Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kirgizijos geografija Kirgizijos Respublikos gamtinių sąlygų aprašymas Kirgizijos topografinis žemėlapisDidžiąją šalies
Kirgizijos geografija
Kirgizijos geografija – Kirgizijos Respublikos gamtinių sąlygų aprašymas.
Padėtis
Kirgizija yra prie jūros priėjimo neturinti šalis Vidurinėje Azijoje. Sausumos sienų ilgis – 4573 km. Šiaurėje ribojasi su Kazachstanu (1212 km), rytuose-pietryčiuose su Kinijos Liaudies Respublika (1063 km), pietvakariuose su Tadžikistanu (984 km), vakaruose su Uzbekistanu (1314 km). Sienos su pastarosiomis dvejomis šalimis komplikuotos – Ferganos slėnyje yra keli Kirgizijos anklavai Uzbekijos ir Tadžikijos teritorijose bei keli šių šalių anklavai Kirgizijos teritorijoje.
Kraštiniai taškai:
- šiaurėje – pasienio taškas su Kazachstanu Ču srities ;
- pietuose – pasienio taškas su Tadžikistanu Ošo srities ;
- vakaruose – pasienio taškas su Tadžikistanu Batkeno srities ;
- rytuose – Karo Topografų viršukalnė pasienyje su Kinija, .
Paviršius
Kirgizija – labai kalnuota šalis. Apie 90 % Kirgizijos teritorijos yra daugiau kaip 1500 m, apie pusė – daugiau kaip 2500 m aukštyje. Paviršiaus vidutinis aukštis 2750 m. Per šalį driekiasi Tianšanio bei Pamyro Alajaus kalnai, o tarp jų – kalnų slėniai ir duburiai.
Visą šalies šiaurę užima Tianšanio kalnai – čia iškilęs Kirgizijos kalnagūbris, Kungėjaus Alatau, Talaso Alatau, Terskėjaus Alatau, Čatkalo kalnagūbris, Ferganos kalnagūbris ir Kokšaltau kalnagūbris. Pastarajame, Kinijos pasienyje, stūkso aukščiausia Kirgizijos vieta – Pergalės viršukalnė (7439 m). Tuo tarpu pietuose driekiasi Pamyro Alajus su Alajaus, Turkestano ir Užalajės kalnagūbriais. Šiuose kalnuose aukštis siekia 7134 m (Ibn Sinos, buv. Lenino viršukalnė).
Tarp šių kalnų slūgso tektoninė Isyk Kulio dubuma su tokio pat pavadinimo ežeru. Vakaruose paviršius leidžiasi į Ferganos slėnį, šiaurėje – į Ču slėnį. Kiti svarbesni slėniai – Talaso, Alajaus. Svarbiausios perėjos – Taldyko (3615 m), (3586 m). Žemiausia vieta (132 m) yra Karadarjos upės slėnyje.
Kirgizijoje yra karstinių reljefo formų, urvų. Šalis yra seisminio aktyvumo zonoje, dažni žemės drebėjimai (didžiausi 1902, 1911, 1946, 1992 m.).
Klimatas
Kirgizijos klimatas žemyninis, nulemtas kalnuoto paviršiaus. Sausio vidutinė temperatūra slėniuose nuo –2 °C iki –8 °C, kalnuose nuo –8 °C iki –20 °C (aukštikalnėse –28 °C). Daugelyje Kirgizijos rajonų (išskyrus aukštikalnes) žiemą dažni atodrėkiai. Liepos vidutinė temperatūra slėniuose 20–27 °C, kalnuose 15–17 °C (aukštikalnėse 5 °C ir žemiau). Būdingi dideli paros temperatūros svyravimai. Daugiausia kritulių tenka Tianšanio šiauriniams ir vakariniams šlaitams (750–1000 mm), o rytiniuose šlaituose ir duburiuose tenka 200–300 mm kritulių per metus. Drėgniausia yra vakarinėse Tianšanio pašlaitėse virš Ferganos slėnio, sausiausia – į rytus nuo Isyk Kulio.
Aukštikalnėse krituliai iškrinta sniego pavidalu ir netgi vasarą dažnai būna šalnų. Sniego linija kraštiniuose kalnagūbriuose eina apie 3000 m, vidiniuose kalnagūbriuose – 4000–4500 m aukštyje. Vyrauja kalnų slėnių vėjai. Ferganos slėnį juosiančių kalnagūbrių išoriniuose šlaituose pučia fenai, Isyk Kulio įduboje kalnų slėnių vėjus sustiprina brizai.
