Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kimberlis angl Kimberley The Kimberleys vienas iš devynių Vakarų Australijos statistinių ekonominių regionų esantis vals
Kimberlis (Australija)
Kimberlis (angl. Kimberley, The Kimberleys) – vienas iš devynių Vakarų Australijos statistinių ekonominių regionų, esantis valstijos šiaurėje Indijos vandenyno ir Timoro jūros pakrantėje, Šiaurės teritorijos pasienyje. Plotas 423 517 km², apima apie šeštadalį valstijos. Į regiono sudėtį įeina keturios savivaldybės (Brumo, Derbio-Vakarų Kimberlio, Vindamo-Rytų Kimberlio ir Hols Kriko grafystės), kuriose gyvena 35 085 gyventojai (2021 m. gyventojų surašymo duomenys). Didžiausias miestas – Brumas.
| Kimberlis Kimberley | |
|---|---|
| Laiko juosta: (UTC+8) ------ vasaros: (UTC) | |
| Valstybė | Australija |
| Valstija | Vakarų Australija |
| Savivaldybės | 4 |
| Gyventojų | 35 085 |
| Plotas | 423 517 km² |
| Tankumas | 0,08 žm./km² |
| Vikiteka | KimberlisVikiteka |
Kimberlis laikomas vienu iš atokiausių ir vienu iš mažiausiai pažeistą senovinį gamtovaizdį turinčių pasaulio regionų. Didžiausią regiono dalį užima Kimberlio plynaukštė, pietuose plyti Didžioji Smėlio dykuma. 5 % Kimberlio ploto užima saugomos teritorijos, iš kurių garsiausia – į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Purnululu nacionalinis parkas. Apytikriai 65 gyvūnų rūšys – endeminės.
Viena pagrindinių ūkio šakų – ganyklinė gyvulininkystė, sukurianti apie penktadalį regiono bendrojo vidaus produkto ir užimanti pusę regiono ploto. Regione yra naudingųjų iškasenų: kasama geležies ir kitos rūdos, auksas, sidabras, išgaunama nafta. Ordo slėnyje plėtojama drėkinamoji žemdirbystė, vandenyno pakrantėje – akvakultūra. Sausuoju metų laiku Kimberlį lanko turistai.
Apie 40 % Kimberlio gyventojų yra Australijos aborigenai. Regione gyvena daugiau kaip 160 aborigenų bendruomenių, kurios priklauso daugiau kaip 30 kalbų grupių.
Australijos aborigenų protėviai atsikėlė į Kimberlį apytikriai prieš 45–60 tūkst. metų. Europiečiai Kimberlio pakrantėje pradėjo lankytis nuo XVII a., tačiau pats kraštas detaliau pradėtas tirti tik XIX a. XIX a. pabaigoje į Kimberlį pradėjo keltis gyvulių augintojai, įsteigti stambūs gyvulininkystės ūkiai.
Istorija
Kimberlis – viena seniausiai gyvenamų vietovių Australijos žemyne. Manoma, kad pirmieji gyventojai, Australijos aborigenų protėviai, į Kimberlį atsikėlė iš Indonezijos salyno maždaug prieš 45–60 tūkst. metų.
Pirmieji europiečiai, atvykę į Kimberlio pakrantę, buvo olandų keliautojo Abelio Tasmano vadovaujama ekspedicija 1644 m. 1688 m. anglų jūrininkas Viljamas Dampiras praleido du mėnesius Leveko kyšulyje. Kol buvo remontuojamas laivas, V. Dampiras tyrinėjo ir aprašė aborigenų gyvenimą ir papročius. 1699 m. V. Dampiras apsilankė Kimberlyje dar kartą – tyrė regiono augaliją ir rinko pavyzdžius. 1801 ir 1803 m. Kimberlio pakrantę kartografavo prancūzų keliautojas Nikola Bodenas (Nicolas Baudin), 1818–1823 m. – australų keliautojas Filipas Parkeris Kingas. F. P. Kingas lankėsi Kimberlyje tris kartus, paruošė detalizuotus pakrantės žemėlapius, suteikė pavadinimus daugeliui pakrantės geografinių objektų.
Tyrinėti Kimberlio sausumą pirmasis pabandė anglų kariuomenės leitenantas Džordžas Grėjus (George Grey) 1837–1838 m., tačiau jo ekspedicija nebuvo sėkminga – nuvykus apie 50 km į žemyno gilumą, teko grįžti atgal į pakrantę. Po jo pranešimų apie ganykloms tinkamą žemę, į Kimberlį 1864 m. atsikėlė pirmieji europiečių kilmės gyventojai – avių augintojų šeima iš Viktorijos. Vis dėlto klimato sąlygos pasirodė per sunkios, ir po metų šeima Kimberlį paliko. 1879 m. Kimberlį nuodugniau ištyrė australų keliautojas Aleksandras Forestas (Alexander Forrest). Po jo ekspedicijos į regioną pradėjo keltis ir steigti ūkius gyvulių augintojai, 1883 m. įkurtas Brumo perlų žvejybos uostas ir Derbio uostas. 1885 m. prie Hols Kriko rasta aukso, į kraštą atvyko tūkstančiai aukso ieškotojų.
Šiaurinė Kimberlio dalis už XIX a. pabaigoje vis dar nebuvo ištirta. 1901 m. valstijos vyriausybė nusiuntė į Šiaurės Kimberlį 10 žmonių ekspediciją, vadovaujamą topografo Frederiko Sleido Brokmano (Frederick Slade Brockman). Ekspedicija truko daugiau nei 6 mėnesius, įveikė 2300 km, suteikė pavadinimus upėms, kalnams ir kalnagūbriams, registravo ir fotografavo aborigenų uolų piešinius, paukšių rūšis. Brokmano ekspedicijos atradimai paskatino misijų steigimą ir ganyklinės gyvulininkystės plėtrą naujose žemėse.
