Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Natator depressusNatator depressusApsaugos būklėTrūksta duomenų IUCN 3 1 Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animali
Natator depressus
| Natator depressus | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Natator depressus | ||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||
Trūksta duomenų (IUCN 3.1), | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Natator depressus , 1880 |
Natator depressus – jūrinių vėžlių rūšis, endeminė Australijos kontinentiniame šelfe. Natator depressus yra vienintelė natator genties rūšis.
Taksonomija ir etimologija
Natator depressus priklauso monotipinei natator genčiai, kuri savo ruožtu priklauso jūrinių vėžlių šeimai. Genties vardas lotynų kalboje reiškia „plaukikas“. Depressus, rūšies indikatorius (antra mokslinio vardo dalis), reiškia „plokščias“. Ši vardo dalis apibūdina vėžlio šarvo plokštumą.
Paplitimas
Natator depressus vėžliai paprastai aptinkami įlankose, sekliuose ir daug augmenijos turinčiose vandenyse, koralų rifuose, estuarijose ir lagūnose prie šiaurės Australijos krantų ir šalia Papua Naujosios Gvinėjos krantų.
Vėžliai gali maitintis šalia Indonezijos ir Papua Naujosios Gvinėjos, tačiau kiaušinius deda tik Australijoje. Kiaušinius vėžliai deda nuo Eksmuto miesto Vakarų Australijoje iki Kvinslande. Svarbiausia veisimosi vieta yra vakarų Toreso sąsiauryje. Veisimasis taip pat gali vykti Didžiojo barjerinio rifo pietinėse salose ir į šiaurę nuo pakrantės nutolusiose salose.
Sandara
Suaugusio vėžlio karapaksas yra vidutiniškai apie 90 cm ilgio. Jis yra žemo kupolo formos, kraštai išlenkti į viršų. Viršutinė šarvo spalva yra rausvai pilka, apatinė – blanki.
Dauginimasis
Kiaušinių dėjimas
Natator depressus skiriasi nuo kitų jūros vėžlių dėdami didesnius, bet mažiau kiaušinių. Kaip ir kitų rūšių patelės, kiaušinius deda paplūdimyje. Šios rūšies patelės į paplūdimį grįžta ne anksčiau nei po 30 metų nuo savo išsiperėjimo jame.
Patinai niekada negrįžta į krantą, nes poravimasis vyksta jūroje ir trunka apie 1,5 valandos. Patelės naudoja savo priekinius iškąsti didžiąją dalį paviršinio sauso smėlio. Tada naudoja užpakalinius plaukmenis nedidelei kiaušinių dėtuvei iškąsti. Padėjusi nuo 50 iki 75 kiaušinių, užkasa duobę su užpakalinėmis kojomis ir užmaskuoja paviršių sausiu smėliu priekinėmis galūnėmis. Kiaušinių dėjimo sezonu patelės deda kiaušinius kas 16 – 17 dienų – iš viso 1 – 4 dėtuves. Kiaušinius deda kas 2 – 3 metus.
Kiaušiniai pažeidžiami plėšrūnų, tokių kaip dingas, varanai ar introdukuotos rudosios lapės. Pakeista ekologinė sistema vėžlių kiaušinių dėjimo vietose sutrikdė ir kiaušinių dėjimo elgesį. Suaugę vėžliai taip pat randami tinkluose, taip pat vietinių žmonių naudojami maistui.
Perėjimasis
Natator depressus išsiperėję vėžliukai yra patys didžiausi iš visų vėžlių. Perėjimasis yra pats pavojingiausias metas šiems vėžliams. Orientuodamiesi į žemą ir atvirą horizontą naujagimiai veržiasi link jūros. Šiuo metu juos medžioja paukščiai, krabai ir kiti plėšrūnai. Jūroje jie taip pat negali jaustis saugūs. Rykliai ir kitos žuvys laukia sekliuose vandenyse ir medžioja tik ką išsiperėjusius vėžliukus. Pagal mokslininkų skaičiavimus tik 1 iš 100 vėžlių išgyvena iki pilnametystės. Tačiau sulaukus pilnametystės jau retai kas medžioja šiuos vėžlius.
Mityba
Natator depressus vėžliai minta įvairiais organizmais: , jūriniais bestuburiais (moliuskais, medūzomis, krevetėmis, minkštais koralais, holoturijomis ir kitais minkštakūniais) ir žuvimi.
Apsauga
Rūšis laikoma nykstančia Vakarų Australijoje, bet Raudonasis IUCN sąrašas priskiria rūšį prie stokojančios duomenų ir negali tiksliai nustatyti pavojaus statuso.
Šiaurės vakarų Kimberlyje vėžliai patiria tiesioginę grėsmę dėl pramonės vystymosi ir reikalauja pasaulinio dėmesio.
Šaltiniai
- „IUCN Red List - Natator depressus“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2012-03-24.
- Burbidge, Andrew A (2004). Threatened animals of Western Australia. Department of Conservation and Land Management. pp. 110, 114. ISBN 0730755495.
