- Kitos reikšmės – Šventoji (reikšmės).
| Šventoji | |
|---|---|
Šventosios Mikierių kilpa (Anykščių raj.) | |
| Ilgis | 246 km |
| Baseino plotas | 6888,8 km² |
| Vidutinis debitas | 55,1 m³/s |
| Ištakos | Dūkšto ežeras |
| Žiotys | Neris |
| Šalys | Lietuva |
| Vikiteka | Šventoji |
Šventoji – upė Rytų Lietuvoje; didžiausias Neries intakas (Nemuno baseinas). Ši upė nuo ištakų iki žiočių yra ilgiausia tekanti vien tik Lietuvoje.
Tėkmė
Ištakos – Ignalinos rajone, Gražutės regioniniame parke telkšantis Dūkšto ežeras (apie 5 km į šiaurę nuo Dūkšto). Aukštupyje prateka Luodžio, Luodykščio, Asavo, Ūparto ežerus, toliau – Antalieptės tvenkinį (iki jį sudarant ten irgi buvo grupė ežerų), Sartus, Rašus, Paštį. Visas šis ežeringasis Šventosios aukštupys yra Ignalinos, Zarasų ir Rokiškio rajonuose. Už jo upė teka į pietvakarius jau lygesniu kraštovaizdžiu. Prateka Utenos, Anykščių, Ukmergės, Jonavos rajonais. Įteka į Nerį 44,5 km nuo jos žiočių, 4 km į šiaurės rytus nuo Jonavos, ties „Achema“.
Salpos plotis 200–700 m. Slėnio plotis aukštupyje siekia 400–700 m, vidurupyje 400–900 m, žemupyje – ~1 km. Vagos plotis iki Paščio ežero 20–40 m, tarp Paščio ežero ir Virintos žiočių 40–50 m, toliau 60–80 m. Vyraujantis vagos gylis ~1,5 m. Vidutinis nuolydis – 51 cm/km, tačiau tarp ežerų nuolydis labai skiriasi. Vaga nuo ištakų iki Dūkšto ežero sureguliuota. Iš visų Lietuvos upių Šventoji turi daugiausiai salų – 79; salingumas – 3,08 %..
Baseinas
Šventosios baseinas užima 6888,8 km² (iš jų 88,1 Latvijoje) plotą. Baseinas driekiasi iš šiaurės rytų į pietvakarius, apimdamas ežeringas Zarasų, Utenos, Molėtų aukštumas (25 % baseino ploto), Svėdasų ir Širvintų plynaukštes (54 %) ir dalį Vidurio Lietuvos žemumos (21 %). Baseinas asimetriškas, kairioji baseino dalis platesnė už dešiniąją. 10 % baseino teritorijos užima miškai, 9 % – pelkės, 3 % – ežerai. Upės maitinimas mišrus: požeminis vanduo sudaro trečdalį bendro nuotėkio, kitą dalį – lietaus ir sniego tirpsmo vandenys. Ežerai išlygina nuotėkį, todėl Šventoji net ir vasarą yra vandeninga.
Didžiausi intakai:
Hidrologija
Šventosios srovės greitis 0,2-0,5 m/s. Metinė vandens lygio svyravimų amplitudė aukštupyje 1,3 m, žemupyje iki 5,3 m. Žemupyje (ties Baltromiške) metinis vandens nuotėkis pasiskirsto taip: pavasarį 45 %, vasarą 15 %, rudenį 20 %, žiemą 20 %.
| Debitas, m³/s | ties Antaliepte | ties Anykščiais | ties Ukmerge | ties Baltromiške |
|---|---|---|---|---|
| Vidutinis | 4,29 | 25,8 | 39,3 | 56,1 |
| Didžiausias | 38,6 | 423 | 594 | 794 |
| Minimalus | 0,17 | 2,1 | 3,9 | 7,63 |
Šventoji patvenkta ties Antaliepte (211 km nuo žiočių, susidariusios Antalieptės marios) ir Kavarsku (69 km nuo žiočių, susidaręs Kavarsko tvenkinys). Ties Kavarsku Šventoji 12 km Šventosios-Nevėžio kanalu sujungta su Nevėžiu; iš Kavarsko tvenkinio vanduo iki 2000 m. buvo perpumpuojamas į Nevėžio baseiną. Vandens matavimo stotys veikia Anykščiuose ir Ukmergėje. Ukmergėje matuojamas vandens lygis, vandens temperatūra, vandens debitas. Anykščiuose papildomai matuojama vandens būklė ir (jei yra) ledo storis.
Tiltai
Žymesni tiltai, pasroviui:
- Žagarinės pėsčiųjų tiltas
- Bikėnų tiltas
- Antalieptės tvenkinio tiltas
- Antalieptės kabamasis tiltas
- Antalieptės tiltas
- Dusetų tiltas
- Kalbutiškių tiltas
- Užpalių Vytauto Didžiojo tiltas
- Kunigiškių tiltas
- Vaižganto tiltas
- Mickūnų tiltas
- Mikierių tiltas
- Sedeikių tiltas
- Andrioniškio tiltas
- Anykščių geležinkelio tiltas
- Vyskupo Antano Baranausko tiltas
- Anykščių pėsčiųjų tiltas
- Anykščių šilelio lynų tiltas
- Kavarsko tiltas
- Radiškio tiltas
- Magistralės A2 tiltas per Šventąją
- Ukmergės pėsčiųjų tiltas
- Ukmergės tiltas
- Veprių tiltas
- Upninkų tiltas
Reikšmė
Šventosios baseinas gyvenamas nuo seno, manoma, kad jame pradėjo formuotis Lietuvos valstybė (žr. Voruta). Upės pavadinimas nusako jos sakralinę reikšmę senajame lietuvių tikėjime (kilmė iš žodžio šventas), nors galimai pirminė žodžio „šventas“ reikšmė galėjo būti „šviesus“. Šventoji minima Šventupės vardu (Swyntoppe) XIV a. kryžiuočių kelių aprašymuose.
Šventosios pakrantės vaizdingos, ypač ties Mikieriais, kur upė sudaro kilpas. Vaga vandeninga, srauni, todėl tinkama vandens turizmui. Aplink upę įkurti 3 regioniniai parkai: Gražutės, Sartų ir Anykščių.
Upės ruožas nuo Jaros žiočių iki Pelyšos žiočių – Šventosios kraštovaizdžio draustinis. Į pietvakarius nuo Ukmergės, tarp Galbos ir Armonos žiočių, Šventosios slėnio su atodangomis ruožas – Armonos geologinis draustinis.
Svarbesnės gyvenvietės prie Šventosios: Antalieptė, Dusetos, Užpaliai, Andrioniškis, Anykščiai, Kavarskas, Vidiškiai, Ukmergė, Vepriai, Upninkai.
Galerija
- Šventoji prie Drobiškių (Zarasų raj., Gražutės regioninis parkas)
- Šventosios žemupys ties Vepriais
- Šventoji ties Šventupe
- Šventoji ties Anykščiais
- Šventosios vaizdas Anykščiuose iš bažnyčios bokšto
- Šventosios vaizdas nuo Anykščių Lajų tako
- Algimanto apygardos partizanai šalia Šventosios 1947 m.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Šventoji, Kas yra Šventoji? Ką reiškia Šventoji?