Jonas KarutisGimė 1900 m kovo 23 d Jovaišai Ramygalos valsčiusMirė 1943 m balandžio 11 d 43 metai KaunasSutuoktinis ė Ju
Jonas Karutis

Jonas Karutis | |
---|---|
Gimė | 1900 m. kovo 23 d. Jovaišai, Ramygalos valsčius |
Mirė | 1943 m. balandžio 11 d. (43 metai) Kaunas |
Sutuoktinis (-ė) | Julija Gražytė |
Vaikai | Gediminas Konstantinas, Rimgaudas Voldemaras Saulius |
Veikla | savanoris, karo invalidas, politinis veikėjas |
Alma mater | 1935 m. Vytauto Didžiojo universitetas |
Jonas Karutis (1900 m. kovo 23 d. Jovaišuose, Ramygalos valsčius – 1943 m. balandžio 11 d. Kaune) – Lietuvos savanoris, karo invalidas, politinis veikėjas.
Biografija
Vos vienuolikmetis Jonas liko be motinos, augo su broliu ir seserimi. 1919 m. Lietuvos kariuomenės savanoris. 1919 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos kovose su bolševikais prie Dauguvos buvo sunkiai sužeistas, neteko vienos akies, tačiau grįžo į tarnybos vietą tęsti kovos. Tarnaudamas Panevėžio atskirajame batalione, kovojo su bermontininkais, bolševikais ir lenkais. Už kovinius nuopelnus apdovanotas I laipsnio ir II laipsnio Vyčio kryžiais.
1919 m. rudenį paleistas į atsargą, nuo 1922 m. dirbo Karo muziejuje. 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvis, buvo apdovanotas Klaipėdos išvadavimo medaliu. Vienas Lietuvos karo invalidų „Vyčių brolijos“ steigėjų, 1923–1930 m. ir 1933–1935 m. jos valdybos pirmininkas. 1928–1931 m. ir 1933–1935 m. Savanorių sąjungos sekretorius.
Prisidėjo prie 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo organizavimo ir vykdymo. Vėliau – pusiau legalios sukarintos organizacijos „Geležinis vilkas“ Centrinės Kauno kuopos vadas, kurį laiką redagavo voldemarininkų laikraštį „Tautos kelias“. 1929 m. ir 1934 m. už dalyvavimą voldemarininkų veikloje ištremtas į Panevėžio apskritį, gyveno Ramygaloje. 1932–1934 m. faktinis laikraščio „Tautos balsas“ redaktorius ir leidėjas. 1935 m. baigė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą ir tapo diplomuotu literatu-žurnalistu. 1935 m. spalio 25 d. suimtas ir karinio tribunolo už sąmokslą prieš valdžią nuteistas mirties bausme. Vėliau bausmė pakeista katorga iki gyvos galvos, 1938 m. balandžio 18 d. dėl ligos iš kalėjimo paleistas į laisvę.
Sovietams okupavus Lietuvą, 1940 m. liepos 12 d. NKVD suimtas, 1941 m. balandžio 23 d. Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams nelaisvės, apkaltintas veikęs prieš darbo liaudį ir revoliucinį judėjimą. Prasidėjus SSRS-Vokietijos karui, 1941 m. birželio 23 d. iš Kauno kalėjimo išlaisvintas, gydėsi Vokietijos ligoninėse. Per nacių okupaciją 1941 m. liepos-rugsėjo mėn. Lietuvių nacionalistų partijos laikinasis vadas. Mirė nuo plaučių vėžio, palaidotas Ramygalos kapinėse. 1989 m. reabilituotas.
Šaltiniai
- Nemirtingas Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris J. Karutis // Respublika, 2010-06-12
- Jonas Karutis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 513 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jonas Karutis, Kas yra Jonas Karutis? Ką reiškia Jonas Karutis?
Jonas KarutisGime 1900 m kovo 23 d Jovaisai Ramygalos valsciusMire 1943 m balandzio 11 d 43 metai KaunasSutuoktinis e Julija GrazyteVaikai Gediminas Konstantinas Rimgaudas Voldemaras SauliusVeikla savanoris karo invalidas politinis veikejasAlma mater 1935 m Vytauto Didziojo universitetas Jonas Karutis 1900 m kovo 23 d Jovaisuose Ramygalos valscius 1943 m balandzio 11 d Kaune Lietuvos savanoris karo invalidas politinis veikejas BiografijaVos vienuolikmetis Jonas liko be motinos augo su broliu ir seserimi 1919 m Lietuvos kariuomenes savanoris 1919 m rugpjucio 31 d Lietuvos kovose su bolsevikais prie Dauguvos buvo sunkiai suzeistas neteko vienos akies taciau grįzo į tarnybos vieta testi kovos Tarnaudamas Panevezio atskirajame batalione kovojo su bermontininkais bolsevikais ir lenkais Uz kovinius nuopelnus apdovanotas I laipsnio ir II laipsnio Vycio kryziais 1919 m rudenį paleistas į atsarga nuo 1922 m dirbo Karo muziejuje 1923 m Klaipedos sukilimo dalyvis buvo apdovanotas Klaipedos isvadavimo medaliu Vienas Lietuvos karo invalidu Vyciu brolijos steigeju 1923 1930 m ir 1933 1935 m jos valdybos pirmininkas 1928 1931 m ir 1933 1935 m Savanoriu sajungos sekretorius Prisidejo prie 1926 m gruodzio 17 d perversmo organizavimo ir vykdymo Veliau pusiau legalios sukarintos organizacijos Gelezinis vilkas Centrines Kauno kuopos vadas kurį laika redagavo voldemarininku laikrastį Tautos kelias 1929 m ir 1934 m uz dalyvavima voldemarininku veikloje istremtas į Panevezio apskritį gyveno Ramygaloje 1932 1934 m faktinis laikrascio Tautos balsas redaktorius ir leidejas 1935 m baige Kauno Vytauto Didziojo universiteto Humanitariniu mokslu fakulteta ir tapo diplomuotu literatu zurnalistu 1935 m spalio 25 d suimtas ir karinio tribunolo uz samoksla pries valdzia nuteistas mirties bausme Veliau bausme pakeista katorga iki gyvos galvos 1938 m balandzio 18 d del ligos is kalejimo paleistas į laisve Sovietams okupavus Lietuva 1940 m liepos 12 d NKVD suimtas 1941 m balandzio 23 d Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams nelaisves apkaltintas veikes pries darbo liaudį ir revoliucinį judejima Prasidejus SSRS Vokietijos karui 1941 m birzelio 23 d is Kauno kalejimo islaisvintas gydesi Vokietijos ligoninese Per naciu okupacija 1941 m liepos rugsejo men Lietuviu nacionalistu partijos laikinasis vadas Mire nuo plauciu vezio palaidotas Ramygalos kapinese 1989 m reabilituotas SaltiniaiNemirtingas Lietuvos kariuomenes kurejas savanoris J Karutis Respublika 2010 06 12 Jonas Karutis Visuotine lietuviu enciklopedija T IX Juocevicius Khiva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 513 psl