XX a. Kimberlyje rasta naudingųjų iškasenų, septintajame dešimtmetyje Ordo slėnyje įrengta drėkinimo sistema, įkurtas Kananaros miestas.
Gamta
Šiauriausias Vakarų Australijos regionas. Rytuose ribojasi su Šiaurės teritorija, pietuose – su Pilbara, vakaruose prieina prie Indijos vandenyno, šiaurėje – prie Timoro jūros. Kranto linija vakaruose lygi (Aštuoniasdešimties Mylių Pakrantė), šiaurės vakaruose ir šiaurėje raižyta: gausu įlankų, pusiasalių, nedidelių salų (Piratų, Bonaparto salynai). Pakrantėje vyrauja stiprios srovės, vyksta dideli potvynių ir atoslūgių svyravimai (iki 12 m, Kingo įlankoje prie Derbio). Didžiausios įlankos – Juozapo Bonaparto, Kingo, Koljerio, Robako, didžiausias pusiasalis – Dampyro Žemė.
Didžiąją Kimberlio teritorijos dalį užima gilių upių slėnių išraižyta Kimberlio plynaukštė. Plynaukštė sudaryta iš smiltainio, bazaltų ir dolomitų uolienų, pietuose yra daug karstinių reljefo formų, urvų. Dažniausias aukštis – 600–700 m, didžiausias – 936 m (Ordo kalnas Karaliaus Leopoldo kalnagūbryje). Pietuose plynaukštę riboja Ficrojaus, rytuose – Ordo upės slėnis, už jų plyti lygumos su nedidelių kalnagūbrių virtinėmis.
Kimberlyje sutelkta apie 80 % Vakarų Australijos gėlo vandens resursų. Regionu teka dvi didžiausios Vakarų Australijos upės – Ficrojus ir Ordas. Ordas prie Kananaros patvenktas, įrengtas dirbtinis vandens telkinys – Argailo ežeras. Daugiausia upių yra Kimberlio plynaukštėje – Draisdeilis (ilgis 432 km), Djurakas (306 km), Pentekostas (275 km), Karaliaus Eduardo upė (221 km), Isdelis (206 km) ir kitos. Jose daug slenksčių, krioklių, kai kurios vietomis teka siaurais tarpekliais. Regiono vakaruose į Kingo įlanką įteka Lenardo upė (240 km), pietuose, dykumų zonoje, po stiprių liūčių teka Stertas (Sturt Creek). Nuolat teka tik nedidelė dalis Kimberlio upių, kitos – laikinos, sausuoju metų laiku išdžiūstančios, arba virstančios stovinčio vandens kūdrų virtinėmis. Kimberlio pietuose, Didžiojoje Smėlio dykumoje, yra druskingų ežerų.
Klimatas šiaurėje tropinis musoninis, pietuose – aridinis. Būdingi du sezonai: sausasis (nuo gegužės iki spalio) ir drėgnasis (nuo lapkričio iki balandžio). Sausuoju sezonu dienos giedros, kritulių iškrinta mažai, vidutinė oro temperatūra svyruoja nuo 20 iki 30º C, drėgnuoju – ciklonai atneša vienas didžiausių liūčių Australijoje, oro temperatūra pakyla iki 37º C. Karščiausias mėnuo – lapkritis, šalčiausias – liepa. Daugiausia kritulių, daugiau nei 1500 mm per metus, iškrinta Kimberlio šiaurėje; link pietų kritulių kiekis mažėja, mažiausia, 350 mm per metus, iškrinta regiono pietinėje dalyje. Kritulių rekordas, 2461,8 mm per metus, užfiksuotas 2011 m. Dungane.
Gyvoji gamta
Vyrauja savanų augalija su eukaliptų ir endeminių baobabų retmiškiais, gausu spinifeksų. Pakrantėse yra mangrovių, druskingų pelkių, Kimberlio šiaurėje ir upių slėniuose – nedidelių pavienių musoninių atogrąžų miškų ir vijoklinių augalų sąžalynų, Dampyro Žemėje – akacijų krūmynų su pavieniais medžiais. Pietuose plyti Didžioji Smėlio dykuma su skurdžia augalija – varpinėmis žolėmis, akacijomis, žemaūgiais eukaliptais.
Kimberlyje gyvena kalnų kengūros, valabės, didžiausi pasaulio šikšnosparniai – , dingai, triušiniai bandikutai, echidnos, ir kiti žinduoliai. Paplitusios kakadu, ir kitos papūgos, ereliai, lingės, vanagai, tulžiai, azijiniai gandrai, australinės gervės, , ylasnapiai plepiai, astrildos, , rusvakrūčiai kurapkiniai karveliai, , padūkėliai, žuvėdros ir kiti paukščiai. Užliejamose pakrantės šlapynėse gausu migruojančių balų paukčių. Veisiasi briaunagalviai ir gėlavandeniai krokodilai, gyvatės, varanai, .
Pakrantės vandenyse gyvena kuprotieji banginiai, delfinai (afalinos, Australijos bukapelekiai delfinai (Orcaella heinsohni), ),diugoniai, šešios iš septynių jūrinių vėžlių rūšių (tarp jų ir reta Natator depressus rūšis), rykliai, pjūklažuvės, koralai. Šiaurės Australija, įskaitant Kimberlį, laikoma viena iš paskutinių santykinai nepažeistų pakrančių zonų pasaulyje.
Apytikriai 65 gyvūnų rūšys yra endeminės: žvynuotauodegiai kuskusai (Wyulda squamicaudata), Ranoidea splendida medvarlės, Džonsono netikrosios pelės (Pseudomys johnsoni), auksiniai trumpanosiai bandikutai (Isoodon auratus) ir kitos.
