Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Isyk Kulis kirg Ысык көл rus Иссык Куль didžiausias Kirgizijos ežeras Tai nenuotakus pusiau sūrus ežeras esantis šiaurės
Isyk Kulis
Isyk Kulis (kirg. Ысык көл, rus. Иссык-Куль) – didžiausias Kirgizijos ežeras. Tai nenuotakus, pusiau sūrus ežeras, esantis šiaurės rytų Kirgizijoje, Tian Šanio kalnuose, 1609 m aukštyje virš jūros lygio. Pavadinimas kirgizų kalboje reiškia „karštas vanduo“ ir atspindi pagrindinę ežero savybę – jis neužšąla visus metus. Švelnios žiemos ežero slėnyje, didelės šilumos atsargos vandens gilumoje ir sūrus vanduo neleidžia ežerui pasidengti ledu.
| Isyk Kulis | |
|---|---|
Isyk Kulio krantas | |
| Vieta | Kirgizija |
| Plotas | 6236 km² |
| Kilmė | tektoninė |
| Vidutinis gylis | 278 m |
| Didžiausias gylis | 668/702 m |
| Tūris | 1738 km³ |
| Įteka | >80 upių (Džeralganas, Tijupas ir kt.) |
Isyk Kulis | |
| Koordinatės | 42°25′0″ š. pl. 77°15′0″ r. ilg. / 42.41667°š. pl. 77.25000°r. ilg. |
| Vikiteka | Isyk Kulis |
Bendri duomenys
Ežeras tyvuliuoja šiaurės rytinėje šalies dalyje tarp šiaurinio Tian Šanio kalnagūbrių, Kungėjaus Alatau ir Terskėjaus Alatau, 1609 (kitais duomenimis 1607) m aukštyje virš jūros lygio. Ežeras nenuotakus, į jį įteka apie 118 upių ir upelių. Didžiausi intakai yra iš rytų įtekantis ir . Isyk Kulis yra vienas didžiausių kalnų ežerų pasaulyje ir devintas pagal tūrį ežeras iš visų pasaulio ežerų. Krantai silpnai raižyti, gilios įlankos tik rytuose ir pietryčiuose. Vakarinėje dalyje arti ežero prateka Ču upė, kuri per pavasarinius potvynius kartais atiduoda dalį savo vandenų per Kutemaldos kanalą. Nors ežeras neturi ištakų, bet dalis hidrologų kelia hipotezes, kad ežero vanduo giliai po žeme persisunkia į tą pačią Ču upę. Vandens lygis Isyk Kulyje keičiasi ciklais (tai kyla, tai leidžiasi); ciklas įvyksta per keletą dešimtmečių. Vanduo sūrus (vandens mineralizacija – 5,90 ‰).
Vandens tūris yra 1738 км³, plotas – 6236 km², kranto ilgis – 688 km, vidutinis gylis – 278 m, giliausia vieta siekia 702 m (kitais duomenimis iki 668 m). Isyk Kulio ilgis nuo rytų iki vakarų lygi 182 km, iš pietų į šiaurę – 58 km. Isyk Kulis yra vienas iš skaidriausių ežerų pasaulyje.
Klimatas šalia ežero yra vidutinis jūrinis. Ežeras švelnina akvatorijos klimatą. Vidutinė temperatūra sausį nuo -6 °C iki -2 °C šalčio, liepą – 17 °C šilumos.
Administraciniu požiūriu ežeras priklauso Kirgizijos Isyk Kulio sričiai.
Ežere vykdoma žvejyba (sazanai, kuojos, azijinės priekalnių ūsuotės), laivyba. Pagrindiniai uostai – Karakolas (buv. Prževalskas), Balykči (buv. Rybačis).
Istorija
Pirmieji faktai apie Isyk Kulį randami kinų metraščiuose II amžiuje prieš mūsų erą. Vėliau ežeras buvo poilsio vieta Šilko kelio keliautojams iš Tolimųjų Rytų į Europą. Daugelis istorikų mano, kad būtent nuo ežero išplito Juodąja mirtimi pavadinta pandemija.
Moksliniai ežero tyrimai prasidėjo tik XIX amžiuje, kuriuos atliko rusų geografas Nikolajus Prževalskis.
2006 metais surengta archeologinė ekspedicija, vadovaujama Vladimiro Ploskio, ant ežero dugno surado nežinomą senovinę civilizaciją, kuri egzistavo prieš 2500 metų.
