Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Šis straipsnis apie Lietuvos didįjį kunigaikštį Apie vardą skaitykite straipsnyje Mindaugas vardas Šis straipsnis dėl sa
Karalius Mindaugas
- Šis straipsnis apie Lietuvos didįjį kunigaikštį. Apie vardą skaitykite straipsnyje Mindaugas (vardas).
| Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas. Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai. |
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Mindaugas | |
|---|---|
| Lietuvos didysis kunigaikštis Lietuvos karalius | |
| Imaginacinis portretas Aleksandro Gvanjinio „Europos Sarmatijos aprašyme“, 1578 m. | |
| Mindaugo giminė | |
| Gimė | ~1200 m. |
| Mirė | 1263 m. rugsėjo 12 d. (~63 metai) |
| Tėvas | Nežinomas |
| Sutuoktinis (-ė) | Morta |
| Vaikai | Vaišelga Daumantas (Domantas) Rūklys Rupeikis |
| Lietuvos didysis kunigaikštis | |
| Valdė | 1236 m. – 1253 m. (~17 metų) |
| Pirmtakas | Živinbudas |
| Įpėdinis | Treniota |
| Lietuvos karalius | |
| Valdė | 1253 m. – 1263 m. (~10 metų) |
| Vikiteka | Mindaugas |
Mindaugas (apie 1200 m. – 1263 m. rugsėjo 12 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (apie 1236–1253), taip pat pirmasis Lietuvos karalius (1253–1263). Liepos 6 d., manoma Mindaugo vainikavimo Lietuvos karaliumi diena, yra Lietuvos Respublikos valstybinė šventė.
Kilmė ir giminystės ryšiai
Žinių apie Mindaugo kilmę ir artimiausius giminaičius istorijos šaltiniuose labai nedaug. Sprendžiant iš Livonijos eiliuotojoje kronikoje įvardyto Mindaugo tėvo turėto „didžiojo kunigo“ (vok. ein kunic grôß) titulo, Henriko Latvio kronikoje nurodytų kai kurių iki Mindaugo valdžiusių Lietuvos valdovų žūties datų ir Voluinės metraščio žinios apie tai, kad 1219 m. Lietuvos ir Haličo-Voluinės taikos sutartis buvo sudaryta ir dviejų Mindaugo brolių ar pusbrolių vardu, galima spėti Mindaugą buvus Živinbuto – arba 1213 m. prie Lielvardės žuvusio tiksliai neidentifikuoto Lietuvos didžiojo kunigaikščio, arba Lietuvos „vyriausiojo kunigaikščio“, – taip pat Daujoto jaunesniuoju broliu ar pusbroliu.
Senuosiuose istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad Mindaugas galėjo būti mitinio kunigaikščio Rimgaudo įpėdinis.
Mindaugo veikla iki 1248 metų
Istorijos šaltiniuose Mindaugas pirmą kartą paminėtas 1219 m. kaip vienas iš kelių Tikrosios Lietuvos (Lietuvos žemės) kunigaikščių, kurių vardu smulkių lietuvių kunigaikštysčių konfederacijos vadovų, o gal tik vieno Lietuvos vyriausiojo kunigaikščio Živinbuto pasiuntiniai tais metais sudarė Lietuvos ir Haličo-Voluinės kunigaikštystės valstybių taikos sutartį.
Kada Mindaugas įveikė hipotetinius kandidatus į neužimtą Lietuvos valdovo sostą ir tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ar (pasak Dmitrijaus Ilovaiskio ir Edvardo Gudavičiaus) „pirmuoju suvienytos Lietuvos valdovu“, – tiksliai nežinoma, tačiau tai, kad 1236 m. Haličo-Voluinės didysis kunigaikštis Danila Romanovičius su Mindaugu derėjosi kaip su visos Lietuvos valdovu leidžia manyti, jog jis didžiuoju kunigaikščiu tapo 1236 m. ar šiek tiek anksčiau.
