Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Aleksandras KačanauskasGimė 1882 m birželio 2 d KaunasMirė 1959 m lapkričio 16 d 77 metai VilniusPalaidotas a Petrašiūnų
Aleksandras Kačanauskas
| Aleksandras Kačanauskas | |
|---|---|
| Gimė | 1882 m. birželio 2 d. Kaunas |
| Mirė | 1959 m. lapkričio 16 d. (77 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
Aleksandras Kačanauskas (1882 m. birželio 2 d. Kaune – 1959 m. lapkričio 16 d. Vilniuje) – kompozitorius, vargonininkas, dainininkas (baritonas), chorvedys ir pedagogas.
Biografija
Pirmąsias muzikos žinias gavo Juozo Naujalio vargonininkų kursuose Kaune. Nuo 1898 m. neilgai vargonininkavo Jonavoje, o nuo 1900 m. – katalikų bažnyčioje Liepojoje ir vadovavo chorams.
1903 m. išvyko į Rygą, kur Egerto muzikos mokykloje mokėsi vargonuoti ir dirbo muzikinį darbą lietuvių parapijose. Iki 1909 m. lankė Imperatoriškosios muzikos mokyklos Rygos skyrių, kur studijavo vargonus, kompoziciją, fortepijoną, dainavimą ir muzikos teoriją pas prof. Bergnerį, Kreicbergą, Kazankovą, J. Žilinskaitę, Sklerį ir kitus pedagogus.
Aktyviai dalyvavo lietuvių kultūriniame gyvenime. Vadovavo „Kanklių“ draugijos chorui, Rygos politechnikos instituto studentų „Vilties“ ansambliui, vyrų kvartetui ir sekstetui, statė Miko Petrausko ir savo operetes, pats dainavo solo, akompanavo, vaidino ir kūrė įvairiems spektakliams muziką, harmonizavo liaudies dainas. Savo „Pilėnų kunigaikščio“ dramoje dainavo Krivio ariją. 1907 su „Vilties“ ansambliu įdainavo pirmąsias lietuviškas plokšteles (per 20 dainų – solo, duetų, sekstetų ir kt.).
1911 m. buvo išvykęs į Varšuvą, kur dirbo pedagoginį darbą, akompanavo koncertuose. Vėl grįžęs į Rygą, vargonininkavo Šv. Alberto bažnyčioje, 1916–1919 m. studijavo Peterburgo konservatorijoje dainavimą (E. Sonkės ir I. Prianišnikovo klasėse), vadovavo lietuvių chorams ir rengė koncertus. Po Česlovo Sasnausko mirties užėmė vargonininko ir choro vadovo vietą Šv. Kotrynos bažnyčioje.
1920 m. grįžęs į Lietuvą, apsigyveno Kaune ir įsitraukė į aktyvią muzikinę veiklą. 1921 m. Karo muziejaus sodelio bokšte suderino varpus, rūpinosi jų priežiūra. Įstojęs į Lietuvių meno kūrėjų draugijos muzikos sekciją, su kitais menininkais organizavo , Kauno muzikos mokykloje dėstė fortepijoną ir solfedžio, vadovavo moksleivių chorui. 1920–1921 m. vadovavo „Dainos“ draugijos chorui, kurį laiką Kauno kunigų seminarijoje dėstė grigališkąjį giedojimą ir vadovavo klierikų chorui. 1923 m. solinio dainavimo dar mokėsi Varšuvoje, Vienoje ir Romoje.
1924 m. suorganizavo „Lietuvių muzikų – menininkų“ draugiją ir buvo jos pirmininkas. Buvo 1924 m. pirmosios visos Lietuvos dainų šventės organizacinio komiteto narys, dėstė šio komiteto surengtuose chorvedžių kursuose. Norėdamas kelti bažnytinės ir pasaulietinės muzikos meninį lygį, 1925 m. suorganizavo Šv. Cecilijos vargonininkų draugiją ir buvo jos pirmininkas, dalyvavo Filharmonijos draugijos veikloje. Taip pat buvo 1925 ir 1932 m. vasarų vargonininkų kursų dėstytojas. Keletą metų Metropolijos kunigų seminarijoje dėstė bažnytinį choralą ir vargonininkavo katedroje. 1939 m. išrinktas į Lietuvos muzikų draugijos vargonininkų sekciją.