Kalnuose gausu ledynų (bendras plotas ~6500 km²:Pietų Inylčeko, Šiaurės Inylčeko ir kt.), būdingas amžinas įšalas.
- Aukščiausia užfiksuota temperatūra: +43,6 °C (Žangižeras, Batkeno raj.; 1944 m. liepa);
- Žemiausia užfiksuota temperatūra: -53,6 °C (Ferganos slėnis).
Hidrografija
Didžioji dalis Kirgizijos teritorijos patenka į nenuotakų Aralo jūros baseiną. Svarbiausia upė – Narynas (Syrdarjos aukštupio baseinas). Syrdarjos baseinui taip pat priklauso Čatkalas, Isfara, , Karadarja. Aralo jūros Amudarjos baseinui priklauso pietuose ištekanti Kyzylsu upė. Šiaurėje teka nenuotakios Ču ir Talaso upės. Rytinio pakraščio upės (Sarydžazas, Kakšalas) priklauso nenuotakiam Tarimo baseinui. Keletas neilgų upių suteka į Isyk Kulio ežerą. Upės vietomis patvenktos, didžiausias – Toktogulo tvenkinys. Upės slenkstėtos, vasaromis vietomis smarkiai nusenka, laivybai netinkamos.
Kirgizijos šiaurės rytuose telkšo didelis tektoninės kilmės ežeras – Isyk Kulis. Taip pat yra keletas mažesnių kalnų ežerų – Sonkiolis, Sary Čelekas, Čatyrkulis, Alakulis. Iš viso telkšo ~3000 ežerų. Kalnuose yra krioklių (Barskauno, Abšir Atos).
Dirvožemiai
Būdingi daugiausia skurdūs kalnų pievų dirvožemiai, duburiuose – kalnų stepių dirvožemiai (juodžemiai, rudžemiai, kaštonžemiai, pilkžemiai). Derlingiausios vietos – Ču ir Ferganos slėniai, kur būdingi .
Gyvoji gamta
Visoje Kirgizijos teritorijoje plyti stepės, pievinės stepės bei pusdykumės, kalnų šlaituose – kadagynai (Pamyro Alajuje), riešutmedžių miškai (Ferganos ir Čatkalo kalnagūbriuose), eglynai (šiaurėje), yra kėnių, gluosnių, tuopų. Aukščiau 3600 m driekiasi šaltosios dykumos, kalnų tundra. Šalies miškingumas – 5,1 % (2018 m.). Būdingi ekoregionai: Alajaus–Vakarų Tianšanio stepės, Centrinės Azijos šiaurės dykumos, Gisaro Alajaus atvirieji miškai, Pamyro kalnų dykumos ir tundra, Tianšanio papėdžių sausosios stepės, Tianšanio kalnų spygliuočių miškai, Tianšanio kalnų stepės ir pievos.
Kirgizijoje yra 58 žinduolių, 207 paukščių, 30 roplių, 7 varliagyvių rūšys. Beveik visose zonose yra vilkų, lapių, švilpikų, barsukų, kiškių. Stepėse ir dykumose yra graužikų (, , ), roplių, džeiranų, iš paukščių – kurapkų, didžiųjų einių. Miškuose veisiasi rudieji lokiai, lūšys, šernai, stirnos, šermuonėliai, kiaunės, maralai, , aukštikalnėse – kalnų ožiai, akmeninės kiaunės, irbiai, starai, ularai.
Saugomos teritorijos užima 7,38 % Kirgizijos ploto (2017 m.). Įsteigti , , Sary Čeleko, ir kt. gamtos rezervatai, 1997 m. įkurtas Ala Arčos nacionalinis parkas. Vakarų Tianšanis nuo 2016 m. įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą (su kaimyninėmis šalimis). Taip pat yra 13 gamtos parkų (didžiausias – ), 19 gamtos paminklų, 9 miškų rezervatai, 23 botaniniai rezervatai, 14 medžioklės draustinių. Yra 3 Ramsaro konvencijos saugomos vietovės.
Pagrindinės ekologinės problemos – vandens ir oro tarša, vandens druskėjimas.
Šaltiniai
- Kyrgyzstan, The World Factbook, CIA.
- Kirgizija: gamta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 210–211
- „National Report“. cbd.minjust.gov.kg.
- „Country profile“. mineconom.gov.kg.