1244 m. prieš Livonijos ordino valdžią sukilusiems pietiniams kuršiams paprašius Mindaugo globos, 1244–1245 m. žiemą jo vadovaujama Lietuvos kariuomenė, tada nesėkmingai bandžiusi užimti Livonijos riterių neseniai užvaldytą buvusią kuršių Embutės pilį (dab. Latvijoje, Liepojos rajono rytuose), visame tuometiniame Pietų Kurše ir galbūt nedidelėje tuometinio Šiaurės Kuršo dalyje (dab. Liepojos rajono pietinėje dalyje) laikinai įtvirtino Lietuvos didžiojo kunigaikščio administraciją.
1248 m. sausio 15 d. kartu su Tautvilu ir Gedvydu Protvos mūšyje nugalėjo Rusios kariuomenę, mūšio metu žuvo Rusios kunigaikštis Michailas Jaroslavičius Narsusis.
1249–1254 m. vidaus karas ir Mindaugo krikštas
1248 m. pr. ar 1249 m. pab. Mindaugui iš savo sūnėnų (našlaičių Daujoto sūnų) Tautvilo ir Gedvydo bei šių dviejų kunigaikščių motinos brolio, visą ar dalį tuometinės Žemaitijos valdžiusio Vykinto atėmus jų tėvonijas, 1249 m. pavasarį ar vasarą Lietuvoje kilo vidaus karas. Sprendžiant iš Voluinės metraščio, karas kilo dėl Lietuvos žemės; pasak daugumos istorikų, Tautvilas su Gedvydu Lietuvos žemę ar jos dalį valdė iki 1248 m. Mindaugo brolėnus stipria voluinėnų ir polovcų kariuomene nedelsdama parėmė Haličo-Voluinės valstybė; Tautvilas apie 1250 m. pr. dar atvyko į Rygą, ten pasikrikštijo, užsitikrino Livonijos Katalikų Bažnyčios hierarchų bei (neilgam laikui) Livonijos ordino paramą kovoje su Mindaugu ir tikriausiai pasiskelbė Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Vis dėlto iki 1254 m. trukęs Mindaugo karas su jo centralizuota politika nepatenkintais vidaus oponentais (dauguma aukštaičių, rytinių žemaičių, nalšėnų ir jotvingių 1249–1254 m. vidaus karo metu liko ištikimi Mindaugui) ir jų užsienio rėmėjais baigėsi visiška Mindaugo pergale. 1251 m. Mindaugo delegacijai, atvykusiai pas popiežių Inocentą IV tartis dėl Lietuvos valdovo krikšto, vadovavo Parnužis. 1251 m. vasarį ar kovą Livonijos ordino magistro Andriaus Štiriečio iniciatyva pasikrikštijęs ir visokeriopą Vokiečių ordino Livonijos šakos palaikymą užsitikrinęs Mindaugas greitai išardė ir įveikė antilietuvišką Lietuvos žemės kunigaikščių Tautvilo ir Gedvydo, Haličo-Voluinės, pietinių jotvingių ir vakarinių žemaičių koaliciją (daugumą Tautvilą palaikiusių lietuvių ir jotvingių Mindaugas nugalėjo ar perviliojo į savo pusę dar iki 1252 m. pabaigos).
Netrukus po Mindaugo ir, spėjama, kelių šimtų jo artimųjų bei vasalų katalikiško krikšto (Voluinės metraščio liudijimu, Mindaugo krikštas buvęs grynai formalus) 1251 m. liepos 17 d. Lietuvą popiežius Inocentas IV Milane surašyta bule paskelbė katalikiška karalyste, suteikdamas jai „šv. Petro nuosavybės“ teises. Taip Lietuvą kaip suverenų europinės politikos subjektą pripažino didžiausias tuometinės Vakarų Europos autoritetas, taigi ir pati Europa.
