Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Hugo Šojus vok Hugo ScheuPaminklas Šilutėje prie Šojaus dvaroGimė 1845 m balandžio 1 d Klaipėda Prūsijos karalystėMirė 1
Hugo Šojus
| Hugo Šojus vok. Hugo Scheu | |
|---|---|
| Paminklas Šilutėje, prie Šojaus dvaro | |
| Gimė | 1845 m. balandžio 1 d. Klaipėda, Prūsijos karalystė |
| Mirė | 1937 m. liepos 25 d. (92 metai) Šilutė, Lietuva |
| Tėvas | Arnoldas Karlo Scheu (1811-1886 m.) |
| Motina | Rosette Ziegler |
| Sutuoktinis (-ė) | Mary Jane Schultz (1856-1880 m.) |
| Vaikai | Arnoldas Hugo (1880-1916 m.) Ellen Mary Jane (1879-1959 m.) Erichas Scheu (1876-1929 m.) |
| Veikla | vokiečių ir Šilutės krašto kultūros ir visuomenės veikėjas, Šilutės miesto mecenatas, Mažosios Lietuvos lietuvių tautosakos rinkėjas ir leidėjas bei pirmojo muziejaus Klaipėdos krašte įkūrėjas. |
Hugo Šojus (vok. Hugo Scheu 1845 m. balandžio 1 d. Klaipėda, Prūsijos karalystė – 1937 m. liepos 25 d. Šilutė, Lietuva) – vokiečių ir Šilutės krašto kultūros ir visuomenės veikėjas, Šilutės miesto mecenatas, Mažosios Lietuvos lietuvių tautosakos rinkėjas ir leidėjas bei pirmojo muziejaus Klaipėdos krašte įkūrėjas.
Biografija
Hugo Šojus gimė pirklio ir laivininko Arnoldo Karlo Scheu (1811–1886 m.) ir Rosettes Ziegler, Klaipėdos malūnininko dukters (1825–1848 m.), šeimoje. 1862 metais Klaipėdoje baigė aukštesniąją miestiečių mokyklą, 1862–1869 m. praktikavosi įvairiuose Klaipėdos bei Šilutės apskrities dvaruose. 1869–1870 m. du semestrus studijavo Berlyno žemės ūkio institute.
1875 m. Hugo Šojus vedė tėvo draugo, laivininko ir pirklio Johanno Schultzo bei anglės Maria‘os Walton dukterį Mary Jane (1856–1880 m.). Iš šios santuokos dvarininkas susilaukė 3 vaikų. Jauniausias sūnus Arnoldas Hugo (1880–1916 m.) nepalikęs įpėdinių žuvo prie Verdeno Pirmojo pasaulinio karo metais. Duktė Ellen Mary Jane (1879–1959 m.) 1915 m. ištekėjusi už lenkų kilmės vokiečių inžinieriaus, fizikos profesoriaus Walterio Rogowskio (1881–1947 m.), išvyko gyventi į Acheną (Vokietija). Apie jos palikuonius žinių nėra.
Dr. H. Šojaus giminę pratęsė vyriausias jo sūnus Erichas Scheu (1876–1929 m.), 1909 m. vedęs šveicarę, viešbučio savininko dukterį Helene Hauser (1885–1975 m.). Jiems gimė trys sūnus: Werneris (1910- ? m.), Güntheris (1912–1998 m.) ir Hugo (1925–1944 m.). Šiuo metu Vokietijoje gyvena pirmųjų dviejų vaikai bei anūkai, H. Šojaus proanūkiai bei vėlesni palikuonys.
1873 m. uošvio lėšomis iš varžytinių įsigijęs Lėbartų dvarą Hugo Šojus tapo dvarininku ir aktyviai įsijungė į valsčiaus bei Klaipėdos apskrities visuomeninį gyvenimą. 1881 m. tapo Dovilų valsčiaus viršaičiu, o 1884 m. buvo išrinktas į Klaipėdos apskrities valdybą, kurioje išdirbo beveik 35 metus. 1889 m. nusipirkęs Šilutės dvarą, Hugo Šojus 1892 m. buvo išrinktas į Šilutės apskrities valdybą, vėliau tapo Žemės ūkio rūmų steigėju bei prezidentu.
Asmenybė, atminimas
Savo kultūrine ir visuomenine veikla Hugo Šojus nusipelnė ne tik dvaro, bet ir viso Šilutės miestelio gerovei. Daugelį savo žemės sklypų H. Šojus padovanojo miestui. Ant jam priklausiusio žemės dabar stovi Šilutės pirmoji gimnazija (tuometinė Herderio gimnazija, įkurta 1918 m.), Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia (1926 m. Hugo Šojus įamžintas jos altoriaus freskoje laikantis bažnyčios maketą), Šilutės gaisrinė (įsteigta 1897 m.) ir kiti pastatai.