1928 m. Kaune suorganizavo dainos mėgėjų mišrųjį chorą. Jį išmokė sudėtingų kūrinių, surengė su juo koncertų. 1930 m. choras su dideliu pasisekimu koncertavo Rygoje ir Taline. Kaip vargonininkas koncertų surengė Kauno Įgulos ir Jėzuitų bažnyčiose. 1941 m. Kaune subūrė „Perkūno“ chorą, o 1948 m. – Kauno respublikinės ligoninės chorą. 1933–1947 m. Kauno konservatorijoje dėstė fortepijoną ir dainavimą. 1942 m. buvo suteiktas profesoriaus vardas, bet vėliau nepripažintas – nuo 1946 m. e. profesoriaus pareigas.
1948–1957 m. – Lietuvos valstybinėje konservatorijoje dėstė muzikos teorijos disciplinas, buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos narys. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Kūryba
A. Kačanauskas buvo vienas pirmųjų lietuvių operos teatro organizatorių ir solistų, daug prisidėjo prie įvairių muzikos draugijų steigimo ir jų veiklos gerinimo, chorų ir koncertinio gyvenimo organizavimo Lietuvoje ir svetur. Sukūrė kelis šimtus įvairių kūrinių – solo ir choro dainų, giesmių, motetų, mišias vaikų chorui, kantatų, instrumentinių kūrinių, operetę „Jaunoji našlelė“, rinko ir harmonizavo lietuvių liaudies dainas.
Nuo 1924 m. rašė spaudoje įvairiais muzikos klausimais, parašė muzikos teorinių darbų ir atsiminimų. Išpopuliarėjo jo dainos „Vasaros naktys“, „Kur bėga Šešupė“, giesmės „Malda už Tėvynę“ ir kt.
Prie A. Kačanausko kūrybos publikavimo daug prisidėjo jo duktė Aldona Kačanauskaitė-Zaborienė; 1992 m. išleista jos atsiminimų knyga „Aleksandras Kačanauskas“.
Atminimo įamžinimas
1928 m. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio medaliu, o 1938 m. – Gedimino III laipsnio ordinu, 1957 m. kompozitoriui suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas. 1991 m. Kauno 2-ajai vaikų muzikos mokyklai suteiktas Aleksandro Kačanausko vardas.
Šaltiniai
- „Objekto Nr. 36548 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=KA%C8ANAUSKAS%20ALEKSANDRAS Archyvuota kopija 2021-05-19 iš Wayback Machine projekto.
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aleksandras Kačanauskas, Kas yra Aleksandras Kačanauskas? Ką reiškia Aleksandras Kačanauskas?
Aleksandras KacanauskasGime 1882 m birzelio 2 d KaunasMire 1959 m lapkricio 16 d 77 metai VilniusPalaidotas a Petrasiunu kapinese Aleksandras Kacanauskas 1882 m birzelio 2 d Kaune 1959 m lapkricio 16 d Vilniuje kompozitorius vargonininkas dainininkas baritonas chorvedys ir pedagogas Aleksandro Kacanausko paruosta Lietuvos himno fortepijonine versija bukleta Rygoje savo lesomis isleido Antanas Macijauskas Antkapinis paminklasAtminimo lenta su bareljefu Kaune Gruodzio g 9BiografijaPirmasias muzikos zinias gavo Juozo Naujalio vargonininku kursuose Kaune Nuo 1898 m neilgai vargonininkavo Jonavoje o nuo 1900 m kataliku baznycioje Liepojoje ir vadovavo chorams 1903 m isvyko į Ryga kur Egerto muzikos mokykloje mokesi vargonuoti ir dirbo muzikinį darba lietuviu parapijose Iki 1909 m lanke Imperatoriskosios muzikos mokyklos Rygos skyriu kur studijavo vargonus kompozicija fortepijona dainavima ir muzikos teorija pas prof Bergnerį Kreicberga Kazankova J Zilinskaite Sklerį ir kitus pedagogus Aktyviai dalyvavo lietuviu kulturiniame gyvenime Vadovavo Kankliu draugijos chorui Rygos politechnikos instituto studentu Vilties ansambliui vyru kvartetui ir sekstetui state Miko Petrausko ir savo operetes pats dainavo solo akompanavo vaidino ir kure įvairiems spektakliams muzika harmonizavo liaudies dainas Savo Pilenu kunigaikscio dramoje dainavo Krivio arija 1907 su Vilties ansambliu įdainavo pirmasias lietuviskas ploksteles per 20 dainu