Kungėjaus Alatau kaz Күнгей Алатау kirg Күнгөй Ала Тоо kalnagūbris šiaurės Tianšanyje iš šiaurės apribojantis Isyk Kulio
Kungėjaus Alatau

Kungėjaus Alatau (kaz. Күнгей Алатау, kirg. Күнгөй Ала-Тоо) – kalnagūbris šiaurės Tianšanyje, iš šiaurės apribojantis Isyk Kulio duburį. Vakaruose nuo Kirgizijos Alatau atskirtas . Kungėjaus Alatau driekiasi Kazachstano–Kirgizijos valstybinė siena. Nusitęsęs rytų–vakarų kryptimi ~200 km. Aukštis iki 4771 m (Čoktalo k.). Sudarytas iš granito, skalūnų, smiltainio. Būdingas aukštikalnių reljefas.
Šiauriniuose šlaituose bei tarpekliuose auga Šrenko eglių miškai, pietiniuose plyti kalnų stepės. Aukščiau veši kalnų pievos ir miškastepės. Ledynai užima 237 km² plotą. Rytinėje Kungėjaus Alatau dalyje yra Santašo perėja.
Šaltiniai
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 239
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kungėjaus Alatau, Kas yra Kungėjaus Alatau? Ką reiškia Kungėjaus Alatau?
Kungejaus Alatau kaz Kүngej Alatau kirg Kүngoj Ala Too kalnagubris siaures Tiansanyje is siaures apribojantis Isyk Kulio duburį Vakaruose nuo Kirgizijos Alatau atskirtas Kungejaus Alatau driekiasi Kazachstano Kirgizijos valstybine siena Nusiteses rytu vakaru kryptimi 200 km Aukstis iki 4771 m Coktalo k Sudarytas is granito skalunu smiltainio Budingas aukstikalniu reljefas Kungejaus Alatau Semionovo pereja Siauriniuose slaituose bei tarpekliuose auga Srenko egliu miskai pietiniuose plyti kalnu stepes Auksciau vesi kalnu pievos ir miskastepes Ledynai uzima 237 km plota Rytineje Kungejaus Alatau dalyje yra Santaso pereja SaltiniaiGeograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 239