Saugomos teritorijos užima apie 35 tūkst. km² arba 5 % regiono ploto. Kimberlio gamta saugoma Purnululu, (įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą), Gikio Tarpeklio, Vindžianos Tarpeklio, Tunelio Upės, Volfo Upės Kraterio, Mičelio Upės, Draisdeilio Upės ir Mirimos nacionaliniuose parkuose, Šiaurės Kimberlio (didžiausias Vakarų Australijoje), Roulio Seklumų ir kituose jūros parkuose, rezervatuose ir draustiniuose.
Gyventojai
2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, keturiose Kimberlio savivaldybėse buvo 35 085 gyventojai. Apie ketvirtadalį gyventojų nurodė gimę už Australijos ribų, apie 40 % buvo aborigenų kilmės. Vidutinis amžius 33 metai.
Regione yra keletas nedidelių miestų ir daugiau kaip 160 aborigenų bendruomenių. Pagrindiniai miestai ir dauguma gyventojų susitelkę į pietus ir į rytus nuo Kimberlio plynaukštės – regiono vakaruose prie Indijos vandenyno, Ficrojaus ir Ordo baseinuose. Didžiausi miestai – Brumas (14 660 gyv. 2021 m.),Kananara (4 515 gyv.),Derbis (3 009 gyv.),Hols Krikas (1 605 gyv.),Ficroi Krosingas (1 022 gyv.) ir Vindamas (745 gyv.).
Pagal prieinamumo/atokumo indeksą, įvertinantį atstumą iki artimiausių įvairaus dydžio paslaugų centrų (t. y., prekių, paslaugų ir socialinės sąveikos galimybių prieinamumą), 3 % regiono teritorijos (Brumas, Kananara ir jų apylinkės) laikomos atokiomis, o likusioji Kimberlio dalis – labai atokiomis teritorijomis.
Ekonomika
2019–2020 finansiniais metais Kimberlyje sukurta 3,2 mlrd. Australijos dolerių vertės bendrojo vidaus produkto. Pagrindinės ūkio šakos – gavybos pramonė, turizmas, drėkinamoji žemdirbystė, akvakultūra, statyba, ganyklinė gyvulininkystė ir mažmeninė prekyba. 2020 m. duomenimis, gavybos pramonė sukuria apie 10 % regiono metinės produkcijos vertės. Kasami deimantai (prie Argailo ežero; po 2020 m. kasykla uždaryta), auksas (prie Hols Kriko) ir sidabras, geležies (Piratų salyne) ir vario rūda, nikelio, kobalto ir retųjų žemės elementų rūdos, statybinės medžiagos, išgaunama nafta (Kaningo baseine regiono pietryčiuose).
Ganyklinė gyvulininkystė – seniausia ir didžiausia Kimberlio ūkio šaka, sukurianti apie 20 % regiono metinės produkcijos vertės. Ganykloms skirta 212 tūkst. km² regiono ploto, jose ganosi beveik 35 % Vakarų Australijos avių ir galvijų bandų. Gyvulininkystės ūkiai – vieni stambiausių šalyje. 71 % produkcijos sudaro gyvų galvijų eksportas, daugiausia į Indoneziją, Vietnamą ir Izraelį. Mėsa eksportuojama daugiausia į JAV, Japoniją ir Pietų Korėją. Drėkinamų žemių daugiausia prie Ordo upės Kananaros apylinkėse. 240 km² ploto teritorijoje auginami santalai, atogrąžų vaisiai ir daržovės, javai, pašarinės kultūros. Nedideli žemdirbystės ūkiai, drėkinami požeminiu vandeniu, steigiami ir Vakarų Kimberlyje. Akvakultūros ūkių daugiausia Dampyro Žemės pakrantėje, taip pat Brume, Derbyje ir Kananaroje. Auginami perlai, , krevetės.
Prie Argailo ežero veikia 30 MW galios hidroelektrinė, aprūpinanti elektros energija Kananarą, Vindamą ir Argailo deimantų kasyklą. Kituose miestuose elektros energiją gamina dyzeliniai generatoriai.
Turizmas
Turizmo sektoriui tenka apie 10 % regiono vidaus produkto vertės, ir jame dirba apie 12 % Kimberlio dirbančiųjų. Kimberlį kasmet aplanko apie 600 tūkst. turistų, iš jų 60 % vietinių, 29 % – iš kitų Australijos valstijų, 11 % – tarptautinių. Daugiausia tarptautinių turistų atvyksta iš JAV, Naujosios Zelandijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos. Turizmo paslaugoms būdingos aukštos kainos; vidutinės metinės vieno turisto išlaidos siekia daugiau nei 14 tūkst. Australijos dolerių. Turistų srautas priklauso nuo klimato sąlygų, keliaujama daugiausia Pietų pusrutulio žiemą (gegužę–spalį).
Lankomi perlų žvejybos ūkiai Brume ir Dampyro Žemėje, Piratų salynas, Horizontalusis krioklys Talboto įlankoje, Gibo Upės kelias (vaizdingi gamtovaizdžiai, tarpekliai, gyvulininkystės ūkiai), Vindžianos Tarpeklio ir Gikio Tarpeklio nacionaliniai parkai prie Ficroi Krosingo, Purnululu nacionalinis parkas prie Hols Kriko, Kananaros apylinkės (Argailo ežeras, Ordo irigacinė sistema, baramundžių meškeriojimas). Iš Vindamo plaukiojama prabangiais kruiziniais laivais Kimberlio pakrante.
Transporto infrastruktūra
Kimberlį kerta du valstybinės reikšmės automobilių keliai: Didysis Šiaurės plentas (Great Northern Highway), jungiantis Pertą su Vindamu, ir nuo jo netoli Kananaros į Katriną atsišakojantis Viktorijos plentas (Victoria Highway). Abu yra pirmojo numerio valstybinio plento, juosiančio visą Australijos žemyną, dalis.
