Kitos reikšmės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės dalinys Antrasis LDK didžiojo etmono pėstininkų pulkas Li
Antrasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo pulkas

- Kitos reikšmės – [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės dalinys -Antrasis LDK didžiojo etmono pėstininkų pulkas]], [[Lietuvos Respublikos (po 1990) kariuomenės dalinys panašiu pavadinimu -Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas]].
2-asis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo pulkas | |
---|---|
Veikimo laikas | 1918 gruodžio 5 d.-1940 rugsėjo 1 d. |
Valstybė | Lietuva |
Lojalumas | Lietuvos Respublika |
Rūšis | pulkas |
Yra dalis | Antroji pėstininkų divizija Tarpukario Lietuvos kariuomenė |
Būstinė | Šančiai, Jonava |
Vadovybė | |
pirmas vadas | pulkininkas Pranas Liatukas |
paskutinis vadas | pulkininkas |
Antrasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo pulkas, Antrasis pėstininkų pulkas – 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos kariuomenės karinis dalinys.
Formavimas
Pradėtas formuoti 1918 m. gruodžio 5 d. Vilniuje, čia į pulką įstojo ir pirmieji savanoriai. Tačiau iš rytų artėjo bolševikai, todėl pulko branduolys, trys karininkai ir du kareiviai bei pulko vadas Vincas Grigaliūnas-Glovackis 1919 m. išvakarėse persikėlė į Kauną ir įsikūrė trijuose viešbučio „Europa“ kambariuose.Vokiečiai trukdė formuoti pulką, bet sausio viduryje vis dėlto atidavė jam kareivines Aukštojoje Panemunėje. Pulko karininkai važinėjo po Suvalkiją ir kvietė savanorius. 1919 m. vasario mėn. pradžioje pulke jau buvo 50 karininkų ir 1262 kareiviai, bet jie turėjo vos 420 šautuvų ir nė vieno kulkosvaidžio. Nebuvo ir kariškos aprangos, savanoriai gaudavo tik uniforminę kepurę, dėvėjo nuosavus drabužius, buvo maitinami gana prastai. Savanorių apmokymas buvo trumpas, nes priešas jau grasino užimti laikinąją sostinę Kauną.
Karas su bolševikais
Iš Prienų pusės kilo bolševikų grėsmė Kaunui, todėl vasario 8 d. du šimtai pulko vyrų išvyko į frontą ir netrukus susiėmė su priešais ties Jieznu. Pirmosios kautynės buvo nesėkmingos dėl jėgų ir patirties stokos. Be to, pulko karininkas Cetuchinas savo būrį nuvedė tiesiai pas bolševikus. Nuostoliai dideli: 18 žuvo, 33 pateko į nelaisvę. Tačiau po kelių dienų, sulaukę pastiprinimo, pėstininkai Jiezną užėmė ir bolševikų puolimą šia kryptimi sustabdė.
1919 m. gegužės – rugpjūčio mėn. kartu su kitomis dalimis, įeidamas į Panevėžio grupės sudėtį, dalyvavo kovose su Raudonosios armijos daliniais ties Žasliais, Kėdainiais, Ramygala, Obeliais. Tose kovose pulkas buvo padalintas į 3 batalionus bei turėjo jau 63 karininkus, beveik 2000 kareivių, 20 kulkosvaidžių. Panevėžį teko vaduoti du kartus, gegužės 19 ir 21 d., atkaklios kautynės vyko dėl Kupiškio. Kai mūšiai persikėlė į Latvijos teritoriją, šlubuojant tiekimui kovos vyko ypač sunkiai, krito karių kovinė dvasia. Tačiau rugpjūčio mėn. kovos baigėsi, Lietuvoje bolševikų nebeliko.
Kovose su bermontininkais
1919 m. lapkričio – gruodžio mėn. pulkas, kuris tada turėjo 2200 karių ir 40 karininkų, dalyvavo kovose su bermontininkais, Radviliškio kautynėse kartu su Pirmuoju pėstininkų pulku užėmė Radviliškį. Šiame fronto ruože kovojęs pulko pirmasis batalionas buvo pats silpniausias, jame buvo daug naujokų. Kad ir veikdamas labai narsiai, nepajėgė nugalėti bermontininkų pasipriešinimo, nors ne kartą kilo į ataką, patyrė daug aukų: žuvo jauni karininkai S. Oželis ir P. Urbakonis, 13 kareivių, 52 buvo sužeisti, tarp jų ir bataliono vadas Jonas Motiejūnas-Valevičius. Tik kai į pagalbą atėjo pirmasis pėstininkų pulkas, bermontininkai pasitraukė. 1919 m. gruodžio 5 d. pulkas gavo oficialų vardą. Ši diena tapo pulko švente (nuo 1936 m. pulko šventė lapkričio 21 d.).
