Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Kairioji mokykla
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
„Kairioji mokykla" (rus. „Левая школа“) – radikali, kairioji pogrindinė organizacija, susikūrusi Maskvoje 1972 m. gruodį – 1973 m. sausį. Grupę įkūrė Natalija Magnat, Olga Baraš ir Inaja Okup. Šią grupę sudarė beveik visi Valstybinio Maskvos pedagoginio universiteto studentai.
Istorija
Grupės teoretike buvo paskirta N. Magnat, organizaciniam darbui vadovavo O. Baraš. Formalios vadovybės „Kairioji mokykla” neturėjo, bet iš tikrųjų grupei vadovavo įkūrėjų trejetukas. Organizacijos nariai ketino surengti 1976 m. antroje pusėje suvažiavimą arba konferenciją, kur ir turėjo būti išrinkta vadovybė ir patvirtinti programiniai bei pagrindiniai organizacijos dokumentai, taip pat, žinoma, sugalvotas naujas organizacijos pavadinimas (Pavadinimas „Kairioji mokykla” buvo laikinas ir išrinktas dėl konspiracijos sumetimų).
„Kairioji mokykla” teorijoje jungė klasikinio marksizmo, leninizmo, trockizmo ir prancūzų ateistinio egzistencializmo (visų pirma Žano Polio Sartro, Albero Kamiu ir Antuano de Sent Egziuperi idėjas) elementus.
„Kairioji mokykla” TSRS politinį režimą laikė laikė antisocialistiniu ir smulkiaburžuaziniu (miesčionišku ir biurokratišku). Jų nuomone, toks režimas įsigalėjo dėl Stalino grupės pergalės 1920-tųjų m. pab. – 1930-tųjų pr. Visasąjunginės Komunistų partijos viduje ir TSRS; taip pat Stalino grupė buvo traktuojama kaip kontrrevoliucinių sluoksnių interesų atstovė. Režimas lėmė kultūrinį ir visuomeninį sąstingį, kuris trukdė vystytis TSRS piliečiams ir primesdavo jiems primityvizaciją, atėmė iš masių politinės iniciatyvos ir dalyvavimo valdyme galimybę bei pasmerkė talentingiausius piliečius eskapizmui (alkoholizmui, religijai) arba emigracijai.
„Kairioji mokykla” neabejojo, kad TSRS ekonominė santvarka buvo socialistinė, todėl TSRS visuomeninė santvarka buvo laikyta „iškreiptu socializmo variantu“. Kad būtų galima sutvarkyti situaciją, reikėjo tik įvykdyti politinę revoliuciją, dėl kurios vėliau politinis režimas atitiktų ekonominę santvarką, t.y būtų pašalintas iškrypimas. „Kairioji mokykla” tokią revoliuciją laikė “socialistine demokratine”, analogiškai buržuazinei demokratinei revoliucijai.
Organizacijos nariai manė, kad socialinė-kultūrinė aklavietė, kuriai pasmerkė TSRS valdančioji miesčioniška biurokratija, mokslinės ir techninės revoliucijos sąlygomis prives prie ekonominės krizės (kadangi miesčioniška biurokratijos valdžia yra priešiškai nusiteikusi prieš kūrybą). Dėl to šalyse susiklostys revoliucinė situacija. Pagal N. Magnat prognozę, tai turėjo atsitikti iki a. pab. Kad revoliucija būtų sėkminga, būtina, kad šalyje iki jos susiformuotų revoliucinė partija, kuri ir galėtų vadovauti revoliucijai. „Kairioji mokykla” manė esanti tokios partijos užuomazga.
„Socialistinės demokratinės revoliucijos“ revoliuciniu subjektu buvo laikoma inteligentija, iš dalies ir studentai. Tačiau buvo manoma, kad masinė revoliucijos jėga bus darbininkų klasė, kuri labiausiai kenčia nuo susvetimėjimo ir daugiausiai nukentės nuo ekonominės krizės.
Organizacijos nariai planavo išleisti pogrindinį žurnalą „Kairioji mokykla”, bet šis projektas nebuvo įgyvendintas. 1973 m. vasarą „Kairiosios mokyklos” nariai pabandė sukurti panašias grupuotes, tačiau nepavyko.
1973 m. rugsėjį „Kairiojo mokykla” susisiekė su kita radikalia, kairiąja pogrindine organizacija – Naujųjų komunistų Partija (NKP), kurios ideologinės nuostatos ir politiniai tikslai buvo labai panašūs. Po ilgų derybų abi grupės nutarė susivienyti. Susivienijimas formaliai įvyko 1974 m. rugsėjį. Susivienijusi organizacija pasivadino “Tarybų Sąjungos Neokomunistų partija (TSNKP) ir N. Magnat su O. Baraš tapo neformaliomis TSNKP vadovėmis.
Be to, N.Magnat leido buvusiam NKP vadovybės nariui A. Tarasovui tapti pagrindiniu TSNKP teoretiku. Ji iš esmės susikoncentravo ties estetikos klausimais.
Nepaisant nutarimo susivienyti, realios bendros veiklos kartu suorganizuoti nepavyko. Dėl to, kai NKP Maskvos grupė (taip pat ir vadovybė) 1975 m. sausį dingo, „Kairiosios mokyklos” lyderiai prisiėmė atsakomybę dėl TSNKP išsaugojimo nuo pilno žlugimo, organizacija sėkmingai veikė pogrindyje iki 1977 m., kai išėję į laisvę TSNKP lyderiai pradėjo partijos atkūrimą. Nors „Kairioji mokykla” formaliai iširo 1974 m. rugsėjį, iš tikrųjų ji veikė kaip savarankiška kairioji pogrindinė grupė iki paties 1977 m. vasario.
Literatūra
- Тарасов А. Н., Черкасов Г. Ю., Шавшукова Т. В. Левые в России: от умеренных до экстремистов. М.: Институт экспериментальной социологии, 1997. ISBN 5-87637-006-1. (A. Tarasovas Kairieji Rusijoje: nuo nuosaikiųjų iki ekstremistų).
- Тарасов А. Н. Революция не всерьёз. Штудии по теории и истории квазиреволюционных движений. Екатеринбург: Ультра.Культура, 2005. ISBN 5-9681-0067-2. (A. Tarasovas Revoliucija ne rimtai. Kvazirevoliucinių judėjimų istorijos ir teorijos moksliniai tyrimai).
- Roßbach K. Kontrkulttuuri Neuvostoliittossa: hippien ja neokommunistien välillä. // Sosiaalinen arkkisto, 1995, N 1.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kairioji mokykla, Kas yra Kairioji mokykla? Ką reiškia Kairioji mokykla?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Kairioji mokykla rus Levaya shkola radikali kairioji pogrindine organizacija susikurusi Maskvoje 1972 m gruodį 1973 m sausį Grupe įkure Natalija Magnat Olga Baras ir Inaja Okup Sia grupe sudare beveik visi Valstybinio Maskvos pedagoginio universiteto studentai IstorijaGrupes teoretike buvo paskirta N Magnat organizaciniam darbui vadovavo O Baras Formalios vadovybes Kairioji mokykla neturejo bet is tikruju grupei vadovavo įkureju trejetukas Organizacijos nariai ketino surengti 1976 m antroje puseje suvaziavima arba konferencija kur ir turejo buti isrinkta vadovybe ir patvirtinti programiniai bei pagrindiniai organizacijos dokumentai taip pat zinoma sugalvotas naujas organizacijos pavadinimas Pavadinimas Kairioji mokykla buvo laikinas ir isrinktas del konspiracijos sumetimu Kairioji mokykla teorijoje junge klasikinio marksizmo leninizmo trockizmo ir prancuzu ateistinio egzistencializmo visu pirma Zano Polio Sartro Albero Kamiu ir Antuano de Sent Egziuperi idejas elementus Kairioji mokykla TSRS politinį rezima laike laike antisocialistiniu ir smulkiaburzuaziniu miescionisku ir biurokratisku Ju nuomone toks rezimas įsigalejo del Stalino grupes pergales 1920 tuju m pab 1930 tuju pr Visasajungines Komunistu partijos viduje ir TSRS taip pat Stalino grupe buvo traktuojama kaip kontrrevoliuciniu sluoksniu interesu atstove Rezimas leme kulturinį ir visuomeninį sastingį kuris trukde vystytis TSRS pilieciams ir primesdavo jiems primityvizacija ateme is masiu politines iniciatyvos ir dalyvavimo valdyme galimybe bei pasmerke talentingiausius piliecius eskapizmui alkoholizmui religijai arba emigracijai Kairioji mokykla neabejojo kad TSRS ekonomine santvarka buvo socialistine todel TSRS visuomenine santvarka buvo laikyta iskreiptu socializmo variantu Kad butu galima sutvarkyti situacija reikejo tik įvykdyti politine revoliucija del kurios veliau politinis rezimas atitiktu ekonomine santvarka t y butu pasalintas iskrypimas Kairioji mokykla tokia revoliucija laike socialistine demokratine analogiskai burzuazinei demokratinei revoliucijai Organizacijos nariai mane kad socialine kulturine aklaviete kuriai pasmerke TSRS valdancioji miescioniska biurokratija mokslines ir technines revoliucijos salygomis prives prie ekonomines krizes kadangi miescioniska biurokratijos valdzia yra priesiskai nusiteikusi pries kuryba Del to salyse susiklostys revoliucine situacija Pagal N Magnat prognoze tai turejo atsitikti iki a pab Kad revoliucija butu sekminga butina kad salyje iki jos susiformuotu revoliucine partija kuri ir galetu vadovauti revoliucijai Kairioji mokykla mane esanti tokios partijos uzuomazga Socialistines demokratines revoliucijos revoliuciniu subjektu buvo laikoma inteligentija is dalies ir studentai Taciau buvo manoma kad masine revoliucijos jega bus darbininku klase kuri labiausiai kencia nuo susvetimejimo ir daugiausiai nukentes nuo ekonomines krizes Organizacijos nariai planavo isleisti pogrindinį zurnala Kairioji mokykla bet sis projektas nebuvo įgyvendintas 1973 m vasara Kairiosios mokyklos nariai pabande sukurti panasias grupuotes taciau nepavyko 1973 m rugsejį Kairiojo mokykla susisieke su kita radikalia kairiaja pogrindine organizacija Naujuju komunistu Partija NKP kurios ideologines nuostatos ir politiniai tikslai buvo labai panasus Po ilgu derybu abi grupes nutare susivienyti Susivienijimas formaliai įvyko 1974 m rugsejį Susivienijusi organizacija pasivadino Tarybu Sajungos Neokomunistu partija TSNKP ir N Magnat su O Baras tapo neformaliomis TSNKP vadovemis Be to N Magnat leido buvusiam NKP vadovybes nariui A Tarasovui tapti pagrindiniu TSNKP teoretiku Ji is esmes susikoncentravo ties estetikos klausimais Nepaisant nutarimo susivienyti realios bendros veiklos kartu suorganizuoti nepavyko Del to kai NKP Maskvos grupe taip pat ir vadovybe 1975 m sausį dingo Kairiosios mokyklos lyderiai prisieme atsakomybe del TSNKP issaugojimo nuo pilno zlugimo organizacija sekmingai veike pogrindyje iki 1977 m kai iseje į laisve TSNKP lyderiai pradejo partijos atkurima Nors Kairioji mokykla formaliai isiro 1974 m rugsejį is tikruju ji veike kaip savarankiska kairioji pogrindine grupe iki paties 1977 m vasario LiteraturaTarasov A N Cherkasov G Yu Shavshukova T V Levye v Rossii ot umerennyh do ekstremistov M Institut eksperimentalnoj sociologii 1997 ISBN 5 87637 006 1 A Tarasovas Kairieji Rusijoje nuo nuosaikiuju iki ekstremistu Tarasov A N Revolyuciya ne vseryoz Shtudii po teorii i istorii kvazirevolyucionnyh dvizhenij Ekaterinburg Ultra Kultura 2005 ISBN 5 9681 0067 2 A Tarasovas Revoliucija ne rimtai Kvazirevoliuciniu judejimu istorijos ir teorijos moksliniai tyrimai Rossbach K Kontrkulttuuri Neuvostoliittossa hippien ja neokommunistien valilla Sosiaalinen arkkisto 1995 N 1