Veikia septyni reguliarius skrydžius aptarnaujantys oro uostai. Brumo ir Kananaros – pagrindiniai, sujungti tiesioginiais skrydžiais su Pertu. Iš jų vykdomi skrydžiai į mažesnius regiono oro uostus: Derbį, Ficroi Krosingą, Hols Kriką, Balgą ir Kalumburu (2022 m. duomenys).
Pagrindiniai uostai yra Brume (išvežami galvijai, aptarnaujami naftos ir dujų gavybos pramonės, žvejybos ir kruiziniai laivai), Derbyje (išvežamas švino ir cinko rūdos koncentratas) ir Vindame (išvežami galvijai, žemės ūkio produktai, nikelio rūdos koncentratas, įvežamas kuras ir generaliniai kroviniai).
Socialinė infrastruktūra
Kimberlyje yra daugiau kaip 20 valstybinių ir privačių bendrojo lavinimo mokyklų; kai kurios iš jų veikia ir atokiose vietovėse. Brume, Derbyje, Ficroi Krosinge, Hols Krike, Kananaroje ir Vindame veikia profesinio techninio lavinimo centrai. Brume 1998 m. atidarytas privataus katalikiško Australijos Dievo Motinos universiteto (University of Notre Dame Australia) filialas.
Medicininės paslaugos prieinamos ligoninėse, privačių gydytojų praktikose, aborigenų bendruomenių sveikatos įstaigose. Didžiausia (regioninė) ligoninė veikia Brume, mažesnės – Derbyje, Kananaroje, Ficroi Krosinge, Hols Krike ir Vindame. Atokiose vietovėse skubią medicininę pagalbą ir pirminę sveikatos priežiūrą teikia „Karališkoji skraidančio gydytojo tarnyba“ (Royal Flying Doctor Service). Pacientai, kuriems reikia sudėtingesnio gydymo, skraidinami į Perto arba Darvino ligonines.
Šaltiniai
- Our Place – Our Community. Kimberley Region, REMPLAN. Nuoroda tikrinta 2023-01-10.
- Region & Economy Overview, Regional Development Australia Kimberley. Nuoroda tikrinta 2023-01-24.
- History of the Kimberley, The Kimberley. Nuoroda tikrinta 2023-01-19.
- Genelle Weule, Gwion paintings in the Kimberley were created around 12,000 years ago, wasp nests suggest, ABC News, 2020-02-06. Nuoroda tikrinta 2023-01-29.
- History of Exploration, Kimberley Society. Nuoroda tikrinta 2023-01-23.
- Kimberley, Britannica.com. Nuoroda tikrinta 2023-01-23.
- Tides, Derby Tourism. Archyvuota 2007-02-18. Nuoroda tikrinta 2022-02-14.
- Western Australia, Encyclopaedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2023-01-23.
- Aira Dubikaltienė, Kimberley plynaukštė, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2022-01-20. Nuoroda tikrinta 2023-01-23.
- Irrigated Agriculture, Regional Development Australia Kimberley. Nuoroda tikrinta 2023-01-24.
- Rivers of the Kimberley, Department of Water, Government of Western Australia, p. 7, 8. 2008 m. rugpjūtis. Nuoroda tikrinta 2023-01-26.
- Kimberley Regional water plan 2010–2030, Department of Water, Government of Western Australia, p. 7, 8. 2010 m. gruodis. Nuoroda tikrinta 2023-01-26.
- Vakarų Australija, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2021-12-16. Nuoroda tikrinta 2023-01-24.
- Australia, Climate extremes, Bureau of Meteorology, Australian Government. Nuoroda tikrinta 2023-01-26.
- Kimberley Environment, Save the Kimberley. Nuoroda tikrinta 2023-01-26.
- Dampierland bioregion Archyvuota kopija 2023-01-29 iš Wayback Machine projekto., Department of Climate Change, Energy, the Environment and Water, Australian Government. Nuoroda tikrinta 2023-01-26.
- Didžioji Smėlio dykuma, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2022-01-21. Nuoroda tikrinta 2023-01-26.
- The Kimberley Archyvuota kopija 2023-01-29 iš Wayback Machine projekto., WWF-Australia. Nuoroda tikrinta 2023-01-26.
- Peter Trembath, A Guide to Kimberley Wildlife, True North, 2022-05-16. Nuoroda tikrinta 2023-01-27.
- Kimberley Region, Parks and Wildlife Service, Government of Western Australia. Nuoroda tikrinta 2023-01-26.
- Stephen Scourfield, Our land abounds in nature's gifts, The West Australian, 2012-03-23. Nuoroda tikrinta 2023-01-27.
- North Kimberley Marine Park, Parks and Wildlife Service, Government of Western Australia. Nuoroda tikrinta 2023-01-26.
- Broome, 2021 Census All persons QuickStats, Australian Bureau of Statistics. Nuoroda tikrinta 2023-01-10.
- Kununurra, 2021 Census All persons QuickStats, Australian Bureau of Statistics. Nuoroda tikrinta 2023-01-10.
- Derby, 2021 Census All persons QuickStats, Australian Bureau of Statistics. Nuoroda tikrinta 2023-01-10.
- Halls Creek, 2021 Census All persons QuickStats, Australian Bureau of Statistics. Nuoroda tikrinta 2023-01-10.
- Fitzroy Crossing, 2021 Census All persons QuickStats, Australian Bureau of Statistics. Nuoroda tikrinta 2023-01-10.
- Wyndham, 2021 Census All persons QuickStats, Australian Bureau of Statistics. Nuoroda tikrinta 2023-01-10.
- The Kimberley, The University of Notre Dame Australia. Nuoroda tikrinta 2023-01-27.
- The iconic Argyle diamond mine delivers its final production, Rio Tinto, 2020-11-03. Nuoroda tikrinta 2023-01-28.
- Kimberley region, Infrastructure Western Australia, Government of Western Australia. Nuoroda tikrinta 2023-01-27.