Vainikuoti Mindaugą ir jo žmoną Mortą popiežius įpareigojo Kulmo vyskupą Heinrichą Heidenreichą. 1253 m. liepos 6 d. arba birželio 29 d. (sekmadienį, kuris tais metais sutapo su šv. apaštalų Petro ir Povilo švente) Mindaugas ir Morta gal specialiai vainikavimo iškilmėms sumūrytoje pirmojoje Vilniaus katedroje (pasak dalies lietuvių archeologų bei architektūros istorikų), o gal, kaip teigia Tomas Baranauskas, – Palatavio piliakalnyje stovėjusioje Latavos pilyje, Lietuvos karaliumi ir karaliene buvo vainikuoti Rygos meistrų nukaldintomis karūnomis. Netrukus po to (1253 m. liepą) mainais už taiką ir Lietuvos valstybės tarptautinį pripažinimą Mindaugas kryžiuočiams atidavė visą Nadruvą, kai kurias tuometinės Žemaitijos teritorijas ir pusę Dainavos, 1255 m. spalį – visą Lietuvos valdytą Sėlos dalį, o 1259 m. rugpjūčio 7 d. – visą tuometinę Žemaitiją (beveik iki Šventosios rytuose), visą Skalvą ir beveik visą Dainavą.
Su Haličo-Voluinės didžiuoju kunigaikščiu Danila Romanovičiumi Mindaugas susitaikė apie 1254 m. pab. (1255 m. taika dar buvo sustiprinta Mindaugui ar Vaišelgai už Danilos sūnaus Švarno ištekinus Mindaugo dukterį). 1258–1259 m. žiemą šią taiką nutraukė Aukso ordos karvedžio Burundajaus vadovaujamos totorių ir jų priverstinių sąjungininkų voluinėnų kariuomenės žygis, kurio metu buvo nusiaubta ne tik Lietuvos žemė, bet ir Nalšia bei Dainava. Iš popiežiaus Aleksandro IV 1260 m. bulės matyti, kad nuo šio totorių ir voluinėnų puolimo nukentėjo didesnė Lietuvos dalis. Dalis istorikų svarbiausiu Burundajaus žygio akstinu laiko totoriams priešišką karaliaus Mindaugo politiką. Žinoma, kad 1255 m. jis netgi planavo ir jau buvo pradėjęs netikėtai nutrūkusį Lietuvos kariuomenės žygį į totorių valdomą Kijevą.
Mindaugo atsimetimas nuo krikščionybės ir valdymo pabaiga
Padrąsintas po Durbės mūšio kilusio prūsų ir kitų baltų sukilimo prieš vokiečius bei pakurstytas Lietuvos submonarcho Treniotos, 1261 m. vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje Mindaugas atsimetė nuo krikščionybės; išvijęs iš Lietuvos beveik visus joje buvusius vokiečius ir susigrąžinęs 1259 m. jo paties Vokiečių ordinui užrašytą Žemaitiją, jis vėl atnaujino Lietuvos karą su kryžiuočiais.
1268 m. popiežius bulėje Mindaugą pavadino „šviesios atminties valdovu“. Toks Mindaugo įvardijimas privertė suabejoti Mindaugo 1261 m. apostazės realumu. Vis dėlto tą apostazę nepriklausomai vienas nuo kito patvirtina net keturi iš skirtingų kraštų (Voluinės, Livonijos, Lenkijos ir Lietuvos) kilę XIII–XIV a. šaltiniai, o Klemensas IV 1268 m. galėjo būti tiesiog nieko negirdėjęs apie Mindaugo atsimetimą nuo krikščionybės, nes popiežiumi jis tapo jau po Mindaugo mirties.
1263 m. rudenį Mindaugą kartu su jo sūnumis Rūkliu bei Rupeikiu nužudė suokalbininkai. Viena iš kelių spėjamų Mindaugo žūties vietų yra Agluona (dab. Latvijoje, į šiaurės rytus nuo Daugpilio). Iškart po Mindaugo žūties Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu pusmečiui tapo Treniota, o 1264 m. pavasario pabaigoje – Mindaugo sūnus Vaišelga.
Įamžinimas
- Paminklinis akmuo Lietuvos karaliui Mindaugui (Juozapinės kalnas, 1990 m.)
- Paminklas Mindaugui Vilniuje (skulp. Regimantas Midvikis, 2003 m.)
- 200 litų proginė moneta (2003 m.)
- Paminklas Mindaugui ir karalienei Mortai Agluonoje (skulp. Vidmantas Gylikis, 2015 m.)
