolševikų, iš Lietuvos pasitraukė. Nuo 1944 m. apsigyveno Vokietijos mieste Herforde. Vokietijos lietuvių bendruomenėje buvo žinomas ir populiarus kaip žmogus, numalšinęs komunistų sukilimą, tikras lietuvybės idėjų skelbėjas ir įgyvendintojas.
Mirė 1967 m. vasario 1 d., kartu su žmona Matilda palaidotas Metlacho miestelyje, 5 km nuo Vokietijos-Prancūzijos sienos.
Už nuopelnus Tėvynei apdovanotas sklypu Kaune, Perkūno alėjoje, Šaulių Sąjungos žvaigžde ir Lietuvos nepriklausomybės 10-ies metų Nepriklausomybės medaliu.
Išnašos
- Žiur. 1911 m. „Vilties“ 23 Nr.
- žr. irgi Kauno Apskrities Viršininko Administracijos tinklalapį "Apie Apskritį-Istorija" - [1][neveikianti nuoroda]
Galerija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Konstantinas Nekvedavičius, Kas yra Konstantinas Nekvedavičius? Ką reiškia Konstantinas Nekvedavičius?
Konstantinas NekvedaviciusK Nekvedavicius 1936 m Gime 1886 m geguzes 15 d BirzaiMire 1967 m vasario 1 d 80 metu Siaures Reinas Vestfalija Vakaru VokietijaSutuoktinis e MatildaVeikla Lietuvos gydytojas politikos ir visuomenes veikejas treciasis Kauno miesto ir apskrities virsininkas Zemdirbiu Sajungos organizatoriusPartija Lietuviu tautininku sajungaAlma mater 1915 m Dorpato universitetas Konstantinas Nekvedavicius 1886 m geguzes 15 d Birzuose 1967 m vasario 1 d Siaures Reine Vestfalijoje Vakaru Vokietijoje Lietuvos gydytojas politikos ir visuomenes veikejas treciasis Kauno miesto ir apskrities virsininkas Zemdirbiu Sajungos organizatorius ir Lietuviu tautininku sajungos narys BiografijaGime senoves lietuviu bajoru seimoje Dar 1906 m K Nekvedavicius drauge su Jonu Jonuseviciumi ir kitais kele tautinį susipratima dalyvavo lietuviu artistu megeju kuopeleje Birzuose Nuo 1907 m iki Pirmo pasaulinio karo buvo Dainos draugijos Kaune narys vaidintojas ir dainininkas Vaidino kartu su lietuviais vaidintojais veikejais K Lekecku A Steponaityte Jasiuniene M Tomkyte Ruseckiene Gineikaite Cirtautiene Poderiu taip pat kartu su tuomet zinomais artistais O Rymaite J Babraviciumi ir A Sutkumi kurie tada buvo tik megejai vaidintojai Is uzsilikusiu is 1908 m rankrastyje K Nekvedaviciaus eiliu ir jo kurto scenos veikalo dalies matosi kad jis jau tada vartojo gana taisyklinga lietuviu kalba ir rasyba kuri nedaug skiriasi nuo dabartines 1910 m suorganizavo griezta kaunieciu protesta pries lenkus istremusius is Vilniaus kuniga Juoza Tuma Vaizganta 1911 m sausio 19 d dalyvavo 50 metu baudziavos panaikinimo sukaktuviu paminejime vykusiame Tilmanso gamyklos saleje Kaune Cia Dainos draugija vaidino Fromo Guzucio veikala Ponas ir Muzikai K Nekvedavicius atliko vargonininko Dundulio role Kaune K Nekvedaviciaus dalyvavo lietuviu atstovu rinkimuose į Rusijos valstybes duma kuriuose jis buvo rinkiku Sarasuose prie K Nekvedaviciaus pavardes buvo pazymeta luomas bajoras tautybe lietuvis Savo pavyzdziu ir įtikinejimais jis daugelį aplenkejusiu tautieciu sugrazino į lietuvybe K Nekvedaviciaus ir A Grigalausko pastangomis pries Pirmajį pasaulinį kara Raudonojo Kryziaus vaistineje Kaune buvo parenkamas lietuviskas personalas isskyrus viena kita aukstu rusu valdininku rekomenduota asmenį Tuomet sioje vaistineje dirbo Julius Caplikas veliau generolas leitenantas ir Vidaus Reikalu ministras 1911 m Kaune buvo vienas Lietuviu inteligentu klubo Avilys steigimo iniciatoriu klubo vardo sumanytojas Tarp steigeju ir nariu buvo zymiu asmenu dr Rokas Sliupas dr Vincas Pietaris dr J Alekna dr J Stonkus vaistininkas A Grigalauskas adv A Stasinskas adv Martynas Ycas ir kt K Nekvedavicius buvo Kauno Treciosios Kredito Draugijos lietuviu bankelio narys Veliau iki Pirmojo pasaulinio karo be K Nekvedaviciaus dalyvavimo nepraejo ne vienas kaunieciu lietuviu tautinis ir visuomeninis darbas 1915 m baige Dorpato universiteta provizoriaus laipsniu Karo ligonines vaistines Poltavoje vedejas 1918 m Pirmas is kaires Kauno miesto ir apskrities virsininkas K Nekvedavicius 1919 m Karo ligonineje Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Ukrainoje iki 1918 m rugpjucio men buvo Lietuviu Tautos Tarybos ir Lietuviu Sajungos Poltavoje pirmininkas Karo ligonines vaistines Poltavoje vedejas Nepamirsdavo savo tautieciu lietuviu reikalu ir budamas