Atlikdamas praktiką Lapynuose, išmoko lietuvių kalbos, susidomėjo lietuvių papročiais ir tautosaka. Drauge su Aleksandru Kuršaičiu 1913 m. vokiečių ir lietuvių kalbomis išleido knygą Žemaičių pasakos. Pasakos apie paukščius. Kita Hugo Šojaus aistra buvo muziejininkystė. Jis turėjo sukaupęs įvairių etnografinių daiktų rinkinį, kurio pagrindu įkurtas Šilutės muziejus. Hugo Šojus aktyviai propagavo lietuvininkų rankdarbius, vežė juos į įvairias parodas, dovanojo juos draugams ir garbingiems svečiams.
1922 m. už visuomeninį darbą ir lietuvių kultūros, lietuvių kalbos ir papročių saugojimą Hugo Šojui suteiktas Karaliaučiaus universiteto garbės daktaro laipsnis. 1931 m. Šilutės Herderio realinėje gimnazijoje pritvirtintas bareljefas.
H. Šojaus interesus, veiklą atspindi ir rankraštinis palikimas, kurio dalis saugoma Lietuvos nacionalinės bibliotekos Rankraščių skyriuje. Šie rankraščiai sudaro atskirą fondą (F 51). 1949 m. bibliotekai juos perdavė Arnoldas Endzinas. Beveik visi dokumentai yra vokiečių kalba ir tik nedidelė dalis – lietuvių.
Pati gausiausia rankraščių grupė yra susijusi su vokiečių rašytoju Hermanu Zudermanu. H. Šojus ir H. Zudermanas susipažino 1888 m. Berlyne ir nuo to laiko juos siejo artima draugystė. Rankraštyne saugomi ne tik paties H. Zudermano, bet ir jo šeimos narių bei kitų giminaičių laiškai, skirti H. Šojui. Hugo Šojus mirė 1937 m. liepos 25 d., būdamas 92 metų. Palaidotas dvaro kapinaitėse.
Šaltiniai
- Ausstellung der Sammlung Scheu im Ostpreußischen Landesmuseum Lüneburg
- Das Inferno des Krieges überlebt – Die Sammlung Scheu in Heydekrug: Zeugnisse bäuerlicher Kultur des Memellandes
Nuorodos
- Tėvo ir sūnaus daktarų Scheu lietuviškas muziejus Šilutėje (I) (II)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Hugo Šojus, Kas yra Hugo Šojus? Ką reiškia Hugo Šojus?
Hugo Sojus vok Hugo ScheuPaminklas Siluteje prie Sojaus dvaroGime 1845 m balandzio 1 d Klaipeda Prusijos karalysteMire 1937 m liepos 25 d 92 metai Silute LietuvaTevas Arnoldas Karlo Scheu 1811 1886 m Motina Rosette ZieglerSutuoktinis e Mary Jane Schultz 1856 1880 m Vaikai Arnoldas Hugo 1880 1916 m Ellen Mary Jane 1879 1959 m Erichas Scheu 1876 1929 m Veikla vokieciu ir Silutes krasto kulturos ir visuomenes veikejas Silutes miesto mecenatas Mazosios Lietuvos lietuviu tautosakos rinkejas ir leidejas bei pirmojo muziejaus Klaipedos kraste įkurejas Hugo Sojus vok Hugo Scheu 1845 m balandzio 1 d Klaipeda Prusijos karalyste 1937 m liepos 25 d Silute Lietuva vokieciu ir Silutes krasto kulturos ir visuomenes veikejas Silutes miesto mecenatas Mazosios Lietuvos lietuviu tautosakos rinkejas ir leidejas bei pirmojo muziejaus Klaipedos kraste įkurejas BiografijaHugo Sojus gime pirklio ir laivininko Arnoldo Karlo Scheu 1811 1886 m ir Rosettes Ziegler Klaipedos malunininko dukters 1825 1848 m seimoje 1862 metais Klaipedoje baige aukstesniaja miestieciu mokykla 1862 1869 m praktikavosi įvairiuose Klaipedos bei Silutes apskrities dvaruose 1869 1870 m du semestrus studijavo Berlyno zemes ukio institute 1875 m Hugo Sojus vede tevo draugo laivininko ir pirklio Johanno Schultzo bei angles Maria os Walton dukterį Mary Jane 1856 1880 m Is sios santuokos dvarininkas susilauke 3 vaiku Jauniausias sunus Arnoldas Hugo 1880 1916 m nepalikes įpediniu