Turizmas
Isyk Kulio ežeras yra pagrindinis turizmo objektas Kirgizijoje. Sovietų Sąjungos laikais ežeras buvo populiari poilsio vieta, pakrantėje buvo įsikūrę nemažai sanatorijų, balneoklimatinių kurortų ir kitokių poilsio vietų, daugiausia šiauriniame ežero krante aplink Čolpon Ata miestą. Po Sovietų Sąjungos žlugimo dauguma jų išgyveno sunkius laikus arba žlugo, bet paskutiniu metu viešbučių kompleksai atnaujinami, įkuriamos naujos poilsio vietos, tad sveikatingumo ir poilsio vietų daugėja. Kitos populiarios turizmo vietos yra Karakolo miestas ir Bosteri, Sary Oj, Čon Sary Oj ir Tamči kurortiniai miesteliai, taip pat Džety Oguzo tarpeklis.
Didžioji dalis turistų, atvykstančių prie Isyk Kulio ežerio, yra Kirgizijos arba kaimyninių šalių gyventojai.
Ekologija
Saugomos teritorijos
Pirmas rezervatas Kirgizijoje buvo Isyk Kulio rezervatas, įsteigtas 1948 metais. Jo tikslas yra apsaugoti vietinį kraštovaizdį ir vandens paukščius. 1975 metais jis buvo įtrauktas į Ramsaro vietų sąrašą. 2000 metais visa Isyk Kulio sritis buvo įtraukta į UNESCO pasaulinį biosferos draustinių sąrašą.
Žuvys
Ežeras turi didelę endeminę žuvų populiaciją. Kai kurios žuvys, iš kurių keturios endeminės, yra grėsmingai nykstančios. Žuvims pavojų kelia per intensyvi žvejyba, dviejų introdukuotų rūšių plėšrumas, žuvų išteklių atkūrimo žuvų jaunikliais iš dirbtinio auginimo vietų nutraukimas. Keturios žuvų rūšys yra įtrauktos į Kirgizijos Raudonąją knygą. Kitos endeminės rūšys taip pat yra pavojuje dėl žvejybos arba netiesiogiai, keičiantis ežero ekosistemos balansui.
Tuo tarpu , introdukuota ežere iš Armėnijoje esančio Sevano ežero, jame prigijo, išstumdama vietines rūšis. Nors savo Sevano ežere ji nyksta, Isyk Kulyje rūšis turi didesnius šansus išlikti.
Šaltiniai
- Неизвестная древняя цивилизация на дне Иссык-Куля Archyvuota kopija 2008-09-20 iš Wayback Machine projekto. // РИА «Новости», 4 декабря 2006
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 176
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Isyk Kulis, Kas yra Isyk Kulis? Ką reiškia Isyk Kulis?
Isyk Kulis kirg Ysyk kol rus Issyk Kul didziausias Kirgizijos ezeras Tai nenuotakus pusiau surus ezeras esantis siaures rytu Kirgizijoje Tian Sanio kalnuose 1609 m aukstyje virs juros lygio Pavadinimas kirgizu kalboje reiskia karstas vanduo ir atspindi pagrindine ezero savybe jis neuzsala visus metus Svelnios ziemos ezero slenyje dideles silumos atsargos vandens gilumoje ir surus vanduo neleidzia ezerui pasidengti ledu Isyk KulisIsyk Kulio krantasIsyk Kulio krantasVieta KirgizijaPlotas 6236 km Kilme tektonineVidutinis gylis 278 mDidziausias gylis 668 702 mTuris 1738 km Įteka gt 80 upiu Dzeralganas Tijupas ir kt Isyk KulisKoordinates 42 25 0 s pl 77 15 0 r ilg 42 41667 s pl 77 25000 r ilg 42 41667 77 25000Vikiteka Isyk KulisBendri duomenysEzeras tyvuliuoja siaures rytineje salies dalyje tarp siaurinio Tian Sanio kalnagubriu Kungejaus Alatau ir Terskejaus Alatau 1609 kitais duomenimis 1607 m aukstyje virs juros lygio Ezeras nenuotakus į jį įteka apie 118 upiu ir upeliu Didziausi intakai yra is rytu įtekantis ir Isyk Kulis yra vienas didziausiu kalnu ezeru pasaulyje ir devintas pagal turį ezeras is visu pasaulio ezeru Krantai silpnai raizyti gilios įlankos tik rytuose ir pietryciuose Vakarineje dalyje arti ezero prateka Cu upe kuri per pavasarinius potvynius kartais atiduoda dalį savo vandenu per Kutemaldos