- Mining and Resource Industry, Regional Development Australia Kimberley. Nuoroda tikrinta 2023-01-24.
- Pastoral Industry, Regional Development Australia Kimberley. Nuoroda tikrinta 2023-01-24.
- Aquaculture Industry, Regional Development Australia Kimberley. Nuoroda tikrinta 2023-01-24.
- Infrastructure and Services Archyvuota kopija 2023-01-29 iš Wayback Machine projekto., Kimberley Development Commission, Government of Western Australia, 2022-01-31. Nuoroda tikrinta 2023-01-28.
- Tourism Industry, Regional Development Australia Kimberley. Nuoroda tikrinta 2023-01-24.
- Regional Air Services, Department of Transport, Government of Western Australia, 2022-02-11. Nuoroda tikrinta 2023-01-27.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kimberlis (Australija), Kas yra Kimberlis (Australija)? Ką reiškia Kimberlis (Australija)?
Kimberlis angl Kimberley The Kimberleys vienas is devyniu Vakaru Australijos statistiniu ekonominiu regionu esantis valstijos siaureje Indijos vandenyno ir Timoro juros pakranteje Siaures teritorijos pasienyje Plotas 423 517 km apima apie sestadalį valstijos Į regiono sudetį įeina keturios savivaldybes Brumo Derbio Vakaru Kimberlio Vindamo Rytu Kimberlio ir Hols Kriko grafystes kuriose gyvena 35 085 gyventojai 2021 m gyventoju surasymo duomenys Didziausias miestas Brumas Kimberlis KimberleyLaiko juosta UTC 8 vasaros UTC Valstybe AustralijaValstija Vakaru AustralijaSavivaldybes 4Gyventoju 2021 35 085Plotas 423 517 km Tankumas 2021 0 08 zm km Vikiteka KimberlisVikiteka Kimberlis laikomas vienu is atokiausiu ir vienu is maziausiai pazeista senovinį gamtovaizdį turinciu pasaulio regionu Didziausia regiono dalį uzima Kimberlio plynaukste pietuose plyti Didzioji Smelio dykuma 5 Kimberlio ploto uzima saugomos teritorijos is kuriu garsiausia į Pasaulio paveldo sarasa įtrauktas Purnululu nacionalinis parkas Apytikriai 65 gyvunu rusys endemines Viena pagrindiniu ukio saku ganykline gyvulininkyste sukurianti apie penktadalį regiono bendrojo vidaus produkto ir uzimanti puse regiono ploto Regione yra naudinguju iskasenu kasama gelezies ir kitos rudos auksas sidabras isgaunama nafta Ordo slenyje pletojama drekinamoji zemdirbyste vandenyno pakranteje akvakultura Sausuoju metu laiku Kimberlį lanko turistai Apie 40 Kimberlio gyventoju yra Australijos aborigenai Regione gyvena daugiau kaip 160 aborigenu bendruomeniu kurios priklauso daugiau kaip 30 kalbu grupiu Australijos aborigenu proteviai atsikele į Kimberlį apytikriai pries 45 60 tukst metu Europieciai Kimberlio pakranteje pradejo lankytis nuo XVII a taciau pats krastas detaliau pradetas tirti tik XIX a XIX a pabaigoje į Kimberlį pradejo keltis gyvuliu augintojai įsteigti stambus gyvulininkystes ukiai IstorijaKimberlis viena seniausiai gyvenamu vietoviu Australijos zemyne Manoma kad pirmieji gyventojai Australijos aborigenu proteviai į Kimberlį atsikele is Indonezijos salyno mazdaug pries 45 60 tukst metu Pries 12 tukst metu tapyti uolu piesiniai Kimberlio siaureje prie Karaliaus Edvardo upes Pirmieji europieciai atvyke į Kimberlio pakrante buvo olandu keliautojo Abelio Tasmano vadovaujama ekspedicija 1644 m 1688 m anglu jurininkas Viljamas Dampiras praleido du menesius Leveko kysulyje Kol buvo remontuojamas laivas V Dampiras tyrinejo ir aprase aborigenu gyvenima ir paprocius 1699 m V Dampiras apsilanke Kimberlyje dar karta tyre regiono augalija ir rinko pavyzdzius 1801 ir 1803 m Kimberlio pakrante kartografavo prancuzu keliautojas Nikola Bodenas Nicolas Baudin 1818 1823 m australu keliautojas Filipas Parkeris Kingas F P Kingas lankesi Kimberlyje tris kartus paruose detalizuotus pakrantes zemelapius suteike pavadinimus daugeliui pakrantes geografiniu objektu Tyrineti Kimberlio sausuma pirmasis pabande anglu kariuomenes leitenantas Dzordzas Grejus George Grey 1837 1838 m taciau jo ekspedicija nebuvo sekminga nuvykus apie 50 km į zemyno giluma teko grįzti atgal į pakrante Po jo pranesimu apie ganykloms tinkama zeme į Kimberlį 1864 m atsikele pirmieji europieciu kilmes gyventojai aviu augintoju seima is Viktorijos Vis delto klimato salygos pasirode per sunkios ir po metu seima Kimberlį paliko 1879 m Kimberlį nuodugniau istyre australu keliautojas Aleksandras Forestas Alexander Forrest Po jo ekspedicijos į regiona pradejo keltis ir steigti ukius gyvuliu augintojai 1883 m įkurtas Brumo perlu zvejybos uostas ir Derbio uostas 1885 m prie Hols Kriko rasta aukso į krasta atvyko tukstanciai aukso ieskotoju Siaurine Kimberlio dalis uz XIX a pabaigoje vis dar nebuvo istirta 1901 m valstijos vyriausybe nusiunte į Siaures Kimberlį 10 zmoniu ekspedicija vadovaujama topografo Frederiko Sleido Brokmano Frederick Slade Brockman Ekspedicija truko daugiau nei 6 menesius įveike 2300 km suteike pavadinimus