- Sea Turtle Restoration Project : Australia’s Sea Turtles Archyvuota kopija 2011-09-30 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Natator depressus, Kas yra Natator depressus? Ką reiškia Natator depressus?
Natator depressusNatator depressusApsaugos bukleTruksta duomenu IUCN 3 1 Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Ropliai Reptilia Burys Vezliai Testudines Poburis Slaptakakliai vezliai Cryptodira Seima Juriniai vezliai Cheloniidae Gentis Natator Natator Rusis Natator depressus Natator depressus BinomasNatator depressus 1880 Natator depressus juriniu vezliu rusis endemine Australijos kontinentiniame selfe Natator depressus yra vienintele natator genties rusis Taksonomija ir etimologijaNatator depressus priklauso monotipinei natator genciai kuri savo ruoztu priklauso juriniu vezliu seimai Genties vardas lotynu kalboje reiskia plaukikas Depressus rusies indikatorius antra mokslinio vardo dalis reiskia plokscias Si vardo dalis apibudina vezlio sarvo plokstuma PaplitimasNatator depressa paplitimo zemelapis Raudoni apskritimai zymi pagrindines kiausiniu dejimo vietas Natator depressus vezliai paprastai aptinkami įlankose sekliuose ir daug augmenijos turinciose vandenyse koralu rifuose estuarijose ir lagunose prie siaures Australijos krantu ir salia Papua Naujosios Gvinejos krantu Vezliai gali maitintis salia Indonezijos ir Papua Naujosios Gvinejos taciau kiausinius deda tik Australijoje Kiausinius vezliai deda nuo Eksmuto miesto Vakaru Australijoje iki Kvinslande Svarbiausia veisimosi vieta yra vakaru Toreso sasiauryje Veisimasis taip pat gali vykti Didziojo barjerinio rifo pietinese salose ir į siaure nuo pakrantes nutolusiose salose SandaraSuaugusio vezlio karapaksas yra vidutiniskai apie 90 cm ilgio Jis yra zemo kupolo formos krastai islenkti į virsu Virsutine sarvo spalva yra rausvai pilka apatine blanki DauginimasisKiausiniu dejimas Natator depressus skiriasi nuo kitu juros vezliu dedami didesnius bet maziau kiausiniu Kaip ir kitu rusiu pateles kiausinius deda papludimyje Sios rusies pateles į papludimį grįzta ne anksciau nei po 30 metu nuo savo issiperejimo jame Patinai niekada negrįzta į kranta nes poravimasis vyksta juroje ir trunka apie 1 5 valandos Pateles naudoja savo priekinius iskasti didziaja dalį pavirsinio sauso smelio Tada naudoja uzpakalinius plaukmenis nedidelei kiausiniu detuvei iskasti Padejusi nuo 50 iki 75 kiausiniu uzkasa duobe su uzpakalinemis kojomis ir uzmaskuoja pavirsiu sausiu smeliu priekinemis galunemis Kiausiniu dejimo sezonu pateles deda kiausinius kas 16 17 dienu is viso 1 4 detuves Kiausinius deda kas 2 3 metus Kiausiniai pazeidziami plesrunu tokiu kaip dingas varanai ar introdukuotos rudosios lapes Pakeista ekologine sistema vezliu kiausiniu dejimo vietose sutrikde ir kiausiniu dejimo elgesį Suauge vezliai taip pat randami tinkluose taip pat vietiniu zmoniu naudojami maistui Ropojantis link juros jauniklisPerejimasis Natator depressus issipereje vezliukai yra patys didziausi is visu vezliu Perejimasis yra pats pavojingiausias metas siems vezliams Orientuodamiesi į zema ir atvira horizonta naujagimiai verziasi link juros Siuo metu juos medzioja pauksciai krabai ir kiti plesrunai Juroje jie taip pat negali jaustis saugus Rykliai ir kitos zuvys laukia sekliuose vandenyse ir medzioja tik ka issiperejusius vezliukus Pagal mokslininku skaiciavimus tik 1 is 100 vezliu isgyvena iki pilnametystes Taciau sulaukus pilnametystes jau retai kas medzioja siuos vezlius MitybaNatator depressus vezliai minta įvairiais organizmais juriniais bestuburiais moliuskais meduzomis krevetemis minkstais koralais holoturijomis ir kitais minkstakuniais ir zuvimi ApsaugaRusis laikoma nykstancia Vakaru Australijoje bet Raudonasis IUCN sarasas priskiria rusį prie stokojancios duomenu ir negali tiksliai nustatyti pavojaus statuso Siaures vakaru Kimberlyje vezliai patiria tiesiogine gresme del pramones vystymosi ir reikalauja pasaulinio demesio Saltiniai IUCN Red List Natator depressus IUCN Red list Nuoroda tikrinta 2012 03 24 Burbidge Andrew A 2004 Threatened animals of Western Australia Department of Conservation and Land Management pp 110 114 ISBN 0730755495 Sea Turtle Restoration Project Australia s Sea Turtles Archyvuota kopija 2011 09 30 is Wayback Machine projekto