Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 26 š pl 23 46 r ilg 54 44 š pl 23 76 r ilg 54 44 23 76 Krokialaukio valsčiusLaikotarpis XVIII a 1950 m Apytikrė valsč
Krokialaukio valsčius
54°26′š. pl. 23°46′r. ilg. / 54.44°š. pl. 23.76°r. ilg.
| Krokialaukio valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XVIII a. – 1950 m. | |
| | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Krokialaukis |
| Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė | |
| Kalvarijos apskritis (XVIII a.) | |
| Rusijos imperija | |
| Suvalkų gubernija | Kalvarijos apskritis (1867–1915) |
| Lietuva | |
| Alytaus apskritis (1919–1934) | |
| Sovietų Sąjunga | |
| Lietuvos TSR | Alytaus apskritis (1947–1950) |
Krokialaukio valsčius (rus. гмина Кракополь, lenk. gmina Krakopol) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Krokialaukis.
Istorija
Minimas XVIII a. pabaigoje. Nuo 1867 m. iki 1914 m. priklausė Lenkijos Kongreso karalystės, Suvalkų gubernijos, Kalvarijos apskričiai. Atkurtas po I pasaulinio karo, 1934 m. panaikintas, vėl atkurtas 1947 m. lapkričio 6 d. iš dalies Simno valsčiaus, dalies Alytaus valsčiaus ir dalies Miroslavo valsčiaus.
Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Simno rajonui (6 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1888 m. | 4089 | ||||
| 1923 m. (išsamiau) | 90 | 3584 | 600 | 27 gyvenvietės | |
| 1932 m. | 74 | 3334 | 7 seniūnijos | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) | 193 | 6 apylinkės | |||
Vadovai
- , 1932 m.
Suskirstymas
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m. | Apylinkė, 1949 m. |
|---|---|---|
| Daugirdai | Daugirdų seniūnija | Daugirdų apylinkė |
| Dzingiškiai | Dzingiškių seniūnija | - |
| Krekštėnai | Krekštėnų seniūnija | - |
| Krokialaukis | Kriokialaukio seniūnija | Krokialaukio apylinkė |
| Maštalieriai | Maštalierių seniūnija | - |
| Navininkai | Navininkų seniūnija | Navininkų apylinkė |
| Pošnia | - | Pošnios apylinkė |
| Riečiai | Riečių seniūnija | - |
| Ūdrija | - | Ūdrijos apylinkė |
| Varnagiriai | - | Varnagirių apylinkė |
| Iš viso: | 7 seniūnijos | 6 apylinkės |
Gyventojai
Tautinė sudėtis
1923 m. gyveno 3584 žmonės:
- Lietuviai – 97,23% (3485);
- Vokiečiai – 1,95% (70);
- Lenkai – 0,69% (25);
- Kiti – 0,11% (4).
Žymūs žmonės
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1871 | Daugirdai | Tomas Naruševičius, inžinierius, diplomatas | 1927 |
| 1898 | Šiugždai | Jonas Matulionis (1898), finansininkas, teisininkas | 1980 |
| 1919 | Krekštėnai | Ambraziejus Jonynas, folkloristas, kultūrininkas | 2006 |
| 1921 | Krekštėnai | Vaclovas Aliulis, kunigas | 2015 |
| 1925 | Dingiškiai | Vincentas Baranauskas, ekonomistas | |
| 1925 | Krekštėnai | Marija Aleškevičiūtė, dainininkė | 1979 |
| 1926 | Cibiliekai | Ona Kuncienė, archeologė | 1999 |
| 1928 | Duselninkai | Kostas Kaukas, rašytojas, žurnalistas | 2020 |
| 1930 | Maštalieriai | Albinas Lugauskas, mikrobiologas | 2017 |
| 1949 | Daugirdai | Aldona Česaitytė-Nenėnienė, rankininkė | 1999 |
Šaltiniai
- Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи, как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 8
- Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546–557 psl.
- Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 5
- Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546 psl.
- Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 554 psl.
- Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 11
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Krokialaukio valsčius, Kas yra Krokialaukio valsčius? Ką reiškia Krokialaukio valsčius?
