Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Nikolajus PrževalskisNikolajus PrževalskisGimė 1839 m balandžio 12 d Kimborovo Smolensko gubernija Rusijos imperijaMirė
Nikolajus Prževalskis
| Nikolajus Prževalskis | |
|---|---|
| Nikolajus Prževalskis | |
| Gimė | 1839 m. balandžio 12 d. Kimborovo, Smolensko gubernija, Rusijos imperija |
| Mirė | 1888 m. lapkričio 1 d. (49 metai) Karakole, Turkestano kraštas, Rusijos imperija |
| Veikla | rusų keliautojas, geografas |
| Vikiteka | Nikolajus Prževalskis |
Nikolajus Prževalskis (1839 m. balandžio 12 d. Kimborovo (Smolensko sr.) – 1888 m. lapkričio 1 d. Karakole, Kirgizijoje) – rusų keliautojas, geografas. Sankt Peterburgo MA garbės narys (1878). Generolas majoras (1886).
Biografija
1863 m. baigė Rusijos kariuomenės Generalinio štabo akademiją Sankt Peterburge. 1864–1867 m. dėstė geografiją ir istoriją Varšuvos junkerių mokykloje. Rusijos geografų d-jos narys (1886).
Padedamas rusų geografo P. Semionovo-Tian-Šanskio, Nikolajus Prževalskis surengė 5 ekspedicijas:
- 1867–1869 m. į Usūrio kraštą,
- 1870–1873 m. į Mongoliją, Kiniją ir Tibetą (ilgiausia nukeliavo ~ 12 000 km),
- 1876–1877 m. į Sindziangą ir prie Lobnoro ežero,
- 1879–1880 m. į Nanšaną, Kunluną, Tibetą ir Gobio dykumą,
- 1883–1885 m. per Gobio ir Alšano dykumas į Tibetą, po to per Taklamakano dykumą prie Isyk Kulio ežero.
Per visas ekspedicijas nukeliavo > 33 200 km, atrado ir aprašė Centrinės Azijos kalnagūbrius (Kunluno ir Nanšano kalnuose): Altintago, Arkatago (Peževalskio), Burban Budaišano, Ulan Darbano ir kt., patikslino Tibeto kalnyno šiaurines ribas, aprašė apkeliautų kraštų gamtą ir gyventojus, apibūdino Centrinės Azijos klimatą. Surinko 15 – 16 tūkst. egzempliorių herbariumą (iš viso ~ 1700 rūšių, iš kurių 218 rūšių aprašytos pirmą kartą), zoologinę kolekciją (> 7500 egz; aptiko ir aprašė laukinį dvikuprį kupranugarį ir Prževalskio arklį), mineralų kolekciją.
Parašė knygas:
- „Kelionė po Usūrio kraštą“ (Путешествие в Уссурийском крае, 1870),
- „Mongolija ir tangutų šalis“ (Монголия и страна тангутов, 2 t. 1875–1876),
- „Nuo Kuldžios už Tian Šanio ir iki Lobnoro“ (От Кульджи за Тянь-Шань и на Лобнор, 1878),
- „Iš Zaisano per Chami į Tibetą ir į Geltonosios upės aukštupį“ (Из Зайсана через Хами в Тибет и на верховья Желтой реки, 1883),
- „Nuo Kiachtos į Geltonosios upės ištakas“ (От Кяхты на истоки Желтой реки. Исследование северной окраины Тибета и путь через Лобнор по бассейну Тарима 1888).
Nikolajaus Prževalskio vardu pavadinta keletas geografinių objektų, augalų ir gyvūnų rūšių.
Šaltiniai
- Nikolajus Prževalskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. 220 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nikolajus Prževalskis, Kas yra Nikolajus Prževalskis? Ką reiškia Nikolajus Prževalskis?
Nikolajus PrzevalskisNikolajus PrzevalskisGime 1839 m balandzio 12 d Kimborovo Smolensko gubernija Rusijos imperijaMire 1888 m lapkricio 1 d 49 metai Karakole Turkestano krastas Rusijos imperijaVeikla rusu keliautojas geografasVikiteka Nikolajus Przevalskis Nikolajus Przevalskis 1839 m balandzio 12 d Kimborovo Smolensko sr 1888 m lapkricio 1 d Karakole Kirgizijoje rusu keliautojas geografas Sankt Peterburgo MA garbes narys 1878 Generolas majoras 1886 Biografija1863 m baige Rusijos kariuomenes Generalinio stabo akademija Sankt Peterburge 1864 1867 m deste geografija ir istorija Varsuvos junkeriu mokykloje Rusijos geografu d jos narys 1886 Padedamas rusu geografo P Semionovo Tian Sanskio Nikolajus Przevalskis surenge 5 ekspedicijas 1867 1869 m į Usurio krasta 1870 1873 m į Mongolija Kinija ir Tibeta ilgiausia nukeliavo 12 000 km 1876 1877 m į Sindzianga ir prie Lobnoro ezero 1879 1880 m į Nansana Kunluna Tibeta ir Gobio dykuma 1883 1885 m per Gobio ir Alsano dykumas į Tibeta po to per Taklamakano dykuma prie Isyk Kulio ezero Per visas ekspedicijas nukeliavo gt 33 200 km atrado ir aprase Centrines Azijos kalnagubrius Kunluno ir Nansano kalnuose Altintago Arkatago Pezevalskio Burban Budaisano Ulan Darbano ir kt patikslino Tibeto kalnyno siaurines ribas aprase apkeliautu krastu gamta ir gyventojus apibudino Centrines Azijos klimata Surinko 15 16 tukst egzemplioriu herbariuma is viso 1700 rusiu is kuriu 218 rusiu aprasytos pirma karta zoologine kolekcija gt 7500 egz aptiko ir aprase laukinį dvikuprį kupranugarį ir Przevalskio arklį mineralu kolekcija Parase knygas Kelione po Usurio krasta Puteshestvie v Ussurijskom krae 1870 Mongolija ir tangutu salis Mongoliya i strana tangutov 2 t 1875 1876 Nuo Kuldzios uz Tian Sanio ir iki Lobnoro Ot Kuldzhi za Tyan Shan i na Lobnor 1878 Is Zaisano per Chami į Tibeta ir į Geltonosios upes aukstupį Iz Zajsana cherez Hami v Tibet i na verhovya Zheltoj reki 1883 Nuo Kiachtos į Geltonosios upes istakas Ot Kyahty na istoki Zheltoj reki Issledovanie severnoj okrainy Tibeta i put cherez Lobnor po bassejnu Tarima 1888 Nikolajaus Przevalskio vardu pavadinta keletas geografiniu objektu augalu ir gyvunu rusiu SaltiniaiNikolajus Przevalskis Visuotine lietuviu enciklopedija T XIX Pre Reu Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2011 220 psl