- TSRS Geografijos atlasas 7-tai klasei. Vyriausioji Geodezijos ir kartografijos valdyba prie TSRS ministrų tarybos. Maskva, 1980.
- „State Agency on Environment Protection: Specially Protected Areas in Kyrgyzstan“. State Agency for Environmental Protection and Forestry under the Government of the Kyrgyz Republic
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kirgizijos geografija, Kas yra Kirgizijos geografija? Ką reiškia Kirgizijos geografija?
Kirgizijos geografija Kirgizijos Respublikos gamtiniu salygu aprasymas Kirgizijos topografinis zemelapisDidziaja salies dalį uzima kalnaiTiansanio aukstikalnes salies rytuosePadetisKirgizija yra prie juros priejimo neturinti salis Vidurineje Azijoje Sausumos sienu ilgis 4573 km Siaureje ribojasi su Kazachstanu 1212 km rytuose pietryciuose su Kinijos Liaudies Respublika 1063 km pietvakariuose su Tadzikistanu 984 km vakaruose su Uzbekistanu 1314 km Sienos su pastarosiomis dvejomis salimis komplikuotos Ferganos slenyje yra keli Kirgizijos anklavai Uzbekijos ir Tadzikijos teritorijose bei keli siu saliu anklavai Kirgizijos teritorijoje Krastiniai taskai siaureje pasienio taskas su Kazachstanu Cu srities pietuose pasienio taskas su Tadzikistanu Oso srities vakaruose pasienio taskas su Tadzikistanu Batkeno srities rytuose Karo Topografu virsukalne pasienyje su Kinija PavirsiusKirgizija labai kalnuota salis Apie 90 Kirgizijos teritorijos yra daugiau kaip 1500 m apie puse daugiau kaip 2500 m aukstyje Pavirsiaus vidutinis aukstis 2750 m Per salį driekiasi Tiansanio bei Pamyro Alajaus kalnai o tarp ju kalnu sleniai ir duburiai Visa salies siaure uzima Tiansanio kalnai cia iskiles Kirgizijos kalnagubris Kungejaus Alatau Talaso Alatau Terskejaus Alatau Catkalo kalnagubris Ferganos kalnagubris ir Koksaltau kalnagubris Pastarajame Kinijos pasienyje stukso auksciausia Kirgizijos vieta Pergales virsukalne 7439 m Tuo tarpu pietuose driekiasi Pamyro Alajus su Alajaus Turkestano ir Uzalajes kalnagubriais Siuose kalnuose aukstis siekia 7134 m Ibn Sinos buv Lenino virsukalne Tarpukalniu sleniuose plyti stepes Tarp siu kalnu slugso tektonine Isyk Kulio dubuma su tokio pat pavadinimo ezeru Vakaruose pavirsius leidziasi į Ferganos slenį siaureje į Cu slenį Kiti svarbesni sleniai Talaso Alajaus Svarbiausios perejos Taldyko 3615 m 3586 m Zemiausia vieta 132 m yra Karadarjos upes slenyje Kirgizijoje yra karstiniu reljefo formu urvu Salis yra seisminio aktyvumo zonoje dazni zemes drebejimai didziausi 1902 1911 1946 1992 m KlimatasKirgizijos klimatas zemyninis nulemtas kalnuoto pavirsiaus Sausio vidutine temperatura sleniuose nuo 2 C iki 8 C kalnuose nuo 8 C iki 20 C aukstikalnese 28 C Daugelyje Kirgizijos rajonu isskyrus aukstikalnes ziema dazni atodrekiai Liepos vidutine temperatura sleniuose 20 27 C kalnuose 15 17 C aukstikalnese 5 C ir zemiau Budingi dideli paros temperaturos svyravimai Daugiausia krituliu tenka Tiansanio siauriniams ir vakariniams slaitams 750 1000 mm o rytiniuose slaituose ir duburiuose tenka 200 300 mm krituliu per metus Dregniausia yra vakarinese Tiansanio paslaitese virs Ferganos slenio sausiausia į rytus nuo Isyk Kulio Kalnu ledynai Tiansanyje Aukstikalnese krituliai iskrinta sniego pavidalu ir netgi vasara daznai buna salnu Sniego linija krastiniuose kalnagubriuose eina apie 3000 m vidiniuose kalnagubriuose 4000 4500 m aukstyje Vyrauja kalnu sleniu vejai Ferganos slenį juosianciu kalnagubriu isoriniuose slaituose pucia fenai