zuvo prie Verdeno Pirmojo pasaulinio karo metais Dukte Ellen Mary Jane 1879 1959 m 1915 m istekejusi uz lenku kilmes vokieciu inzinieriaus fizikos profesoriaus Walterio Rogowskio 1881 1947 m isvyko gyventi į Achena Vokietija Apie jos palikuonius ziniu nera Dr H Sojaus gimine pratese vyriausias jo sunus Erichas Scheu 1876 1929 m 1909 m vedes sveicare viesbucio savininko dukterį Helene Hauser 1885 1975 m Jiems gime trys sunus Werneris 1910 m Guntheris 1912 1998 m ir Hugo 1925 1944 m Siuo metu Vokietijoje gyvena pirmuju dvieju vaikai bei anukai H Sojaus proanukiai bei velesni palikuonys 1873 m uosvio lesomis is varzytiniu įsigijes Lebartu dvara Hugo Sojus tapo dvarininku ir aktyviai įsijunge į valsciaus bei Klaipedos apskrities visuomeninį gyvenima 1881 m tapo Dovilu valsciaus virsaiciu o 1884 m buvo isrinktas į Klaipedos apskrities valdyba kurioje isdirbo beveik 35 metus 1889 m nusipirkes Silutes dvara Hugo Sojus 1892 m buvo isrinktas į Silutes apskrities valdyba veliau tapo Zemes ukio rumu steigeju bei prezidentu Asmenybe atminimasHugo Sojus įamzintas Silutes evangeliku liuteronu baznycios altoriaus freskoje laikantis baznycios maketa desineje puseje apacioje Savo kulturine ir visuomenine veikla Hugo Sojus nusipelne ne tik dvaro bet ir viso Silutes miestelio gerovei Daugelį savo zemes sklypu H Sojus padovanojo miestui Ant jam priklausiusio zemes dabar stovi Silutes pirmoji gimnazija tuometine Herderio gimnazija įkurta 1918 m Silutes evangeliku liuteronu baznycia 1926 m Hugo Sojus įamzintas jos altoriaus freskoje laikantis baznycios maketa Silutes gaisrine įsteigta 1897 m ir kiti pastatai Atlikdamas praktika Lapynuose ismoko lietuviu kalbos susidomejo lietuviu paprociais ir tautosaka Drauge su Aleksandru Kursaiciu 1913 m vokieciu ir lietuviu kalbomis isleido knyga Zemaiciu pasakos Pasakos apie paukscius Kita Hugo Sojaus aistra buvo muziejininkyste Jis turejo sukaupes įvairiu etnografiniu daiktu rinkinį kurio pagrindu įkurtas Silutes muziejus Hugo Sojus aktyviai propagavo lietuvininku rankdarbius veze juos į įvairias parodas dovanojo juos draugams ir garbingiems sveciams 1922 m uz visuomeninį darba ir lietuviu kulturos lietuviu kalbos ir paprociu saugojima Hugo Sojui suteiktas Karaliauciaus universiteto garbes daktaro laipsnis 1931 m Silutes Herderio realineje gimnazijoje pritvirtintas bareljefas H Sojaus interesus veikla atspindi ir rankrastinis palikimas kurio dalis saugoma Lietuvos nacionalines bibliotekos Rankrasciu skyriuje Sie rankrasciai sudaro atskira fonda F 51 1949 m bibliotekai juos perdave Arnoldas Endzinas Beveik visi dokumentai yra vokieciu kalba ir tik nedidele dalis lietuviu Pati gausiausia rankrasciu grupe yra susijusi su vokieciu rasytoju Hermanu Zudermanu H Sojus ir H Zudermanas susipazino 1888 m Berlyne ir nuo to laiko juos siejo artima draugyste Rankrastyne saugomi ne tik paties H Zudermano bet ir jo seimos nariu bei kitu giminaiciu laiskai skirti H Sojui Hugo Sojus mire 1937 m liepos 25 d budamas 92 metu Palaidotas dvaro kapinaitese SaltiniaiAusstellung der Sammlung Scheu im Ostpreussischen Landesmuseum Luneburg Das Inferno des Krieges uberlebt Die Sammlung Scheu in Heydekrug Zeugnisse bauerlicher Kultur des MemellandesNuorodosTevo ir sunaus daktaru Scheu lietuviskas muziejus Siluteje I II