- Mindaugo kalnas Naugarduke (istorijos ir kultūros paminklas Baltarusijoje, kodas 412В000387)
- Atstatoma Vorutos pilis (Šeimyniškėlių piliakalnis)
- Karaliaus Mindaugo taurė (nuo 2016 m.)
Galerija
- 200 litų sidabro ir aukso moneta (2003 m.) 750-osioms Mindaugo karūnavimo metinėms
- „Lietuvos Karalius Mindaugas“ Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirto medalio fragmentas. Autoriai: skulptorius Juozas Kalinauskas, dailininkė
- Medalis skirtas Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-čiui paminėti. Autorius – skulptorius, medalininkas Juozas Kalinauskas
Pastabos
- Ši, manoma – antroji, Mindaugo žmona daugelio istorikų tapatinama su 1251 m. neva paties Mindaugo prie Tviremet (Vembūtų?) pilies nukauto Vismanto našle, nors Lietuvos ir Voluinės 1219 m. taikos sutarčiai skirtame Voluinės metraščio įraše aiškiai pasakyta, kad Vismanto našlę sau (į žmonas ar suguloves) „pasiėmė“ Vismantą nukovęs Mindaugaitis.
- Pagal E. Gudavičiaus datavimą; Mindaugo vainikavimo diena šis istorikas yra siūlęs laikyti ir 1253 m. liepos 13 d.
- Pagal Tomo Baranausko datavimą.
Išnašos
- Popiežių bulės dėl kryžiaus žygių prieš prūsus ir lietuvius XIII a., V., 1987, p. 274, 275.
- Baranauskas T., Mindaugo karūnavimo ir Lietuvos karalystės problemos // „Voruta“, Nr. 6 (504), 2002-03-23
- Paminklas Agluonoje karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai
- Дзяржаўны спіс гісторыка-культурных каштоўнасцей Рэспублікі Беларусь Archyvuota kopija 2016-09-10 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
Vikicitatos
- E. Gudavičius apie Mindaugo vainikavimo datą, vietą ir aplinkybes
- A. Butkus. Mindaugas ir latgaliai. Žiemgala, 2008 / 1.
Mindaugas Gimė: Apie 1200 Mirė: 1263 | ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Naujas titulas | Lietuvos karalius 1253-1263 | Po to: Titulas išnyksta Kitas titulą turėjęs buvo Mindaugas II |
| Prieš tai: Živinbudas | Lietuvos didysis kunigaikštis 1236–1263 | Po to: Treniota |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Karalius Mindaugas, Kas yra Karalius Mindaugas? Ką reiškia Karalius Mindaugas?
Sis straipsnis apie Lietuvos didįjį kunigaikstį Apie varda skaitykite straipsnyje Mindaugas vardas Sis straipsnis del savo svarbos redagavimo karu ar daznu ataku yra is dalies uzrakintas Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai gali redaguoti automatiskai patvirtinti naudotojai Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius MindaugasLietuvos didysis kunigaikstis Lietuvos karaliusImaginacinis portretas Aleksandro Gvanjinio Europos Sarmatijos aprasyme 1578 m Mindaugo gimineGime 1200 m Mire 1263 m rugsejo 12 d 63 metai Tevas NezinomasSutuoktinis e MortaVaikai Vaiselga Daumantas Domantas Ruklys RupeikisLietuvos didysis kunigaikstisValde 1236 m 1253 m 17 metu Pirmtakas ZivinbudasĮpedinis TreniotaLietuvos karaliusValde 1253 m 1263 m 10 metu Vikiteka Mindaugas Mindaugas apie 1200 m 1263 m rugsejo 12 d Lietuvos didysis kunigaikstis apie 1236 1253 taip pat pirmasis Lietuvos karalius 1253 1263 Liepos 6 d manoma Mindaugo vainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos Respublikos valstybine svente Kilme ir giminystes rysiaiZiniu apie Mindaugo