Alytaus dvaras buvęs dvaras Alytuje kairiajame Nemuno krante terasoje ties Nemuno ir Kriaušiaus upelio santaka Dvaro sod

Alytaus dvaras – buvęs dvaras Alytuje, kairiajame Nemuno krante, terasoje ties Nemuno ir Kriaušiaus upelio santaka. Dvaro sodyba buvo 1589 m. įkurtos Alytaus ekonomijos administracinis centras ir Alytaus girios administracinis centras. 2018 m. teritorija tarp Upelio ir Šilelio gatvių kartu su joje esančiais pastatais buvo įtraukta į Nekilnojamųjų Kultūros vertybių registrą.

Remiantis 2018 metų archeologiniais radiniais, teigiama, kad dvarvietėje šalia upelio galėjo būti akmens ir bronzos amžiaus gyvenviečių.

Dvaro sodyba galėjo būti įkurta apie XV a. vidurį, po 1422 m. Melno taikos.LDK valdovams planuojant atkurti kryžiuočių nuniokotą Užnemunę, Alytaus dvaras turėjo tapti vienu šios teritorijos įsisavinimo židinių. 1569 m. nugriautos senojo dvaro sodybos vietoje pastatyta nauja. 1765–1780 m., LDK ekonomijas administruojant Antanui Tyzenhauzui, Alytuje pastatyti mūriniai dvaro rūmai, po kurio laiko likę tušti. 1791 m. Alytaus miestiečiai prašė juos atiduoti rotušei ir mokyklai įrengti. Po valstybės padalijimo Užnemunėje buvusi Alytaus ekonomijos dalis atiteko Prūsijai ir buvo paversta valstybine valda.

1920 m. dvaras nusavintas. Jo nuosavybėje buvusių žemių išparceliavimas kariams ir savanoriams 1922 m. sudarė sąlygas atsirasti naujai miesto daliai, tuo metu vadintai Naujamiesčiu (ties dabartinėmis Birutės, Dariaus ir Girėno gatvėmis).

Prie upelio, užpilto XX a. II pusėje, ties dabartine Upelio ir Šilelio gatvių sankryža stovėjo malūnas.

2017 m. nugriautas prie Šilelio ir Medelyno gatvių sankryžos stovėjęs ūkinės paskirties pastatas su jame buvusiais išlikusiais dvaro laikotarpio raudonų plytų mūro fragmentais.

2021 m. Alytaus miesto savivaldybė suteikė verslininkams leidimą nugriauti kelis jiems priklausančius pastatus Šilelio gatvėje. Kilus įtarimams, kad Šilelio g. 16 numeriu pažymėtas patatas galėjo būti XVIII amžiuje statytas bravoras arba ūkinis pastatas, savivaldybė paprašė Kultūros paveldo departamento įvertinimo. 2024 m. pakartotinis leidimas griauti nesuteiktas.

Šaltiniai

„Objekto Nr. 42186 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2025-05-10.
Miškinis, Algimantas (1999). Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės, T. 1, Užnemunės miestai ir miesteliai. Vilnius: Savastis. pp. 312–313, 329 psl. ISBN 9986420261.
Antropikaitė, Diana. Alytaus dvarvietė. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2018 metais (PDF). pp. 199–205.
„Alytuje vos nenugriauti vieni seniausių miesto pastatų – niekam iki tol jie nebuvo įdomūs“. LRT.lt. 2024-08-05. Nuoroda tikrinta 2025-05-04.
„Paveldosaugai vertinant istorinius pastatus Alytuje, savivaldybė jų griauti neleis“. etaplius.lt. 2024-08-11. Nuoroda tikrinta 2025-05-04.
„Seniausias Alytaus pastatas griaunamas nebus – leidimas nesuteiktas“. 15min.lt. 2024-09-03. Nuoroda tikrinta 2025-05-04.

[:0-1] „Objekto Nr. 42186 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2025-05-10.

[:1-2] Miškinis, Algimantas (1999). Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės, T. 1, Užnemunės miestai ir miesteliai. Vilnius: Savastis. pp. 312–313, 329 psl. ISBN 9986420261.

[:2-3] Antropikaitė, Diana. Alytaus dvarvietė. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2018 metais (PDF). pp. 199–205.

[4] „Alytuje vos nenugriauti vieni seniausių miesto pastatų – niekam iki tol jie nebuvo įdomūs“. LRT.lt. 2024-08-05. Nuoroda tikrinta 2025-05-04.

[5] „Paveldosaugai vertinant istorinius pastatus Alytuje, savivaldybė jų griauti neleis“. etaplius.lt. 2024-08-11. Nuoroda tikrinta 2025-05-04.

[6] „Seniausias Alytaus pastatas griaunamas nebus – leidimas nesuteiktas“. 15min.lt. 2024-09-03. Nuoroda tikrinta 2025-05-04.