kanala Nors ezeras neturi istaku bet dalis hidrologu kelia hipotezes kad ezero vanduo giliai po zeme persisunkia į ta pacia Cu upe Vandens lygis Isyk Kulyje keiciasi ciklais tai kyla tai leidziasi ciklas įvyksta per keleta desimtmeciu Vanduo surus vandens mineralizacija 5 90 Vandens turis yra 1738 km plotas 6236 km kranto ilgis 688 km vidutinis gylis 278 m giliausia vieta siekia 702 m kitais duomenimis iki 668 m Isyk Kulio ilgis nuo rytu iki vakaru lygi 182 km is pietu į siaure 58 km Isyk Kulis yra vienas is skaidriausiu ezeru pasaulyje Pietinis ezero krantas 2006 Isyk Kulis is kosmoso Klimatas salia ezero yra vidutinis jurinis Ezeras svelnina akvatorijos klimata Vidutine temperatura sausį nuo 6 C iki 2 C salcio liepa 17 C silumos Administraciniu poziuriu ezeras priklauso Kirgizijos Isyk Kulio sriciai Ezere vykdoma zvejyba sazanai kuojos azijines priekalniu usuotes laivyba Pagrindiniai uostai Karakolas buv Przevalskas Balykci buv Rybacis IstorijaPirmieji faktai apie Isyk Kulį randami kinu metrasciuose II amziuje pries musu era Veliau ezeras buvo poilsio vieta Silko kelio keliautojams is Tolimuju Rytu į Europa Daugelis istoriku mano kad butent nuo ezero isplito Juodaja mirtimi pavadinta pandemija Moksliniai ezero tyrimai prasidejo tik XIX amziuje kuriuos atliko rusu geografas Nikolajus Przevalskis 2006 metais surengta archeologine ekspedicija vadovaujama Vladimiro Ploskio ant ezero dugno surado nezinoma senovine civilizacija kuri egzistavo pries 2500 metu TurizmasIsyk Kulio ezeras yra pagrindinis turizmo objektas Kirgizijoje Sovietu Sajungos laikais ezeras buvo populiari poilsio vieta pakranteje buvo įsikure nemazai sanatoriju balneoklimatiniu kurortu ir kitokiu poilsio vietu daugiausia siauriniame ezero krante aplink Colpon Ata miesta Po Sovietu Sajungos zlugimo dauguma ju isgyveno sunkius laikus arba zlugo bet paskutiniu metu viesbuciu kompleksai atnaujinami įkuriamos naujos poilsio vietos tad sveikatingumo ir poilsio vietu daugeja Kitos populiarios turizmo vietos yra Karakolo miestas ir Bosteri Sary Oj Con Sary Oj ir Tamci kurortiniai miesteliai taip pat Dzety Oguzo tarpeklis Didzioji dalis turistu atvykstanciu prie Isyk Kulio ezerio yra Kirgizijos arba kaimyniniu saliu gyventojai EkologijaSaugomos teritorijos Pirmas rezervatas Kirgizijoje buvo Isyk Kulio rezervatas įsteigtas 1948 metais Jo tikslas yra apsaugoti vietinį krastovaizdį ir vandens paukscius 1975 metais jis buvo įtrauktas į Ramsaro vietu sarasa 2000 metais visa Isyk Kulio sritis buvo įtraukta į UNESCO pasaulinį biosferos draustiniu sarasa Zuvys Ezeras turi didele endemine zuvu populiacija Kai kurios zuvys is kuriu keturios endemines yra gresmingai nykstancios Zuvims pavoju kelia per intensyvi zvejyba dvieju introdukuotu rusiu plesrumas zuvu istekliu atkurimo zuvu jaunikliais is dirbtinio auginimo vietu nutraukimas Keturios zuvu rusys yra įtrauktos į Kirgizijos Raudonaja knyga Kitos endemines rusys taip pat yra pavojuje del zvejybos arba netiesiogiai keiciantis ezero ekosistemos balansui Tuo tarpu introdukuota ezere is Armenijoje esancio Sevano ezero jame prigijo isstumdama vietines rusis Nors savo Sevano ezere ji nyksta Isyk Kulyje rusis turi didesnius sansus islikti SaltiniaiNeizvestnaya drevnyaya civilizaciya na dne Issyk Kulya Archyvuota kopija 2008 09 20 is Wayback Machine projekto RIA Novosti 4 dekabrya 2006 Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 176