1920 m. rugpjūčio – lapkričio mėn. nesėkmingai kovėsi su Lenkijos kariuomenės daliniais ties Seinais, Giedraičiais.
Iš viso per Nepriklausomybės karą žuvo 11 karininkų ir 111 kareivių.
Taikos meto nuolatinė pulko dislokacijos vieta – Šančiai (Kaunas) ir Jonava. 1926 m. liepos mėn. už nepriklausomybės kovas pulkui įteikta 2-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus vėliava su užrašu „Tėvynės meilė tebus mums vadovas“.
Pulko likvidavimas
TSRS okupavus Lietuvą 1940 m. liepos 25 d. panaikintas pulko oficialus vardas. Lietuvos liaudies kariuomenę inkorporavus į Raudonąją armiją pulkas išformuotas.
Pulko tradicijų paveldėjimas dabartinėje Lietuvos Respublikoje
Po 1993 m. atkurtoje Lietuvos kariuomenėje Antrojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo pulko tradicijas perėmė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas, dislokuotas Rukloje, Jonavos rajone.
Pulko vadai
- Pranas Liatukas
- Vincas Grigaliūnas-Glovackis
- 1920 m. kovo 17 d. Jonas Laurinaitis
- 1922 m. rugsėjo 20 d. Jonas Petruitis
- 1927–1928 m. Bronius Ivanauskas
- 1928–1934 m. Julius Čaplikas
- 1934 m. Juozas Tumas
Karininkai
Petras Ciunis – 1939–1940 m. 2 kuopos vadas.
Šaltiniai
- [1]. Giedraičių karžygiai. Veidas – 2007.05.10 Archyvuota kopija 2008-02-13 iš Wayback Machine projekto.
- Vytautas Jasulaitis. Antrasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo pulkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 772 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Antrasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo pulkas, Kas yra Antrasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo pulkas? Ką reiškia Antrasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo pulkas?
Kitos reiksmes Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes kariuomenes dalinys Antrasis LDK didziojo etmono pestininku pulkas Lietuvos Respublikos po 1990 kariuomenes dalinys panasiu pavadinimu Lietuvos didziojo kunigaikscio Algirdo mechanizuotasis pestininku batalionas 2 asis pestininku Lietuvos Didziojo Kunigaikscio Algirdo pulkasVeikimo laikas 1918 gruodzio 5 d 1940 rugsejo 1 d Valstybe LietuvaLojalumas Lietuvos RespublikaRusis pulkasYra dalis Antroji pestininku divizija Tarpukario Lietuvos kariuomeneBustine Sanciai JonavaVadovybepirmas vadas pulkininkas Pranas Liatukaspaskutinis vadas pulkininkas Antrasis pestininku Lietuvos Didziojo Kunigaikscio Algirdo pulkas Antrasis pestininku pulkas 1918 1940 m Lietuvos Respublikos kariuomenes karinis dalinys FormavimasPradetas formuoti 1918 m gruodzio 5 d Vilniuje cia į pulka įstojo ir pirmieji savanoriai Taciau is rytu artejo bolsevikai todel pulko branduolys trys karininkai ir du kareiviai bei pulko vadas Vincas Grigaliunas Glovackis 1919 m isvakarese persikele į Kauna ir įsikure trijuose viesbucio Europa kambariuose Vokieciai trukde formuoti pulka bet sausio viduryje vis delto atidave jam kareivines Aukstojoje Panemuneje Pulko karininkai vazinejo po Suvalkija ir kviete savanorius 1919 m vasario men pradzioje pulke jau buvo 50 karininku ir 1262 kareiviai bet jie turejo vos 420 sautuvu ir ne vieno kulkosvaidzio Nebuvo ir kariskos aprangos savanoriai gaudavo tik uniformine kepure devejo nuosavus drabuzius buvo maitinami gana prastai Savanoriu apmokymas buvo trumpas nes priesas jau grasino uzimti laikinaja sostine Kauna Lietuvos nepriklausomybes