Viktorija angl Victoria VIC valstija pietryčių Australijoje Šiaurėje ribojasi su Naujuoju Pietų Velsu rytuose su Pietų A
Viktorija (Australija)

Viktorija (angl. Victoria, VIC) – valstija pietryčių Australijoje. Šiaurėje ribojasi su Naujuoju Pietų Velsu, rytuose – su Pietų Australija. Iš vakarų supa Tasmano jūra, iš pietų – Baso sąsiauris. Administracinis centras – Melburnas.
Viktorija angl. Victoria | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Laiko juosta: (UTC+10) ------ vasaros: (UTC+11) | |||||||
Valstybė | Australija | ||||||
Administracinis centras | Melburnas | ||||||
Įkūrimo data | 1911 m. | ||||||
Gubernatorius | Linda Dessau | ||||||
Gyventojų | 6 039 100 | ||||||
Plotas | 237 639 km² | ||||||
Tankumas | 25 žm./km² | ||||||
ISO 3166-2 | AU-VIC | ||||||
Tinklalapis | [1] | ||||||
Vikiteka | ViktorijaVikiteka |
Istorija
Pirmieji gyventojai ir europiečių atvykimas
Spėjama, kad prieš europiečių atvykimą dabartinės Viktorijos teritorijoje gyveno apie 100 tūkst. aborigenų. Tuo metu jie priklausė trims pagrindinėms genčių grupėms: Kurnai (Gipslande), Yorta Yorta (Murėjaus baseino rytuose) ir Kulin (Didžiojo Vandenskyros kalnagūbrio centrinėje dalyje). Aborigenai į Australijos žemyno pietryčius atvyko daugiau kaip prieš 40 tūkst. metų. Jie atsikėlė iš šiaurės ir įsikūrė pajūryje bei prie didelių upių ir gėlo vandens ežerų. Maždaug prieš 5 tūkst. metų susidarė tokia medžiotojų-rankiotojų pirmykštė bendruomenė, kokią rado į kraštą atvykę pirmieji europiečiai.
Nuo XVIII a. pabaigos Viktorijos pakrantėje pradėjo lankytis europiečių ekspedicijos: Džeimso Kuko (1770 m.), Džordžo Baso (1798 m.), Džono Mario (1802 m.), Matju Flinderso (1802 m.); XIX a. trečiame ir ketvirtame dešimtmečiuose Viktorijos vidinius rajonus tyrinėjo iš Naujojo Pietų Velso kolonijos siųstos sausumos ekspedicijos. 1803 ir 1826 m. netoli dabartinio Melburno nesėkmingai bandyta įkurti kalinių kolonijas.
XIX a. ketvirtame dešimtmetyje Viktorija pradėjo domėtis gyvulių augintojai iš Van Dimeno Žemės (dabar Tasmanija), kurie ieškojo naujų žemių ganykloms. Nepaisant Britanijos vyriausybės draudimo, jie įsikūrė dabartinio vietoje (1834 m.), prie Port Filipo įlankos (1835 m.) ir Jaros upės pakrantėje (1835 m.) – pastaroji gyvenvietė netrukus išaugo į Melburno miestą. Kolonistų sparčiai daugėjo: atvyko imigrantų iš Britų salų, kėlėsi gyvulių augintojai iš Van Dimeno Žemės ir Naujojo Pietų Velso. 1850 m. Viktorijoje jau būta 76 tūkst. gyventojų ir 6 mln. avių. Pagrindiniai miestai buvo Melburnas, Džilongas ir Portlandas.
Kolonijiniai laikai
Įsikūrus pirmiesiems europiečiams, naujosios gyvenvietės paskelbtos Naujojo Pietų Velso kolonijos Port Filipo apygarda. Nepatenkinti per mažu atstovavimu kolonijos Įstatymų leidybos taryboje, Viktorijos gyvulių augintojai nuo Naujojo Pietų Velso siekė atsiskirti. 1851 m. Port Filipo apygarda paskelbta savarankiška Viktorijos kolonija (pavadinimas suteiktas tuomet valdžiusios Didžiosios Britanijos ir Airijos karalienės garbei) su Didžiosios Britanijos karaliaus skiriama Vykdomąja taryba ir iš dalies renkama, iš dalies skiriama Įstatymų leidybos taryba.