solo duetu sekstetu ir kt 1911 m buvo isvykes į Varsuva kur dirbo pedagoginį darba akompanavo koncertuose Vel grįzes į Ryga vargonininkavo Sv Alberto baznycioje 1916 1919 m studijavo Peterburgo konservatorijoje dainavima E Sonkes ir I Prianisnikovo klasese vadovavo lietuviu chorams ir renge koncertus Po Ceslovo Sasnausko mirties uzeme vargonininko ir choro vadovo vieta Sv Kotrynos baznycioje 1920 m grįzes į Lietuva apsigyveno Kaune ir įsitrauke į aktyvia muzikine veikla 1921 m Karo muziejaus sodelio bokste suderino varpus rupinosi ju prieziura Įstojes į Lietuviu meno kureju draugijos muzikos sekcija su kitais menininkais organizavo Kauno muzikos mokykloje deste fortepijona ir solfedzio vadovavo moksleiviu chorui 1920 1921 m vadovavo Dainos draugijos chorui kurį laika Kauno kunigu seminarijoje deste grigaliskajį giedojima ir vadovavo klieriku chorui 1923 m solinio dainavimo dar mokesi Varsuvoje Vienoje ir Romoje 1924 m suorganizavo Lietuviu muziku menininku draugija ir buvo jos pirmininkas Buvo 1924 m pirmosios visos Lietuvos dainu sventes organizacinio komiteto narys deste sio komiteto surengtuose chorvedziu kursuose Noredamas kelti baznytines ir pasaulietines muzikos meninį lygį 1925 m suorganizavo Sv Cecilijos vargonininku draugija ir buvo jos pirmininkas dalyvavo Filharmonijos draugijos veikloje Taip pat buvo 1925 ir 1932 m vasaru vargonininku kursu destytojas Keleta metu Metropolijos kunigu seminarijoje deste baznytinį chorala ir vargonininkavo katedroje 1939 m isrinktas į Lietuvos muziku draugijos vargonininku sekcija 1928 m Kaune suorganizavo dainos megeju misrujį chora Jį ismoke sudetingu kuriniu surenge su juo koncertu 1930 m choras su dideliu pasisekimu koncertavo Rygoje ir Taline Kaip vargonininkas koncertu surenge Kauno Įgulos ir Jezuitu baznyciose 1941 m Kaune subure Perkuno chora o 1948 m Kauno respublikines ligonines chora 1933 1947 m Kauno konservatorijoje deste fortepijona ir dainavima 1942 m buvo suteiktas profesoriaus vardas bet veliau nepripazintas nuo 1946 m e profesoriaus pareigas 1948 1957 m Lietuvos valstybineje konservatorijoje deste muzikos teorijos disciplinas buvo Lietuvos kompozitoriu sajungos narys Palaidotas Petrasiunu kapinese KurybaA Kacanauskas buvo vienas pirmuju lietuviu operos teatro organizatoriu ir solistu daug prisidejo prie įvairiu muzikos draugiju steigimo ir ju veiklos gerinimo choru ir koncertinio gyvenimo organizavimo Lietuvoje ir svetur Sukure kelis simtus įvairiu kuriniu solo ir choro dainu giesmiu motetu misias vaiku chorui kantatu instrumentiniu kuriniu operete Jaunoji naslele rinko ir harmonizavo lietuviu liaudies dainas Nuo 1924 m rase spaudoje įvairiais muzikos klausimais parase muzikos teoriniu darbu ir atsiminimu Ispopuliarejo jo dainos Vasaros naktys Kur bega Sesupe giesmes Malda uz Tevyne ir kt Prie A Kacanausko kurybos publikavimo daug prisidejo jo dukte Aldona Kacanauskaite Zaboriene 1992 m isleista jos atsiminimu knyga Aleksandras Kacanauskas Atminimo įamzinimas1928 m apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybes desimtmecio medaliu o 1938 m Gedimino III laipsnio ordinu 1957 m kompozitoriui suteiktas nusipelniusio meno veikejo garbes vardas 1991 m Kauno 2 ajai vaiku muzikos mokyklai suteiktas Aleksandro Kacanausko vardas Saltiniai Objekto Nr 36548 issamus aprasymas Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras http atminimas kvb lt asmenvardis php asm KA C8ANAUSKAS 20ALEKSANDRAS Archyvuota kopija 2021 05 19 is Wayback Machine projekto Boleslovas Zubrickas Pasaulio lietuviu chorvedziai enciklopedinis zinynas Vilnius 1999