geruose santykiuose su Poltavos administracija gaudavo lietuviams tremtiniams daug rubu avalynes skalbimams medziagos ir daznai maisto Jo iniciatyva Poltavoje suruosti keli lietuviu vakareliai ir vaidinimas Piktoji gudrybe Tuo metu kai Kijeve buvo organizuojama Lietuviu Tautos Taryba Ukrainoje į organizacinį suvaziavima K Nekvedavicius ir adv Z Toliusis isrinkti Poltavos lietuviu delegatais 1918 m K Nekvedavicius atgabeno didelį lietuviu tremtiniu eselona į Lietuva Grįzes į Lietuva dalyvavo bendrame valstybes kurimo darbe nuo 1919 m sausio 4 d Lietuvos kariuomenes savanoris nuo sausio 26 d intendanturos prekiu skyriaus vedejas veliau kurį laika treciasis Kauno miesto ir apskrities virsininkas 1919 m geguzes 3 d savo sumanumu ir greita orientuote nes laiko buvo vos kelios minutes laiku įspejo tautos katastrofa sarysyje su tuometinio pulkininko veliau generolo Grigaliuno Glovackio islaisvinimu 1920 m vasario 16 d kariuomenes parado Kaune metu komunistai ketino įvykdyti valstybes perversma turejo buti suimti tribunoje stoveje Lietuvos vyriausybes nariai ir paskelbta tarybu valdzia Uzgniauziant perversma zr Lietuvos Enciklopedijos XXXVI t straipsnį pasireiske K Nekvedaviciaus organizaciniai gabumai Kai vasario 22 d prasidejo ginkluotas sukilimas jo įsakymu kadangi maistaujantys kareiviai sueme atvykusį ju raminti generola P Liatuka buvo uzdrausta pardavineti alkoholinius gerimus ir po to sis uzdraudimas Valstybes Tarybos buvo aprobuotas ir net pratestas visai Lietuvai iki Steigiamojo Seimo Karo mokyklos aukletiniai ir sauliai K Nekvedavicius buvo Vytauto kalno sauliu burio pirmininkas uzeme tiltus vedusius į miesto centra isstatytos sauliu ir policijos sargybos aplink Laisves aleja Tada sukilimas buvo greit numalsintas Grieztus K Nekvedaviciaus veiksmus labai gerai įvertino generolas Silvestras Zukauskas ir profesorius Martynas Ycas Taciau 1920 m balandzio men K Nekvedaviciu is pareigu atleido tuometinis vidaus reikalu ministras Eliziejus Draugelis K Nekvedavicius galejo testi savo darba kaip naujo Kauno apskrities virsininko Prano Kerpes padejejas Tik nuo rugpjucio jis buvo atleistas jam paciam prasant nuo 1920 metu gruodzio buvo irgi atleistas is pareigu K Nekvedavicius įgijo vaistine Marijampoleje veliau įstojo į Vytauto Didziojo universiteta testi medicinos studiju 1928 m islaike valstybinius o 1931 m daktaro egzaminus 1928 m Kauno miesto savivaldybes sanitarijos gydytojas Nuo 1930 m Kaune vertesi privacia praktika dirbo Karo ligonineje kaip jaunesnysis ordinatorius bataliono vado teisemis 1924 m draugijos Lietuvai pagrazinti narys dalyvavo rengiant pirma Lietuvoje medziu sodinimo akcija buvo sios akcijos komisijos pirmininku ir buvo jos Valdyboje bei Revizijos Komisijoje Savo darbo kabinete 1940 m K Nekvedavicius tarp sauliu 1939 m K Nekvedavicius organizavo Zemdirbiu Sajunga prie kurios prisidejo ne tik savo darbu bet ir lesomis Besidarbuodamas Zemdirbiu Sajungoje su prezidentu Antanu Smetona buvo nuvaziaves į kongresa į Telsius Veliau pats suorganizavo Zemdirbiu Sajungos Vilkaviskio zemdirbiu suvaziavima kuriame taip pat dalyvavo ir prezidentas A Smetona Nuo 1919 m saulys Sauliu Sajungos Vytauto kalno pirmininkas ir garbes saulys Kauno Sauliu rinktines Garbes Teismo narys Lietuviu Kataliku Sajungos pirmininkas Dainos draugijos revizijos komisijos narys Buvo didelis tautos konsolidavimo tautiniais pagrindais salininkas draugavo su visais iskiliais to meto Lietuvos zmonemis J Capliku Juozu Urbsiu K Skucu gen Silvestru Zukausku gen Vladu Nageviciumi ir kt Gelbedamasis nuo bolseviku is Lietuvos pasitrauke Nuo 1944 m apsigyveno Vokietijos mieste Herforde Vokietijos lietuviu bendruomeneje buvo zinomas ir populiarus kaip zmogus numalsines komunistu sukilima tikras lietuvybes ideju skelbejas ir įgyvendintojas Mire 1967 m vasario 1 d kartu su zmona Matilda palaidotas Metlacho miestelyje 5 km nuo Vokietijos Prancuzijos sienos Uz nuopelnus Tevynei apdovanotas sklypu Kaune Perkuno alejoje Sauliu Sajungos zvaigzde ir Lietuvos nepriklausomybes 10 ies metu Nepriklausomybes medaliu IsnasosZiur 1911 m Vilties 23 Nr zr irgi Kauno Apskrities Virsininko Administracijos tinklalapį Apie Apskritį Istorija 1 neveikianti nuoroda Galerija