1851 m. prie Vorandaito ir kitur radus aukso (turtingiausios pasirodė Balarato ir Bendigo kasyklos), prasidėjo aukso karštligė. 1851 m. pabaigoje aukso kasyklose dirbo pusė kolonijos vyrų, per ateinantį dešimtmetį į Viktoriją atvyko apie 200 tūkst. imigrantų iš Britų salų ir 25 tūkst. iš Kinijos. 1860 m. kolonijoje gyveno daugiau kaip 500 tūkst. žmonių – beveik pusė visos Australijos gyventojų. Viktorija suklestėjo, tapo viena žymiausių kolonijų Britų imperijoje. Atvyko išsilavinusių, įgudusių amatininkų, susiformavo stiprus vidurinis visuomenės sluoksnis. 1853 m. įkurtas Melburno universitetas, 1856 m. – Melburno viešoji biblioteka, 1861 m. – Dailės muziejus (dabar Viktorijos nacionalinė galerija).
Aukso karštligei pasibaigus, 1854 m. Melburną ištiko ekonominė krizė. Tų pačių metų gruodį prie Balarato kilo aukso kasėjų maištas, pareikalavęs mažiausiai 34 aukų.
1855 m. Viktorija įgijo autonomiją, priimta nauja konstitucija. Vykdyta žemės reforma, kuriai priešinosi stambūs žemvaldžiai-gyvulių augintojai. Sumažėjus jų įtakai kolonijos valdžios struktūrose, steigėsi ir mažesni ūkiai, kuriuose auginti kviečiai – iki amžiaus pabaigos Viktorija tapo didžiausia kviečių augintoja Australijoje. 1856 m. įvesta 8 valandų darbo diena, 1872 m. įdiegta nemokamo, privalomo švietimo sistema. Vystėsi pramonė, augo finansų rinka.
1891 m., staiga kritus Viktorijos pagrindinių eksporto prekių – vilnos ir kviečių – kainoms, koloniją ištiko dar viena ekonominė krizė. Bankrutavo finansų įstaigos, sumažėjo pramonės produkcija, padidėjo nedarbo lygis. Ekonominė depresija truko beveik 20 metų ir paveikė Viktorijos politiką bei socialines ekonomines nuostatas. Po jos įvesta tam tikra valstybinio socializmo forma: teikta parama geležinkeliams, elektros energijos tiekimui, valstybiniams būstams, irigacijos sistemoms.
Australijos Sandraugoje
1901 m. sausio 1 d. Viktorija prisijungė prie Australijos Sandraugos, tapo valstija su sostine Melburne. Iki 1927 m., kai buvo pastatyta Kanbera, Melburne veikė , iki 1930 m. rezidavo Australijos Generalinis gubernatorius. Po prisijungimo įvykdytos konstitucinės reformos. Iki XX a. trečiojo dešimtmečio vietoj dvipartinės susiformavo trijų partijų politinė sistema. Iš dalies dėl to Viktorijos vyriausybei trūko stabilumo: nuo 1901 iki 1955 m. veikė 31 ministrų kabinetas, daugiausia koalicinis.
1955–1972 m. valstijos valdžioje buvo Liberalų partija, kuriai vadovavo seras Henris Boltė (Henry Bolte), laikomas vienu sėkmingiausių XX a. Viktorijos politikų. Jo valdžia sutapo su Australijos gerovės ir ekonominio pakilimo laikotarpiu, kurį simbolizavo 1956 m. Melburne surengtos olimpinės žaidynės, Baso sąsiauryje pradėti eksploatuoti naftos ir gamtinių dujų telkiniai, 1958 ir 1964 m. įkurti du nauji universitetai bei keletas mažesnių koledžų, 1968 m. Melburne atidarytas Menų centras ir kiti įvykiai. Be to, Viktorija vis dar pirmavo tarp Australijos valstijų pramonės ir finansų srityse.
1982–1990 m. Darbo partijos vyriausybė vykdė aktyvią valstybės kišimosi politiką švietimo, socialinės gerovės, sveikatos priežiūros, transporto, komunalinio ūkio, pramonės ir prekybos srityse, skatino prieš diskriminaciją nukreiptas iniciatyvas. XX a. devintajame dešimtmetyje valstijos ekonomika augo sparčiau, nei vidutiniškai šalyje, tačiau pramonė patyrė nedidelį nuosmukį. 1990 m. leiboristų vyriausybė buvo priversta atsistatydinti po nesėkmingo bandymo skirti didžiules valstybines lėšas aukštųjų technologijų plėtrai bei dėl verslo avantiūrų, prasidėjusių valstybiniu mastu panaikinus bankų ir finansų sektoriaus reguliavimą. Valstybinė skola išaugo iki rekordinio lygio, pramonė stagnavo, verslo ir kultūros įmonės kėlėsi į Sidnėjų.
