Kalvarijos apskritis

Kalvarijos apskritis (rus. Кальварийский уезд, lenk. Powiat kalwaryjski) – buvęs administracinis-teritoriins vienetas, dabartinės Lietuvos pietvakariuose, Užnemunėje. Centras – Kalvarija. Iki I pasaulinio karo apskritis ribojosi su Suvalkų gubernijos Marijampolės, Seinų, Suvalkų ir Vilkaviškio apskritimis bei Vilniaus gubernijos Trakų apskritimi.

Kalvarijos apskritis
← 1795 – 1950 m. →   →
Apskritis Suvalkų gubernijoje
Administracinis centras	Kalvarija
1795–1807 m.	Balstogės departamentas
1807–1816 m.	Lomžos departamentas
1816–1837 m.	Augustavo vaivadija
1837–1867 m.	Augustavo gubernija
1867–1915 m.	Suvalkų gubernija
1915–1917 m.	Oberostas
1948–1950 m.	Lietuvos TSR

Istorija

Apskritį 1795 m. sudarė Prūsijos karalystės valdžia, 1795–1807 m. ji priklausė Naujosios Rytų Prūsijos provincijos Balstogės departamentui. XVIII a. pabaigoje apskrityje buvo 6 karališkieji miestai (Kalvarija, Liubavas, Simnas, Vilkaviškis, Virbalis, Vištytis) ir 1 dvarininkui priklausęs miestas (Rudamina) bei karališkasis Alytaus dvaras. Apskrities sudėtyje buvo ir 13 valsčių: Aniškio, Bartninkų, Igliškėlių, Kalvarijos, Karalynės, Karalkrėslio, Krokialaukio, Lankeliškių, Liudvinavo, Rudaukos, Ūdrijos, Vilkaviškio ir Vištyčio.

1807–1816 m. Kalvarijos apskritis įėjo į Varšuvos kunigaikštystės (priklausė Rusijos imperijai) Lomžos departamentą, 1816–1837 m. priklausė Lenkijos karalystės Augustavo vaivadijai, 1837–1867 m. Augustavo gubernijai, 1867–1915 m. Suvalkų gubernijai. 1867 m. iš dalies Kalvarijos apskrities sudaryta Vilkaviškio apskritis. 1913 m. apskrityje buvo 15 valsčių: Alytaus valsčius, Balkūnų valsčius, Jonų valsčius, Kalvarijos valsčius, Kirsnos valsčius, Krokialaukio valsčius, Krosnos valsčius, Liubavo valsčius, Liudvinavo valsčius, Padovinio valsčius, Panemunės valsčius, Raudenio valsčius, Rudaminos valsčius, Simno valsčius ir Ūdrijos valsčius.

1915–1916 m. Kalvarijos apskritis priklausė Oberosto Suvalkų, 1916–1917 m. Vilniaus-Suvalkų sričiai. 1917 m. vasarį buvo prijungta prie Marijampolės apskrities.

1948 m. gruodžio 17 d. Kalvarijos apskritis atkurta, į ją įėjo Marijampolės apskrities 3 valsčiai (Kalvarijos, Krosnos, Liubavo) ir keli Vilkaviškio apskrities valsčiai. 1950 m. birželio 20 d. ji pertvarkyta į Kalvarijos rajoną (37 apylinkės), dalis teritorijos atiteko Kybartų (2 apylinkės), Marijampolės (2 apylinkės), Simno (7 apylinkės) ir Vilkaviškio (12 apylinkių) rajonams.

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
XVIII a. pabaiga			13 valsčių: Aniškio valsčius, Bartninkų valsčius, Igliškėlių valsčius, Kalvarijos valsčius, Karalynės valsčius, Karalkrėslio valsčius, Krokialaukio valsčius, Lankeliškių valsčius, Liudvinavo valsčius, Rudaukos valsčius, Ūdrijos valsčius, Vilkaviškio valsčius ir Vištyčio valsčius	7 miestai: Kalvarija, Liubavas, Rudamina, Simnas, Vilkaviškis, Virbalis, Vištytis
1897 m.	1280	70 425		1 miestas: Kalvarija miesteliai: Krosna, Liubavas, Liudvinavas, Padovinys, Rudamina, Simnas
1914 m.	1257	95 000
1948 m.	942
1949-01-01 (suskirstymas)	942		7 valsčiai (60 apylinkių)	1 miestas: Kalvarija
1950-01-19			60 apylinkių	1 miestas

Gyventojai

Pagal 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymą apskrityje gyveno 70 425 žmonės. Kalvarijos mieste gyveno 9 378 žmonės.

Tautinė sudėtis

• Lietuviai – 72,6 % (51 142);
• Lenkai – 10 % (7 094);
• Žydai – 9,25 % (6 521);
• Rusai – 3,66 % (2 578);
• Vokiečiai – 3,56 % (2 511);
• Ukrainiečiai – 0,38 % (274);
• Totoriai – 0,17 % (123);
• Gudai – 0,12 % (87);
• Čiuvašai – 0,04 % (35);
• Čeremisai – 0,009 % (7);
• Kiti – 0,07 % (53).

Literatūra

• Kalvarijos apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 191
• Kalwarya. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 711 psl. (lenk.)
• Kalvarijos apskritis. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 707
• Kalvarijos apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (internetinė versija).