kilme ir artimiausius giminaicius istorijos saltiniuose labai nedaug Sprendziant is Livonijos eiliuotojoje kronikoje įvardyto Mindaugo tevo tureto didziojo kunigo vok ein kunic gross titulo Henriko Latvio kronikoje nurodytu kai kuriu iki Mindaugo valdziusiu Lietuvos valdovu zuties datu ir Voluines metrascio zinios apie tai kad 1219 m Lietuvos ir Halico Voluines taikos sutartis buvo sudaryta ir dvieju Mindaugo broliu ar pusbroliu vardu galima speti Mindauga buvus Zivinbuto arba 1213 m prie Lielvardes zuvusio tiksliai neidentifikuoto Lietuvos didziojo kunigaikscio arba Lietuvos vyriausiojo kunigaikscio taip pat Daujoto jaunesniuoju broliu ar pusbroliu Senuosiuose istoriniuose saltiniuose teigiama kad Mindaugas galejo buti mitinio kunigaikscio Rimgaudo įpedinis Mindaugo veikla iki 1248 metuIstorijos saltiniuose Mindaugas pirma karta paminetas 1219 m kaip vienas is keliu Tikrosios Lietuvos Lietuvos zemes kunigaiksciu kuriu vardu smulkiu lietuviu kunigaikstysciu konfederacijos vadovu o gal tik vieno Lietuvos vyriausiojo kunigaikscio Zivinbuto pasiuntiniai tais metais sudare Lietuvos ir Halico Voluines kunigaikstystes valstybiu taikos sutartį Kada Mindaugas įveike hipotetinius kandidatus į neuzimta Lietuvos valdovo sosta ir tapo Lietuvos didziuoju kunigaiksciu ar pasak Dmitrijaus Ilovaiskio ir Edvardo Gudaviciaus pirmuoju suvienytos Lietuvos valdovu tiksliai nezinoma taciau tai kad 1236 m Halico Voluines didysis kunigaikstis Danila Romanovicius su Mindaugu derejosi kaip su visos Lietuvos valdovu leidzia manyti jog jis didziuoju kunigaiksciu tapo 1236 m ar siek tiek anksciau 1244 m pries Livonijos ordino valdzia sukilusiems pietiniams kursiams paprasius Mindaugo globos 1244 1245 m ziema jo vadovaujama Lietuvos kariuomene tada nesekmingai bandziusi uzimti Livonijos riteriu neseniai uzvaldyta buvusia kursiu Embutes pilį dab Latvijoje Liepojos rajono rytuose visame tuometiniame Pietu Kurse ir galbut nedideleje tuometinio Siaures Kurso dalyje dab Liepojos rajono pietineje dalyje laikinai įtvirtino Lietuvos didziojo kunigaikscio administracija 1248 m sausio 15 d kartu su Tautvilu ir Gedvydu Protvos musyje nugalejo Rusios kariuomene musio metu zuvo Rusios kunigaikstis Michailas Jaroslavicius Narsusis 1249 1254 m vidaus karas ir Mindaugo krikstasMindaugo domenas ir svarbesnes pilys 1248 m pagal Gintauta Zabiela 1248 m pr ar 1249 m pab Mindaugui is savo sunenu naslaiciu Daujoto sunu Tautvilo ir Gedvydo bei siu dvieju kunigaiksciu motinos brolio visa ar dalį tuometines Zemaitijos valdziusio Vykinto atemus ju tevonijas 1249 m pavasarį ar vasara Lietuvoje kilo vidaus karas Sprendziant is Voluines metrascio karas kilo del Lietuvos zemes pasak daugumos istoriku Tautvilas su Gedvydu Lietuvos zeme ar jos dalį valde iki 1248 m Mindaugo brolenus stipria voluinenu ir polovcu kariuomene nedelsdama pareme Halico Voluines valstybe Tautvilas apie 1250 m pr dar atvyko į Ryga ten pasikrikstijo uzsitikrino Livonijos Kataliku Baznycios hierarchu bei neilgam laikui Livonijos ordino parama kovoje su Mindaugu ir tikriausiai pasiskelbe Lietuvos didziuoju kunigaiksciu Vis delto iki 1254 m trukes Mindaugo karas su jo centralizuota politika nepatenkintais vidaus