XX a. paskutiniajame dešimtmetyje ekonomika pradėjo atsigauti, tačiau sustiprėjo ekologinės problemos: 1997–2008 m. Viktoriją ištiko didelė sausra, o 2002–2003 m. siautėjo krūmynų gaisrai. Po karščio bangos 2009 m. vasarį į šiaurės rytus nuo Melburno kilo daugiausia aukų valstijos istorijoje pareikalavęs krūmynų gaisras. Socialinėje sferoje vyravo miesto ir kaimo prieštaravimų bei su narkotikais susijusių nusikaltimų klausimai. XXI a. pradžioje valstijos ekonomika vėl stabiliai augo, sparčiau, nei vidutiniškai šalyje.
Geografija
Valstijos pietus užima dalis Didžiojo Vandenskyros kalnagūbrio (aukščiausia vieta – Bogongo k., 1986 m, Australijos Alpėse). Į pietus nuo jo yra siaura pajūrio lyguma. Viktorijos šiaurėje ir šiaurės vakaruose – aliuvinė Murėjaus upės lyguma. Vyrauja drėgnas subtropinis klimatas, šiaurės vakaruose – kontinentinis subtropinis. Kalnų pietiniuose ir pietrytiniuose šlaituose (~2000 mm kritulių per metus) auga vešlūs visažaliai miškai; valstijos šiaurėje – savanos ir retmiškiai.
Gausu naudingų iškasenų: kasamos rusvosios anglys, akmens druska, auksas, išgaunama nafta, gamtinės dujos.
Didžiausi miestai:
- Melburnas – 3689,7 tūkst. gyv.
- Džylongas – 205,0
- Bendigas – 96,0
- Balaratas – 90,2
Šaltiniai
- History of Victoria, Britannica.com. Nuoroda tikrinta 2024-06-02.
- Richard Broome, A Brief Overview and Timeline of Port Phillip History, La Trobe University. Nuoroda tikrinta 2024-06-02.
- Miles Bannatyne Lewis, Philip Goad, Alan Mayne. Melbourne: The City's History and Development. City of Melbourne, 1994, p. 113–114. ISBN 978-0-949624-71-0.
Nuorodos
- Viktorijos valstijos žemėlapis (liet.)
Australijos valstijos ir teritorijos | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|
|
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Viktorija (Australija), Kas yra Viktorija (Australija)? Ką reiškia Viktorija (Australija)?
Viktorija angl Victoria VIC valstija pietryciu Australijoje Siaureje ribojasi su Naujuoju Pietu Velsu rytuose su Pietu Australija Is vakaru supa Tasmano jura is pietu Baso sasiauris Administracinis centras Melburnas Viktorija angl VictoriaLaiko juosta UTC 10 vasaros UTC 11 Valstybe AustralijaAdministracinis centras MelburnasĮkurimo data 1911 m Gubernatorius Linda DessauGyventoju 2016 kovas 6 039 100Plotas 237 639 km Tankumas 2016 kovas 25 zm km ISO 3166 2 AU VICTinklalapis 1 Vikiteka ViktorijaVikitekaIstorijaPirmieji gyventojai ir europieciu atvykimas Spejama kad pries europieciu atvykima dabartines Viktorijos teritorijoje gyveno apie 100 tukst aborigenu Tuo metu jie priklause trims pagrindinems genciu grupems Kurnai Gipslande Yorta Yorta Murejaus baseino rytuose ir Kulin Didziojo Vandenskyros kalnagubrio centrineje dalyje Aborigenai į Australijos zemyno pietrycius atvyko daugiau kaip pries 40 tukst metu Jie atsikele is siaures ir įsikure pajuryje bei prie dideliu upiu ir gelo vandens ezeru Mazdaug pries 5 tukst metu susidare tokia medziotoju rankiotoju pirmykste bendruomene kokia rado į krasta atvyke pirmieji europieciai Viktorijos pionieriaus Dzono Batmano zemes pirkimo sutartis su aborigenu vyresniaisiais 1835 m XIX a pab dailininko iliustracija Nuo XVIII a pabaigos Viktorijos pakranteje pradejo lankytis europieciu ekspedicijos Dzeimso Kuko 1770 m Dzordzo Baso 1798 m Dzono Mario 1802 m Matju Flinderso 1802 m XIX a treciame ir ketvirtame desimtmeciuose Viktorijos vidinius rajonus tyrinejo is Naujojo Pietu Velso kolonijos siustos sausumos ekspedicijos 1803 ir 1826 m netoli dabartinio Melburno