kovosKaras su bolsevikais Is Prienu puses kilo bolseviku gresme Kaunui todel vasario 8 d du simtai pulko vyru isvyko į fronta ir netrukus susieme su priesais ties Jieznu Pirmosios kautynes buvo nesekmingos del jegu ir patirties stokos Be to pulko karininkas Cetuchinas savo burį nuvede tiesiai pas bolsevikus Nuostoliai dideli 18 zuvo 33 pateko į nelaisve Taciau po keliu dienu sulauke pastiprinimo pestininkai Jiezna uzeme ir bolseviku puolima sia kryptimi sustabde 1919 m geguzes rugpjucio men kartu su kitomis dalimis įeidamas į Panevezio grupes sudetį dalyvavo kovose su Raudonosios armijos daliniais ties Zasliais Kedainiais Ramygala Obeliais Tose kovose pulkas buvo padalintas į 3 batalionus bei turejo jau 63 karininkus beveik 2000 kareiviu 20 kulkosvaidziu Panevezį teko vaduoti du kartus geguzes 19 ir 21 d atkaklios kautynes vyko del Kupiskio Kai musiai persikele į Latvijos teritorija slubuojant tiekimui kovos vyko ypac sunkiai krito kariu kovine dvasia Taciau rugpjucio men kovos baigesi Lietuvoje bolseviku nebeliko Kovose su bermontininkais 1919 m lapkricio gruodzio men pulkas kuris tada turejo 2200 kariu ir 40 karininku dalyvavo kovose su bermontininkais Radviliskio kautynese kartu su Pirmuoju pestininku pulku uzeme Radviliskį Siame fronto ruoze kovojes pulko pirmasis batalionas buvo pats silpniausias jame buvo daug naujoku Kad ir veikdamas labai narsiai nepajege nugaleti bermontininku pasipriesinimo nors ne karta kilo į ataka patyre daug auku zuvo jauni karininkai S Ozelis ir P Urbakonis 13 kareiviu 52 buvo suzeisti tarp ju ir bataliono vadas Jonas Motiejunas Valevicius Tik kai į pagalba atejo pirmasis pestininku pulkas bermontininkai pasitrauke 1919 m gruodzio 5 d pulkas gavo oficialu varda Si diena tapo pulko svente nuo 1936 m pulko svente lapkricio 21 d Lenkijos Lietuvos karas 1920 m rugpjucio lapkricio men nesekmingai kovesi su Lenkijos kariuomenes daliniais ties Seinais Giedraiciais Is viso per Nepriklausomybes kara zuvo 11 karininku ir 111 kareiviu 2 ojo pestininku Lietuvos didziojo kunigaikscio Algirdo pulko karininkai atsiemus Giedraicius 1920 m lapkricio 22 d Per tarpukarįTaikos meto nuolatine pulko dislokacijos vieta Sanciai Kaunas ir Jonava 1926 m liepos men uz nepriklausomybes kovas pulkui įteikta 2 ojo laipsnio Vycio kryziaus veliava su uzrasu Tevynes meile tebus mums vadovas Pulko likvidavimasTSRS okupavus Lietuva 1940 m liepos 25 d panaikintas pulko oficialus vardas Lietuvos liaudies kariuomene inkorporavus į Raudonaja armija pulkas isformuotas Pulko tradiciju paveldejimas dabartineje Lietuvos RespublikojePo 1993 m atkurtoje Lietuvos kariuomeneje Antrojo pestininku Lietuvos Didziojo kunigaikscio Algirdo pulko tradicijas pereme Lietuvos didziojo kunigaikscio Algirdo mechanizuotasis pestininku batalionas dislokuotas Rukloje Jonavos rajone Pulko vadaiPranas Liatukas Vincas Grigaliunas Glovackis 1920 m kovo 17 d Jonas Laurinaitis 1922 m rugsejo 20 d Jonas Petruitis 1927 1928 m Bronius Ivanauskas 1928 1934 m Julius Caplikas 1934 m Juozas TumasKarininkaiPetras Ciunis 1939 1940 m 2 kuopos vadas Saltiniai 1 Giedraiciu karzygiai Veidas 2007 05 10 Archyvuota kopija 2008 02 13 is Wayback Machine projekto Vytautas Jasulaitis Antrasis pestininku Lietuvos Didziojo Kunigaikscio Algirdo pulkas Visuotine lietuviu enciklopedija T V Dis Fatva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 772 psl