oponentais dauguma aukstaiciu rytiniu zemaiciu nalsenu ir jotvingiu 1249 1254 m vidaus karo metu liko istikimi Mindaugui ir ju uzsienio remejais baigesi visiska Mindaugo pergale 1251 m Mindaugo delegacijai atvykusiai pas popieziu Inocenta IV tartis del Lietuvos valdovo kriksto vadovavo Parnuzis 1251 m vasarį ar kova Livonijos ordino magistro Andriaus Stiriecio iniciatyva pasikrikstijes ir visokeriopa Vokieciu ordino Livonijos sakos palaikyma uzsitikrines Mindaugas greitai isarde ir įveike antilietuviska Lietuvos zemes kunigaiksciu Tautvilo ir Gedvydo Halico Voluines pietiniu jotvingiu ir vakariniu zemaiciu koalicija dauguma Tautvila palaikiusiu lietuviu ir jotvingiu Mindaugas nugalejo ar perviliojo į savo puse dar iki 1252 m pabaigos Mindaugas XVI a imaginacinis portretas Netrukus po Mindaugo ir spejama keliu simtu jo artimuju bei vasalu katalikisko kriksto Voluines metrascio liudijimu Mindaugo krikstas buves grynai formalus 1251 m liepos 17 d Lietuva popiezius Inocentas IV Milane surasyta bule paskelbe katalikiska karalyste suteikdamas jai sv Petro nuosavybes teises Taip Lietuva kaip suverenu europines politikos subjekta pripazino didziausias tuometines Vakaru Europos autoritetas taigi ir pati Europa Vainikuoti Mindauga ir jo zmona Morta popiezius įpareigojo Kulmo vyskupa Heinricha Heidenreicha 1253 m liepos 6 d arba birzelio 29 d sekmadienį kuris tais metais sutapo su sv apastalu Petro ir Povilo svente Mindaugas ir Morta gal specialiai vainikavimo iskilmems sumurytoje pirmojoje Vilniaus katedroje pasak dalies lietuviu archeologu bei architekturos istoriku o gal kaip teigia Tomas Baranauskas Palatavio piliakalnyje stovejusioje Latavos pilyje Lietuvos karaliumi ir karaliene buvo vainikuoti Rygos meistru nukaldintomis karunomis Netrukus po to 1253 m liepa mainais uz taika ir Lietuvos valstybes tarptautinį pripazinima Mindaugas kryziuociams atidave visa Nadruva kai kurias tuometines Zemaitijos teritorijas ir puse Dainavos 1255 m spalį visa Lietuvos valdyta Selos dalį o 1259 m rugpjucio 7 d visa tuometine Zemaitija beveik iki Sventosios rytuose visa Skalva ir beveik visa Dainava Su Halico Voluines didziuoju kunigaiksciu Danila Romanoviciumi Mindaugas susitaike apie 1254 m pab 1255 m taika dar buvo sustiprinta Mindaugui ar Vaiselgai uz Danilos sunaus Svarno istekinus Mindaugo dukterį 1258 1259 m ziema sia taika nutrauke Aukso ordos karvedzio Burundajaus vadovaujamos totoriu ir ju priverstiniu sajungininku voluinenu kariuomenes zygis kurio metu buvo nusiaubta ne tik Lietuvos zeme bet ir Nalsia bei Dainava Is popieziaus Aleksandro IV 1260 m bules matyti kad nuo sio totoriu ir voluinenu puolimo nukentejo didesne Lietuvos dalis Dalis istoriku svarbiausiu Burundajaus zygio akstinu laiko totoriams priesiska karaliaus Mindaugo politika Zinoma kad 1255 m jis netgi planavo ir jau buvo pradejes netiketai nutrukusį Lietuvos kariuomenes zygį į totoriu valdoma Kijeva Mindaugo atsimetimas nuo krikscionybes ir valdymo pabaigaMindaugo krikstas pavaizduotas vyskupo Vito portrete nezinomas Lietuvos dailininkas XVII a Padrasintas po Durbes musio kilusio prusu ir kitu baltu sukilimo pries vokiecius bei pakurstytas Lietuvos submonarcho Treniotos 1261 m