nesekmingai bandyta įkurti kaliniu kolonijas XIX a ketvirtame desimtmetyje Viktorija pradejo dometis gyvuliu augintojai is Van Dimeno Zemes dabar Tasmanija kurie ieskojo nauju zemiu ganykloms Nepaisant Britanijos vyriausybes draudimo jie įsikure dabartinio vietoje 1834 m prie Port Filipo įlankos 1835 m ir Jaros upes pakranteje 1835 m pastaroji gyvenviete netrukus isaugo į Melburno miesta Kolonistu sparciai daugejo atvyko imigrantu is Britu salu kelesi gyvuliu augintojai is Van Dimeno Zemes ir Naujojo Pietu Velso 1850 m Viktorijoje jau buta 76 tukst gyventoju ir 6 mln aviu Pagrindiniai miestai buvo Melburnas Dzilongas ir Portlandas Kolonijiniai laikai Melburnas 1839 m Dailininko W F E Liardet akvarele Įsikurus pirmiesiems europieciams naujosios gyvenvietes paskelbtos Naujojo Pietu Velso kolonijos Port Filipo apygarda Nepatenkinti per mazu atstovavimu kolonijos Įstatymu leidybos taryboje Viktorijos gyvuliu augintojai nuo Naujojo Pietu Velso sieke atsiskirti 1851 m Port Filipo apygarda paskelbta savarankiska Viktorijos kolonija pavadinimas suteiktas tuomet valdziusios Didziosios Britanijos ir Airijos karalienes garbei su Didziosios Britanijos karaliaus skiriama Vykdomaja taryba ir is dalies renkama is dalies skiriama Įstatymu leidybos taryba 1851 m prie Vorandaito ir kitur radus aukso turtingiausios pasirode Balarato ir Bendigo kasyklos prasidejo aukso karstlige 1851 m pabaigoje aukso kasyklose dirbo puse kolonijos vyru per ateinantį desimtmetį į Viktorija atvyko apie 200 tukst imigrantu is Britu salu ir 25 tukst is Kinijos 1860 m kolonijoje gyveno daugiau kaip 500 tukst zmoniu beveik puse visos Australijos gyventoju Viktorija suklestejo tapo viena zymiausiu koloniju Britu imperijoje Atvyko issilavinusiu įgudusiu amatininku susiformavo stiprus vidurinis visuomenes sluoksnis 1853 m įkurtas Melburno universitetas 1856 m Melburno viesoji biblioteka 1861 m Dailes muziejus dabar Viktorijos nacionaline galerija Aukso karstligei pasibaigus 1854 m Melburna istiko ekonomine krize Tu paciu metu gruodį prie Balarato kilo aukso kaseju maistas pareikalaves maziausiai 34 auku 1855 m Viktorija įgijo autonomija priimta nauja konstitucija Vykdyta zemes reforma kuriai priesinosi stambus zemvaldziai gyvuliu augintojai Sumazejus ju įtakai kolonijos valdzios strukturose steigesi ir mazesni ukiai kuriuose auginti kvieciai iki amziaus pabaigos Viktorija tapo didziausia kvieciu augintoja Australijoje 1856 m įvesta 8 valandu darbo diena 1872 m įdiegta nemokamo privalomo svietimo sistema Vystesi pramone augo finansu rinka 1891 m staiga kritus Viktorijos pagrindiniu eksporto prekiu vilnos ir kvieciu kainoms kolonija istiko dar viena ekonomine krize Bankrutavo finansu įstaigos sumazejo pramones produkcija padidejo nedarbo lygis Ekonomine depresija truko beveik 20 metu ir paveike Viktorijos politika bei socialines ekonomines nuostatas Po jos įvesta tam tikra valstybinio socializmo forma teikta parama gelezinkeliams elektros energijos tiekimui valstybiniams bustams irigacijos sistemoms Australijos Sandraugoje Pirmasis Federacinio Parlamento posedis 1901 m geguzes 9 d Karaliskuosiuose parodu rumuose Melburne Dailininko Tomo Robertso paveikslas 1901 m sausio 1 d Viktorija prisijunge prie Australijos Sandraugos tapo valstija su sostine Melburne Iki 1927 m kai buvo pastatyta Kanbera Melburne veike iki 1930 m rezidavo Australijos Generalinis gubernatorius Po prisijungimo įvykdytos konstitucines reformos Iki XX a treciojo desimtmecio vietoj dvipartines susiformavo triju partiju