upems kalnams ir kalnagubriams registravo ir fotografavo aborigenu uolu piesinius pauksiu rusis Brokmano ekspedicijos atradimai paskatino misiju steigima ir ganyklines gyvulininkystes pletra naujose zemese XX a Kimberlyje rasta naudinguju iskasenu septintajame desimtmetyje Ordo slenyje įrengta drekinimo sistema įkurtas Kananaros miestas GamtaKimberlio gamtinis zemelapis Siauriausias Vakaru Australijos regionas Rytuose ribojasi su Siaures teritorija pietuose su Pilbara vakaruose prieina prie Indijos vandenyno siaureje prie Timoro juros Kranto linija vakaruose lygi Astuoniasdesimties Myliu Pakrante siaures vakaruose ir siaureje raizyta gausu įlanku pusiasaliu nedideliu salu Piratu Bonaparto salynai Pakranteje vyrauja stiprios sroves vyksta dideli potvyniu ir atoslugiu svyravimai iki 12 m Kingo įlankoje prie Derbio Didziausios įlankos Juozapo Bonaparto Kingo Koljerio Robako didziausias pusiasalis Dampyro Zeme Juostuoto smiltainio kugiai Bangl Banglo kalnagubryje Purnululu nacionaliniame parke Didziaja Kimberlio teritorijos dalį uzima giliu upiu sleniu israizyta Kimberlio plynaukste Plynaukste sudaryta is smiltainio bazaltu ir dolomitu uolienu pietuose yra daug karstiniu reljefo formu urvu Dazniausias aukstis 600 700 m didziausias 936 m Ordo kalnas Karaliaus Leopoldo kalnagubryje Pietuose plynaukste riboja Ficrojaus rytuose Ordo upes slenis uz ju plyti lygumos su nedideliu kalnagubriu virtinemis Ficrojus Gikio Tarpeklio nacionaliniame parke Kimberlyje sutelkta apie 80 Vakaru Australijos gelo vandens resursu Regionu teka dvi didziausios Vakaru Australijos upes Ficrojus ir Ordas Ordas prie Kananaros patvenktas įrengtas dirbtinis vandens telkinys Argailo ezeras Daugiausia upiu yra Kimberlio plynauksteje Draisdeilis ilgis 432 km Djurakas 306 km Pentekostas 275 km Karaliaus Eduardo upe 221 km Isdelis 206 km ir kitos Jose daug slenksciu kriokliu kai kurios vietomis teka siaurais tarpekliais Regiono vakaruose į Kingo įlanka įteka Lenardo upe 240 km pietuose dykumu zonoje po stipriu liuciu teka Stertas Sturt Creek Nuolat teka tik nedidele dalis Kimberlio upiu kitos laikinos sausuoju metu laiku isdziustancios arba virstancios stovincio vandens kudru virtinemis Kimberlio pietuose Didziojoje Smelio dykumoje yra druskingu ezeru Klimatas siaureje tropinis musoninis pietuose aridinis Budingi du sezonai sausasis nuo geguzes iki spalio ir dregnasis nuo lapkricio iki balandzio Sausuoju sezonu dienos giedros krituliu iskrinta mazai vidutine oro temperatura svyruoja nuo 20 iki 30º C dregnuoju ciklonai atnesa vienas didziausiu liuciu Australijoje oro temperatura pakyla iki 37º C Karsciausias menuo lapkritis salciausias liepa Daugiausia krituliu daugiau nei 1500 mm per metus iskrinta Kimberlio siaureje link pietu krituliu kiekis mazeja maziausia 350 mm per metus iskrinta regiono pietineje dalyje Krituliu rekordas 2461 8 mm per metus uzfiksuotas 2011 m Dungane Gyvoji gamta Australinis baobabas netoli Kananaros Vyrauja savanu augalija su eukaliptu ir endeminiu baobabu retmiskiais gausu spinifeksu Pakrantese yra mangroviu druskingu pelkiu Kimberlio siaureje ir upiu sleniuose nedideliu pavieniu musoniniu atograzu misku ir vijokliniu augalu sazalynu Dampyro Zemeje akaciju krumynu su pavieniais medziais Pietuose plyti Didzioji Smelio dykuma su skurdzia augalija varpinemis zolemis akacijomis zemaugiais eukaliptais Dampyro Zemes krastovaizdis Kimberlyje gyvena kalnu kenguros valabes didziausi pasaulio siksnosparniai dingai triusiniai bandikutai echidnos ir kiti zinduoliai Paplitusios kakadu ir kitos papugos ereliai linges vanagai tulziai azijiniai gandrai australines gerves ylasnapiai plepiai astrildos rusvakruciai kurapkiniai karveliai padukeliai zuvedros ir kiti pauksciai Uzliejamose pakrantes slapynese gausu migruojanciu balu paukciu Veisiasi briaunagalviai ir gelavandeniai krokodilai gyvates varanai Pakrantes vandenyse gyvena kuprotieji banginiai delfinai afalinos Australijos bukapelekiai delfinai Orcaella heinsohni diugoniai sesios is septyniu juriniu vezliu rusiu tarp ju ir reta Natator depressus rusis rykliai pjuklazuves koralai Siaures Australija įskaitant Kimberlį laikoma viena is paskutiniu santykinai nepazeistu pakranciu zonu pasaulyje Apytikriai 65 gyvunu rusys yra endemines zvynuotauodegiai kuskusai Wyulda squamicaudata Ranoidea splendida medvarles Dzonsono netikrosios peles Pseudomys johnsoni auksiniai trumpanosiai bandikutai Isoodon auratus ir kitos Saugomos teritorijos uzima apie 35 tukst km arba 5 regiono ploto Kimberlio gamta saugoma Purnululu įtrauktas į Pasaulio paveldo sarasa Gikio Tarpeklio Vindzianos Tarpeklio Tunelio Upes Volfo Upes Kraterio Micelio Upes Draisdeilio Upes ir Mirimos nacionaliniuose parkuose Siaures Kimberlio didziausias Vakaru Australijoje