54 26 s pl 23 46 r ilg 54 44 s pl 23 76 r ilg 54 44 23 76 Krokialaukio valsciusLaikotarpis XVIII a 1950 m Apytikre valsciaus vieta dabartines Lietuvos zemelapyjeAdm centras KrokialaukisLietuvos Didzioji KunigaikstysteKalvarijos apskritis XVIII a Rusijos imperijaSuvalku gubernija Kalvarijos apskritis 1867 1915 LietuvaAlytaus apskritis 1919 1934 Sovietu SajungaLietuvos TSR Alytaus apskritis 1947 1950 Krokialaukio valscius rus gmina Krakopol lenk gmina Krakopol buves administracinis teritorinis vienetas dabartines pietu Lietuvos teritorijoje Centras Krokialaukis IstorijaMinimas XVIII a pabaigoje Nuo 1867 m iki 1914 m priklause Lenkijos Kongreso karalystes Suvalku gubernijos Kalvarijos apskriciai Atkurtas po I pasaulinio karo 1934 m panaikintas vel atkurtas 1947 m lapkricio 6 d is dalies Simno valsciaus dalies Alytaus valsciaus ir dalies Miroslavo valsciaus Valscius panaikintas 1950 m birzelio 20 d jo teritorija priskirta Simno rajonui 6 apylinkes Valsciaus istorijaMetai Plotas km Gyventoju sk ukiu sk Suskirstymas Gyvenvietes1888 m 40891923 m issamiau 90 3584 600 27 gyvenvietes1932 m 74 3334 7 seniunijos1949 01 01 issamiau 193 6 apylinkesVadovai 1932 m SuskirstymasPagrindine gyvenviete Seniunija 1932 m Apylinke 1949 m Daugirdai Daugirdu seniunija Daugirdu apylinkeDzingiskiai Dzingiskiu seniunija Krekstenai Krekstenu seniunija Krokialaukis Kriokialaukio seniunija Krokialaukio apylinkeMastalieriai Mastalieriu seniunija Navininkai Navininku seniunija Navininku apylinkePosnia Posnios apylinkeRieciai Rieciu seniunija udrija udrijos apylinkeVarnagiriai Varnagiriu apylinkeIs viso 7 seniunijos 6 apylinkesGyventojaiTautine sudetis 1923 m gyveno 3584 zmones Lietuviai 97 23 3485 Vokieciai 1 95 70 Lenkai 0 69 25 Kiti 0 11 4 Zymus zmones Valsciuje gime zymus zmonesGimimo metai Gimimo vieta Zmogus Mirties metai1871 Daugirdai Tomas Narusevicius inzinierius diplomatas 19271898 Siugzdai Jonas Matulionis 1898 finansininkas teisininkas 19801919 Krekstenai Ambraziejus Jonynas folkloristas kulturininkas 20061921 Krekstenai Vaclovas Aliulis kunigas 20151925 Dingiskiai Vincentas Baranauskas ekonomistas1925 Krekstenai Marija Aleskeviciute dainininke 19791926 Cibiliekai Ona Kunciene archeologe 19991928 Duselninkai Kostas Kaukas rasytojas zurnalistas 20201930 Mastalieriai Albinas Lugauskas mikrobiologas 20171949 Daugirdai Aldona Cesaityte Neneniene rankininke 1999SaltiniaiSpiski naselennyh mѣst Suvalkskoj gubernii kak material dlya istoriko etnograficheskoj geografii kraya Sobral E A Volter Sanktpeterburg 1901 Archive org nuoroda Lietuvos apgyventos vietos pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventoju 1923 m surasymo duomenys Kaunas Centralinis Statistikos Biuras 1925 psl 8 Savivaldybiu zinynas Savivaldybes redakcijos leidinys Kaunas Spindulys 1932 546 557 psl Lietuvos TSR administratyvinis teritorinis padalinimas pagal 1949 m sausio 1 d padetį Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos statistikos skyrius Vilnius Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys 1949 psl 5 Savivaldybiu zinynas Savivaldybes redakcijos leidinys Kaunas Spindulys 1932 546 psl Savivaldybiu zinynas Savivaldybes redakcijos leidinys Kaunas Spindulys 1932 554 psl Lietuvos TSR administratyvinis teritorinis padalinimas pagal 1949 m sausio 1 d padetį Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos statistikos skyrius Vilnius Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys 1949 psl 11