politine sistema Is dalies del to Viktorijos vyriausybei truko stabilumo nuo 1901 iki 1955 m veike 31 ministru kabinetas daugiausia koalicinis Seras Henris Bolte ministras pirmininkas ilgiausiai ejes sias pareigas Viktorijoje 1955 1972 m valstijos valdzioje buvo Liberalu partija kuriai vadovavo seras Henris Bolte Henry Bolte laikomas vienu sekmingiausiu XX a Viktorijos politiku Jo valdzia sutapo su Australijos geroves ir ekonominio pakilimo laikotarpiu kurį simbolizavo 1956 m Melburne surengtos olimpines zaidynes Baso sasiauryje pradeti eksploatuoti naftos ir gamtiniu duju telkiniai 1958 ir 1964 m įkurti du nauji universitetai bei keletas mazesniu koledzu 1968 m Melburne atidarytas Menu centras ir kiti įvykiai Be to Viktorija vis dar pirmavo tarp Australijos valstiju pramones ir finansu srityse 1982 1990 m Darbo partijos vyriausybe vykde aktyvia valstybes kisimosi politika svietimo socialines geroves sveikatos prieziuros transporto komunalinio ukio pramones ir prekybos srityse skatino pries diskriminacija nukreiptas iniciatyvas XX a devintajame desimtmetyje valstijos ekonomika augo sparciau nei vidutiniskai salyje taciau pramone patyre nedidelį nuosmukį 1990 m leiboristu vyriausybe buvo priversta atsistatydinti po nesekmingo bandymo skirti didziules valstybines lesas aukstuju technologiju pletrai bei del verslo avantiuru prasidejusiu valstybiniu mastu panaikinus banku ir finansu sektoriaus reguliavima Valstybine skola isaugo iki rekordinio lygio pramone stagnavo verslo ir kulturos įmones kelesi į Sidneju XX a paskutiniajame desimtmetyje ekonomika pradejo atsigauti taciau sustiprejo ekologines problemos 1997 2008 m Viktorija istiko didele sausra o 2002 2003 m siautejo krumynu gaisrai Po karscio bangos 2009 m vasarį į siaures rytus nuo Melburno kilo daugiausia auku valstijos istorijoje pareikalaves krumynu gaisras Socialineje sferoje vyravo miesto ir kaimo priestaravimu bei su narkotikais susijusiu nusikaltimu klausimai XXI a pradzioje valstijos ekonomika vel stabiliai augo sparciau nei vidutiniskai salyje GeografijaValstijos pietus uzima dalis Didziojo Vandenskyros kalnagubrio auksciausia vieta Bogongo k 1986 m Australijos Alpese Į pietus nuo jo yra siaura pajurio lyguma Viktorijos siaureje ir siaures vakaruose aliuvine Murejaus upes lyguma Vyrauja dregnas subtropinis klimatas siaures vakaruose kontinentinis subtropinis Kalnu pietiniuose ir pietrytiniuose slaituose 2000 mm krituliu per metus auga veslus visazaliai miskai valstijos siaureje savanos ir retmiskiai Gausu naudingu iskasenu kasamos rusvosios anglys akmens druska auksas isgaunama nafta gamtines dujos Didziausi miestai Melburnas 3689 7 tukst gyv Dzylongas 205 0 Bendigas 96 0 Balaratas 90 2SaltiniaiHistory of Victoria Britannica com Nuoroda tikrinta 2024 06 02 Richard Broome A Brief Overview and Timeline of Port Phillip History La Trobe University Nuoroda tikrinta 2024 06 02 Miles Bannatyne Lewis Philip Goad Alan Mayne Melbourne The City s History and Development City of Melbourne 1994 p 113 114 ISBN 978 0 949624 71 0 NuorodosViktorijos valstijos zemelapis liet Hopetuno krioklysDvylika Apastalu Australijos valstijos ir teritorijosValstijos Kvynslandas Naujasis Pietu Velsas Pietu Australija Tasmanija Vakaru Australija ViktorijaVidines teritorijos Australijos sostines teritorija Dzarvio įlankos teritorija Siaures TeritorijaIsorines teritorijos Asmoro ir Kartje salos Australijos Antarktine teritorija Kaledu sala Kokosu salos Koralu juros salos Herdo ir Makdonaldo salos Norfolko sala