Roulio Seklumu ir kituose juros parkuose rezervatuose ir draustiniuose Gyventojai2021 m gyventoju surasymo duomenimis keturiose Kimberlio savivaldybese buvo 35 085 gyventojai Apie ketvirtadalį gyventoju nurode gime uz Australijos ribu apie 40 buvo aborigenu kilmes Vidutinis amzius 33 metai Regione yra keletas nedideliu miestu ir daugiau kaip 160 aborigenu bendruomeniu Pagrindiniai miestai ir dauguma gyventoju susitelke į pietus ir į rytus nuo Kimberlio plynaukstes regiono vakaruose prie Indijos vandenyno Ficrojaus ir Ordo baseinuose Didziausi miestai Brumas 14 660 gyv 2021 m Kananara 4 515 gyv Derbis 3 009 gyv Hols Krikas 1 605 gyv Ficroi Krosingas 1 022 gyv ir Vindamas 745 gyv Pagal prieinamumo atokumo indeksa įvertinantį atstuma iki artimiausiu įvairaus dydzio paslaugu centru t y prekiu paslaugu ir socialines saveikos galimybiu prieinamuma 3 regiono teritorijos Brumas Kananara ir ju apylinkes laikomos atokiomis o likusioji Kimberlio dalis labai atokiomis teritorijomis EkonomikaArgailo deimantu kasykloje iki uzdarymo 2020 m buvo iskasama iki ketvirtadalio pasaulio deimantu 2019 2020 finansiniais metais Kimberlyje sukurta 3 2 mlrd Australijos doleriu vertes bendrojo vidaus produkto Pagrindines ukio sakos gavybos pramone turizmas drekinamoji zemdirbyste akvakultura statyba ganykline gyvulininkyste ir mazmenine prekyba 2020 m duomenimis gavybos pramone sukuria apie 10 regiono metines produkcijos vertes Kasami deimantai prie Argailo ezero po 2020 m kasykla uzdaryta auksas prie Hols Kriko ir sidabras gelezies Piratu salyne ir vario ruda nikelio kobalto ir retuju zemes elementu rudos statybines medziagos isgaunama nafta Kaningo baseine regiono pietryciuose Autotraukinys gyvuliu transportavimui Luizos Plynaukstes gyvulininkystes ukyje Ganykline gyvulininkyste seniausia ir didziausia Kimberlio ukio saka sukurianti apie 20 regiono metines produkcijos vertes Ganykloms skirta 212 tukst km regiono ploto jose ganosi beveik 35 Vakaru Australijos aviu ir galviju bandu Gyvulininkystes ukiai vieni stambiausiu salyje 71 produkcijos sudaro gyvu galviju eksportas daugiausia į Indonezija Vietnama ir Izraelį Mesa eksportuojama daugiausia į JAV Japonija ir Pietu Koreja Drekinamu zemiu daugiausia prie Ordo upes Kananaros apylinkese 240 km ploto teritorijoje auginami santalai atograzu vaisiai ir darzoves javai pasarines kulturos Nedideli zemdirbystes ukiai drekinami pozeminiu vandeniu steigiami ir Vakaru Kimberlyje Akvakulturos ukiu daugiausia Dampyro Zemes pakranteje taip pat Brume Derbyje ir Kananaroje Auginami perlai krevetes Prie Argailo ezero veikia 30 MW galios hidroelektrine aprupinanti elektros energija Kananara Vindama ir Argailo deimantu kasykla Kituose miestuose elektros energija gamina dyzeliniai generatoriai TurizmasMicelio kriokliai Micelio Upes nacionaliniame parke Turizmo sektoriui tenka apie 10 regiono vidaus produkto vertes ir jame dirba apie 12 Kimberlio dirbanciuju Kimberlį kasmet aplanko apie 600 tukst turistu is ju 60 vietiniu 29 is kitu Australijos valstiju 11 tarptautiniu Daugiausia tarptautiniu turistu atvyksta is JAV Naujosios Zelandijos Vokietijos Jungtines Karalystes ir Prancuzijos Turizmo paslaugoms budingos aukstos kainos vidutines metines vieno turisto islaidos siekia daugiau nei 14 tukst Australijos doleriu Turistu srautas priklauso nuo klimato salygu keliaujama daugiausia Pietu pusrutulio ziema geguze spalį Lankomi perlu zvejybos ukiai Brume ir Dampyro Zemeje Piratu salynas Horizontalusis krioklys Talboto įlankoje Gibo Upes kelias vaizdingi gamtovaizdziai tarpekliai gyvulininkystes ukiai Vindzianos Tarpeklio ir Gikio Tarpeklio nacionaliniai parkai prie Ficroi Krosingo Purnululu nacionalinis parkas prie Hols Kriko Kananaros apylinkes Argailo ezeras Ordo irigacine sistema baramundziu meskeriojimas Is Vindamo plaukiojama prabangiais kruiziniais laivais Kimberlio pakrante Transporto infrastrukturaBrumo prieplauka Kimberlį kerta du valstybines reiksmes automobiliu keliai Didysis Siaures plentas Great Northern Highway jungiantis Perta su Vindamu ir nuo jo netoli Kananaros į Katrina atsisakojantis Viktorijos plentas Victoria Highway Abu yra pirmojo numerio valstybinio plento juosiancio visa Australijos zemyna dalis Veikia septyni reguliarius skrydzius aptarnaujantys oro uostai Brumo ir Kananaros pagrindiniai sujungti tiesioginiais skrydziais su Pertu Is ju vykdomi skrydziai į mazesnius regiono oro uostus Derbį Ficroi Krosinga Hols Krika Balga ir Kalumburu 2022 m duomenys Pagrindiniai uostai yra Brume isvezami galvijai aptarnaujami naftos ir duju gavybos pramones zvejybos ir kruiziniai laivai Derbyje isvezamas svino ir cinko rudos koncentratas ir Vindame isvezami galvijai zemes ukio produktai nikelio rudos koncentratas įvezamas kuras ir generaliniai