vasaros pabaigoje ar rudens pradzioje Mindaugas atsimete nuo krikscionybes isvijes is Lietuvos beveik visus joje buvusius vokiecius ir susigrazines 1259 m jo paties Vokieciu ordinui uzrasyta Zemaitija jis vel atnaujino Lietuvos kara su kryziuociais 1268 m popiezius buleje Mindauga pavadino sviesios atminties valdovu Toks Mindaugo įvardijimas priverte suabejoti Mindaugo 1261 m apostazes realumu Vis delto ta apostaze nepriklausomai vienas nuo kito patvirtina net keturi is skirtingu krastu Voluines Livonijos Lenkijos ir Lietuvos kile XIII XIV a saltiniai o Klemensas IV 1268 m galejo buti tiesiog nieko negirdejes apie Mindaugo atsimetima nuo krikscionybes nes popieziumi jis tapo jau po Mindaugo mirties 1263 m rudenį Mindauga kartu su jo sunumis Rukliu bei Rupeikiu nuzude suokalbininkai Viena is keliu spejamu Mindaugo zuties vietu yra Agluona dab Latvijoje į siaures rytus nuo Daugpilio Iskart po Mindaugo zuties Lietuvos didziuoju kunigaiksciu pusmeciui tapo Treniota o 1264 m pavasario pabaigoje Mindaugo sunus Vaiselga ĮamzinimasPaminklinis akmuo Lietuvos karaliui Mindaugui Juozapines kalnas 1990 m Paminklas Mindaugui Vilniuje skulp Regimantas Midvikis 2003 m 200 litu progine moneta 2003 m Paminklas Mindaugui ir karalienei Mortai Agluonoje skulp Vidmantas Gylikis 2015 m Mindaugo kalnas Naugarduke istorijos ir kulturos paminklas Baltarusijoje kodas 412V000387 Atstatoma Vorutos pilis Seimyniskeliu piliakalnis Karaliaus Mindaugo taure nuo 2016 m Galerija200 litu sidabro ir aukso moneta 2003 m 750 osioms Mindaugo karunavimo metinems Lietuvos Karalius Mindaugas Lietuvos vardo tukstantmeciui skirto medalio fragmentas Autoriai skulptorius Juozas Kalinauskas dailininke Medalis skirtas Lietuvos Karaliaus Mindaugo karunavimo 750 ciui pamineti Autorius skulptorius medalininkas Juozas KalinauskasPastabosSi manoma antroji Mindaugo zmona daugelio istoriku tapatinama su 1251 m neva paties Mindaugo prie Tviremet Vembutu pilies nukauto Vismanto nasle nors Lietuvos ir Voluines 1219 m taikos sutarciai skirtame Voluines metrascio įrase aiskiai pasakyta kad Vismanto nasle sau į zmonas ar suguloves pasieme Vismanta nukoves Mindaugaitis Pagal E Gudaviciaus datavima Mindaugo vainikavimo diena sis istorikas yra siules laikyti ir 1253 m liepos 13 d Pagal Tomo Baranausko datavima IsnasosPopieziu bules del kryziaus zygiu pries prusus ir lietuvius XIII a V 1987 p 274 275 Baranauskas T Mindaugo karunavimo ir Lietuvos karalystes problemos Voruta Nr 6 504 2002 03 23 Paminklas Agluonoje karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai Dzyarzhayny spis gistoryka kulturnyh kashtoynascej Respubliki Belarus Archyvuota kopija 2016 09 10 is Wayback Machine projekto NuorodosVikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Mindaugas Vikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Mindaugas E Gudavicius apie Mindaugo vainikavimo data vieta ir aplinkybes A Butkus Mindaugas ir latgaliai Ziemgala 2008 1 MindaugasMindaugo seimaGime Apie 1200 Mire 1263Karaliskieji titulaiPries tai Naujas titulas Lietuvos karalius 1253 1263 Po to Titulas isnyksta Kitas titula turejes buvo Mindaugas IIPries tai Zivinbudas Lietuvos didysis kunigaikstis 1236 1263 Po to Treniota