Isyk Kulio įduboje kalnu sleniu vejus sustiprina brizai Kalnuose gausu ledynu bendras plotas 6500 km Pietu Inylceko Siaures Inylceko ir kt budingas amzinas įsalas Auksciausia uzfiksuota temperatura 43 6 C Zangizeras Batkeno raj 1944 m liepa Zemiausia uzfiksuota temperatura 53 6 C Ferganos slenis HidrografijaDidzioji dalis Kirgizijos teritorijos patenka į nenuotaku Aralo juros baseina Svarbiausia upe Narynas Syrdarjos aukstupio baseinas Syrdarjos baseinui taip pat priklauso Catkalas Isfara Karadarja Aralo juros Amudarjos baseinui priklauso pietuose istekanti Kyzylsu upe Siaureje teka nenuotakios Cu ir Talaso upes Rytinio pakrascio upes Sarydzazas Kaksalas priklauso nenuotakiam Tarimo baseinui Keletas neilgu upiu suteka į Isyk Kulio ezera Upes vietomis patvenktos didziausias Toktogulo tvenkinys Upes slenkstetos vasaromis vietomis smarkiai nusenka laivybai netinkamos Sionkiolio ezeras Kirgizijos siaures rytuose telkso didelis tektonines kilmes ezeras Isyk Kulis Taip pat yra keletas mazesniu kalnu ezeru Sonkiolis Sary Celekas Catyrkulis Alakulis Is viso telkso 3000 ezeru Kalnuose yra kriokliu Barskauno Absir Atos DirvozemiaiBudingi daugiausia skurdus kalnu pievu dirvozemiai duburiuose kalnu stepiu dirvozemiai juodzemiai rudzemiai kastonzemiai pilkzemiai Derlingiausios vietos Cu ir Ferganos sleniai kur budingi Spygliuociu miskai Arsano upes slenyjeSkurdus paslaiciu kadagynaiGyvoji gamtaVisoje Kirgizijos teritorijoje plyti stepes pievines stepes bei pusdykumes kalnu slaituose kadagynai Pamyro Alajuje riesutmedziu miskai Ferganos ir Catkalo kalnagubriuose eglynai siaureje yra keniu gluosniu tuopu Auksciau 3600 m driekiasi saltosios dykumos kalnu tundra Salies miskingumas 5 1 2018 m Budingi ekoregionai Alajaus Vakaru Tiansanio stepes Centrines Azijos siaures dykumos Gisaro Alajaus atvirieji miskai Pamyro kalnu dykumos ir tundra Tiansanio papedziu sausosios stepes Tiansanio kalnu spygliuociu miskai Tiansanio kalnu stepes ir pievos Kirgizijoje yra 58 zinduoliu 207 pauksciu 30 ropliu 7 varliagyviu rusys Beveik visose zonose yra vilku lapiu svilpiku barsuku kiskiu Stepese ir dykumose yra grauziku ropliu dzeiranu is pauksciu kurapku didziuju einiu Miskuose veisiasi rudieji lokiai lusys sernai stirnos sermuoneliai kiaunes maralai aukstikalnese kalnu oziai akmenines kiaunes irbiai starai ularai Saugomos teritorijos uzima 7 38 Kirgizijos ploto 2017 m Įsteigti Sary Celeko ir kt gamtos rezervatai 1997 m įkurtas Ala Arcos nacionalinis parkas Vakaru Tiansanis nuo 2016 m įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sarasa su kaimyninemis salimis Taip pat yra 13 gamtos parku didziausias 19 gamtos paminklu 9 misku rezervatai 23 botaniniai rezervatai 14 medziokles draustiniu Yra 3 Ramsaro konvencijos saugomos vietoves Pagrindines ekologines problemos vandens ir oro tarsa vandens druskejimas SaltiniaiKyrgyzstan The World Factbook CIA Kirgizija gamta Visuotine lietuviu enciklopedija T X Khmerai Krelle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 210 211 National Report cbd minjust gov kg Country profile mineconom gov kg TSRS Geografijos atlasas 7 tai klasei Vyriausioji Geodezijos ir kartografijos valdyba prie TSRS ministru tarybos Maskva 1980 State Agency on Environment Protection Specially Protected Areas in Kyrgyzstan State Agency for Environmental Protection and Forestry under the Government of the Kyrgyz Republic Vikiteka Kirgizijos geografija vaizdine ir garsine medziaga