kroviniai Socialine infrastrukturaKimberlyje yra daugiau kaip 20 valstybiniu ir privaciu bendrojo lavinimo mokyklu kai kurios is ju veikia ir atokiose vietovese Brume Derbyje Ficroi Krosinge Hols Krike Kananaroje ir Vindame veikia profesinio techninio lavinimo centrai Brume 1998 m atidarytas privataus katalikisko Australijos Dievo Motinos universiteto University of Notre Dame Australia filialas Medicinines paslaugos prieinamos ligoninese privaciu gydytoju praktikose aborigenu bendruomeniu sveikatos įstaigose Didziausia regionine ligonine veikia Brume mazesnes Derbyje Kananaroje Ficroi Krosinge Hols Krike ir Vindame Atokiose vietovese skubia medicinine pagalba ir pirmine sveikatos prieziura teikia Karaliskoji skraidancio gydytojo tarnyba Royal Flying Doctor Service Pacientai kuriems reikia sudetingesnio gydymo skraidinami į Perto arba Darvino ligonines SaltiniaiOur Place Our Community Kimberley Region REMPLAN Nuoroda tikrinta 2023 01 10 Region amp Economy Overview Regional Development Australia Kimberley Nuoroda tikrinta 2023 01 24 History of the Kimberley The Kimberley Nuoroda tikrinta 2023 01 19 Genelle Weule Gwion paintings in the Kimberley were created around 12 000 years ago wasp nests suggest ABC News 2020 02 06 Nuoroda tikrinta 2023 01 29 History of Exploration Kimberley Society Nuoroda tikrinta 2023 01 23 Kimberley Britannica com Nuoroda tikrinta 2023 01 23 Tides Derby Tourism Archyvuota 2007 02 18 Nuoroda tikrinta 2022 02 14 Western Australia Encyclopaedia Britannica Nuoroda tikrinta 2023 01 23 Aira Dubikaltiene Kimberley plynaukste Visuotine lietuviu enciklopedija 2022 01 20 Nuoroda tikrinta 2023 01 23 Irrigated Agriculture Regional Development Australia Kimberley Nuoroda tikrinta 2023 01 24 Rivers of the Kimberley Department of Water Government of Western Australia p 7 8 2008 m rugpjutis Nuoroda tikrinta 2023 01 26 Kimberley Regional water plan 2010 2030 Department of Water Government of Western Australia p 7 8 2010 m gruodis Nuoroda tikrinta 2023 01 26 Vakaru Australija Visuotine lietuviu enciklopedija 2021 12 16 Nuoroda tikrinta 2023 01 24 Australia Climate extremes Bureau of Meteorology Australian Government Nuoroda tikrinta 2023 01 26 Kimberley Environment Save the Kimberley Nuoroda tikrinta 2023 01 26 Dampierland bioregion Archyvuota kopija 2023 01 29 is Wayback Machine projekto Department of Climate Change Energy the Environment and Water Australian Government Nuoroda tikrinta 2023 01 26 Didzioji Smelio dykuma Visuotine lietuviu enciklopedija 2022 01 21 Nuoroda tikrinta 2023 01 26 The Kimberley Archyvuota kopija 2023 01 29 is Wayback Machine projekto WWF Australia Nuoroda tikrinta 2023 01 26 Peter Trembath A Guide to Kimberley Wildlife True North 2022 05 16 Nuoroda tikrinta 2023 01 27 Kimberley Region Parks and Wildlife Service Government of Western Australia Nuoroda tikrinta 2023 01 26 Stephen Scourfield Our land abounds in nature s gifts The West Australian 2012 03 23 Nuoroda tikrinta 2023 01 27 North Kimberley Marine Park Parks and Wildlife Service Government of Western Australia Nuoroda tikrinta 2023 01 26 Broome 2021 Census All persons QuickStats Australian Bureau of Statistics Nuoroda tikrinta 2023 01 10 Kununurra 2021 Census All persons QuickStats Australian Bureau of Statistics Nuoroda tikrinta 2023 01 10 Derby 2021 Census All persons QuickStats Australian Bureau of Statistics Nuoroda tikrinta 2023 01 10 Halls Creek 2021 Census All persons QuickStats Australian Bureau of Statistics Nuoroda tikrinta 2023 01 10 Fitzroy Crossing 2021 Census All persons QuickStats Australian Bureau of Statistics Nuoroda tikrinta 2023 01 10 Wyndham 2021 Census All persons QuickStats Australian Bureau of Statistics Nuoroda tikrinta 2023 01 10 The Kimberley The University of Notre Dame Australia Nuoroda tikrinta 2023 01 27 The iconic Argyle diamond mine delivers its final production Rio Tinto 2020 11 03 Nuoroda tikrinta 2023 01 28 Kimberley region Infrastructure Western Australia Government of Western Australia Nuoroda tikrinta 2023 01 27 Mining and Resource Industry Regional Development Australia Kimberley Nuoroda tikrinta 2023 01 24 Pastoral Industry Regional Development Australia Kimberley Nuoroda tikrinta 2023 01 24 Aquaculture Industry Regional Development Australia Kimberley Nuoroda tikrinta 2023 01 24 Infrastructure and Services Archyvuota kopija 2023 01 29 is Wayback Machine projekto Kimberley Development Commission Government of Western Australia 2022 01 31 Nuoroda tikrinta 2023 01 28 Tourism Industry Regional Development Australia Kimberley Nuoroda tikrinta 2023 01 24 Regional Air Services Department of Transport Government of Western Australia 2022 02 11 Nuoroda tikrinta 2023 01 27 Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu