Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Švedijos kalendorius šved svenska kalendern arba Švedijos stilius svenska stilen kalendorius naudotas Švedijoje ir jos v
Švedijos kalendorius
Švedijos kalendorius (šved. svenska kalendern) arba Švedijos stilius (svenska stilen) – kalendorius, naudotas Švedijoje ir jos valdose nuo 1700 m. kovo 1 d. iki 1712 m. vasario 30 d. Kalendoriaus datos viena diena prieš Julijaus kalendorių ir dešimčia dienų atsiliko nuo Grigaliaus kalendoriaus. Velykos buvo skaičiuojamos astronomiškai, su nedidele išimtimi, nuo 1740 iki 1844 m.
Saulės kalendorius
1699 m. lapkritį Švedijos vyriausybė nusprendė, kad, vietoje to, kad iš karto pereiti prie Grigaliaus kalendoriaus, prie naujo laiko skaičavimo pereiti per 40 metų. Naujojo kalendoriaus įvedimo planas numatė praleisti visas keliamąsias dienas nuo 1700 iki 1740 m. Taip atotrūkis tarp Švedijos kalendoriaus ir Grigaliaus kalendoriaus kas ketvirti metai turėjo mažėti viena diena, kol galiausiai jie turėjo sutapti 1740 m. Pereinamuoju laikotarpiu šis kalendorius neatitiko nei vieno iš pagrindinių alternatyvių kalendorių.
1700 m. vasario 29 d. buvo praleista, tačiau Didysis Šiaurės karas sustabdė tolesnius praleidimus.
1711 m. sausio mėn. karalius Karolis XII paskelbė, kad Švedija atsisakys kalendoriaus, kurio nenaudojo jokia kita tauta, ir grįš prie ankstesnio Julijaus kalendoriaus. 1712 m., keliamaisiais, metais prie vasario buvo pridėta papildoma diena, todėl mėnuo turėjo 30 dienų (vasario 30 d.), o metai – 367 dienas.
1753 m., metais vėliau nei Anglija ir jos kolonijos, Švedija įvedė Grigaliaus kalendorių. 11 dienų šuolis buvo atliktas vienu žingsniu: po 1753 m. vasario 17 d. sekė kovo 1 d.
Velykos
Reforma numatė, kad nuo 1700 iki 1739 m., Velykų data bus skaičiuojama pagal Julijaus kalendoriaus Velykų taisykles. Tačiau nuo 1700 iki 1711 m. Velykų sekmadienis buvo datuojamas pagal Švedijos kalendorių.
1740 m. Švedija pagaliau priėmė „patobulintą kalendorių“, kurį protestantiškos Vokietijos valstybės jau priėmė 1700 m. Šis patobulinimas numatė Velykų pilnaties ir pavasario lygiadienio apskaičiavimą pagal astronomines lenteles, konkrečiai – Keplerio , buvusias ant dienovidinio įsikūrusioje Tycho Brahės observatorijoje (buvusi Danijos Hveno sala). Be įprastos viduramžių taisyklės, pagal kurią Velykos buvo švenčiamos pirmą sekmadienį po pirmosios pilnaties po pavasario lygiadienio, astronominis Velykų sekmadienis turėjo būti atidėtas viena savaite, jei pagal šį skaičiavimą ji būtų buvusi ta pačia diena kaip ir pirmoji žydų Paschos savaitės diena (nisano 15 d.). Tokia nuostata prieštarauja Velykų apskaičiavimo taisyklei Julijaus kalendoriuje, pagal kurią Velykos negali būti 14-ą mėnulio dieną, bet buvo leidžiamos 15–21 d., nors šios datos buvo skaičiuojamos pagal krikščioniškas, o ne žydų lenteles. Gautos astronominės Velykų datos pagal Švedijoje nuo 1740 iki 1752 m. naudotą Julijaus kalendorių kas trejus metus buvo tą patį sekmadienį kaip ir Velykos pagal tradicinį Julijaus kalendorių, tačiau buvo ankstesnės už anksčiausią kanoninę 1742 m., 1744 m. ir 1750 m. kovo 22 d. Velykų ribą.
1753 m. priėmus grigališkąjį Saulės kalendorių, astronominės Velykų datos buvo viena savaite vėliau nei Velykos pagal Grigalijaus kalendorių 1802, 1805 ir 1818 m. Prieš Švedijai oficialiai priimant grigališkąjį Velykų apskaičiavimo principą (1844 m.) dar dvejų Velykų datos turėjo būti pavėlintos (1825 ir 1829 m.), tačiau to nebuvo padaryta.
Šis Velykų datos apskaičiavimo principas Suomijoje buvo taikomas net iki 1866 m. Nors Suomija 1809 m. buvo prijungta prie Rusijos, ji išlaikė autonominį statusą (Suomijos Didžioji Kunigaikštystė) ir teisę turėti savo kalendorių. Iki 1866 m. Velykų data Suomijoje buvo apskaičiuojama pagal astronomines taisykles ir kurios 1818, 1825, 1829 ir 1845 m. buvo viena savaitė po Velykų pagal Grigaliaus kalendorių. Rusijos imperija tuo metu naudojo Julijaus kalendorių ir Velykos būdavo apskaičiuojamos atitinkamai, todėl galiojo aukščiau aptartas principas: astronominės Velykos su Velykomis pagal Julijaus kalendorių sutapdavo maždaug kas treti metai, bet kartais buvo anksčiau nei kovo 22 d. pagal Julijaus kalendorių.
Išnašos
- Roscoe Lamont, The reform of the Julian calendar (II), Popular Astronomy 28 (1920) 18–32, see pages 24–25.
- Anomalous Easter Sunday Dates during the 18th and early 19th Century by Robert van Gent
- Anomalous Easter Sunday Dates in Sweden and Finland by Robert van Gent
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Švedijos kalendorius, Kas yra Švedijos kalendorius? Ką reiškia Švedijos kalendorius?
Svedijos kalendorius sved svenska kalendern arba Svedijos stilius svenska stilen kalendorius naudotas Svedijoje ir jos valdose nuo 1700 m kovo 1 d iki 1712 m vasario 30 d Kalendoriaus datos viena diena pries Julijaus kalendoriu ir desimcia dienu atsiliko nuo Grigaliaus kalendoriaus Velykos buvo skaiciuojamos astronomiskai su nedidele isimtimi nuo 1740 iki 1844 m Svedijos almanachas su trisdesimties dienu ilgio vasario menesiu 1712 m Saules kalendorius1699 m lapkritį Svedijos vyriausybe nusprende kad vietoje to kad is karto pereiti prie Grigaliaus kalendoriaus prie naujo laiko skaicavimo pereiti per 40 metu Naujojo kalendoriaus įvedimo planas numate praleisti visas keliamasias dienas nuo 1700 iki 1740 m Taip atotrukis tarp Svedijos kalendoriaus ir Grigaliaus kalendoriaus kas ketvirti metai turejo mazeti viena diena kol galiausiai jie turejo sutapti 1740 m Pereinamuoju laikotarpiu sis kalendorius neatitiko nei vieno is pagrindiniu alternatyviu kalendoriu 1700 m vasario 29 d buvo praleista taciau Didysis Siaures karas sustabde tolesnius praleidimus 1711 m sausio men karalius Karolis XII paskelbe kad Svedija atsisakys kalendoriaus kurio nenaudojo jokia kita tauta ir grįs prie ankstesnio Julijaus kalendoriaus 1712 m keliamaisiais metais prie vasario buvo prideta papildoma diena todel menuo turejo 30 dienu vasario 30 d o metai 367 dienas 1753 m metais veliau nei Anglija ir jos kolonijos Svedija įvede Grigaliaus kalendoriu 11 dienu suolis buvo atliktas vienu zingsniu po 1753 m vasario 17 d seke kovo 1 d VelykosReforma numate kad nuo 1700 iki 1739 m Velyku data bus skaiciuojama pagal Julijaus kalendoriaus Velyku taisykles Taciau nuo 1700 iki 1711 m Velyku sekmadienis buvo datuojamas pagal Svedijos kalendoriu 1740 m Svedija pagaliau prieme patobulinta kalendoriu kurį protestantiskos Vokietijos valstybes jau prieme 1700 m Sis patobulinimas numate Velyku pilnaties ir pavasario lygiadienio apskaiciavima pagal astronomines lenteles konkreciai Keplerio buvusias ant dienovidinio įsikurusioje Tycho Brahes observatorijoje buvusi Danijos Hveno sala Be įprastos viduramziu taisykles pagal kuria Velykos buvo svenciamos pirma sekmadienį po pirmosios pilnaties po pavasario lygiadienio astronominis Velyku sekmadienis turejo buti atidetas viena savaite jei pagal sį skaiciavima ji butu buvusi ta pacia diena kaip ir pirmoji zydu Paschos savaites diena nisano 15 d Tokia nuostata priestarauja Velyku apskaiciavimo taisyklei Julijaus kalendoriuje pagal kuria Velykos negali buti 14 a menulio diena bet buvo leidziamos 15 21 d nors sios datos buvo skaiciuojamos pagal krikscioniskas o ne zydu lenteles Gautos astronomines Velyku datos pagal Svedijoje nuo 1740 iki 1752 m naudota Julijaus kalendoriu kas trejus metus buvo ta patį sekmadienį kaip ir Velykos pagal tradicinį Julijaus kalendoriu taciau buvo ankstesnes uz anksciausia kanonine 1742 m 1744 m ir 1750 m kovo 22 d Velyku riba 1753 m priemus grigaliskajį Saules kalendoriu astronomines Velyku datos buvo viena savaite veliau nei Velykos pagal Grigalijaus kalendoriu 1802 1805 ir 1818 m Pries Svedijai oficialiai priimant grigaliskajį Velyku apskaiciavimo principa 1844 m dar dveju Velyku datos turejo buti pavelintos 1825 ir 1829 m taciau to nebuvo padaryta Sis Velyku datos apskaiciavimo principas Suomijoje buvo taikomas net iki 1866 m Nors Suomija 1809 m buvo prijungta prie Rusijos ji islaike autonominį statusa Suomijos Didzioji Kunigaikstyste ir teise tureti savo kalendoriu Iki 1866 m Velyku data Suomijoje buvo apskaiciuojama pagal astronomines taisykles ir kurios 1818 1825 1829 ir 1845 m buvo viena savaite po Velyku pagal Grigaliaus kalendoriu Rusijos imperija tuo metu naudojo Julijaus kalendoriu ir Velykos budavo apskaiciuojamos atitinkamai todel galiojo auksciau aptartas principas astronomines Velykos su Velykomis pagal Julijaus kalendoriu sutapdavo mazdaug kas treti metai bet kartais buvo anksciau nei kovo 22 d pagal Julijaus kalendoriu IsnasosRoscoe Lamont The reform of the Julian calendar II Popular Astronomy 28 1920 18 32 see pages 24 25 Anomalous Easter Sunday Dates during the 18th and early 19th Century by Robert van Gent Anomalous Easter Sunday Dates in Sweden and Finland by Robert van Gent