Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai

54°53′52.97″ š. pl. 23°55′31.49″ r. ilg. / 54.8980472°š. pl. 23.9254139°r. ilg. / 54.8980472; 23.9254139

Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai – organizacija, vienijanti nevyriausybines žemdirbių ir kaimo gyventojų organizacijas, atstovaujanti bendriems visų kaimo žmonių interesams, skatinanti žemės ūkio bei kaimo sektoriaus vystymąsi.

Organizacija įsikūrusi Donelaičio g. 2 Kaune. Pirmininkas – Andriejus Stančikas, išrinktas trejų metų kadencijai Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų X suvažiavime 2011 m. vasario 25 d.

Istorija

1921–1923 m. kelis kartus buvo šaukiami žemės ūkio tarybų suvažiavimai, kurie savo narių sudėtimi ir svarstomų klausimų pobūdžiu buvo artimi Žemės ūkio rūmų visumos susirinkimams. Šių tarybų veikla paskatino Žemės ūkio rūmų kūrimąsi. Pritariant žemės ūkio ministrui Mykolui Krupavičiui, Rūmų įstatymą kūrė sudaryta komisija, kurioje buvo Jonas Pranas Aleksa, Juozas Tūbelis. Į Žemės ūkio rūmų sudėtį turėjo įeiti, be žemės ūkio organizacijų atstovų, ir ūkininkų tarybų atstovai. Dėl politinių partijų nesutarimo ir po ilgų ginčų Seime 1925 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas Žemės ūkio rūmų įstatymas, kuris įsigaliojo paskelbus „Vyriausybės žiniose“ 1926 m. balandžio 21 d. Sėkmingai rūmų veiklai organizuoti buvo reikalingos naujos patalpos. Tuo tikslu 1929 m. architektas K. Reisonas parengė Žemės ūkio rūmų projektą. 1930 m. vasarą buvo pradėti rūmų statybos darbai. 1931 m. rugsėjo 1 d. į dar galutinai neįrengtus Žemės ūkio rūmus įsikėlė visi padaliniai ir įstaigos. Statyba užbaigta 1931 m. lapkritį. Lietuvos žemės ūkio rūmai buvo atkurti 1991 m. ir yra tiesioginiai 1926–1940 m. veikusių Žemės ūkio rūmų turto, teisių ir įsipareigojimų perėmėjai.

Veikla

Rūmai savo veikloje siekia didinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, žemdirbių pajamų lygio augimą, spartinti kaimo plėtros procesą siekiant aktyvesnio kaimo gyventojų dalyvavimo tiek formuojant kaimo plėtros politiką, tiek ją įgyvendinant, skatinti kaimo bendruomenių aktyvumą, ugdyti pilietinį sąmoningumą.

Žemės ūkio rūmų veiklą organizuoja aukščiausias valdymo organas – suvažiavimas, šaukiamas kas treji metai. Tarp suvažiavimų Rūmams vadovauja taryba, kuri formuojama trejų metų laikotarpiui. Į tarybą kiekvienas narys deleguoja savo atstovą. Tarp tarybos posėdžių Rūmų veiklai vadovauja prezidiumas, kurį taryba renka iš savo narių. Nariais gali būti žemės ūkio produkcijos gamintojų, perdirbėjų, prekiautojų šiais produktais ir gamybinių bei intelektinių paslaugų žemės ūkiui teikėjų interesams atstovaujančios ne pelno žemdirbių organizacijos (draugijos, sąjungos, asociacijos ir kt.

Žemės ūkio rūmų veiklos prioritetai:

• Interesų atstovavimas valdžios institucijose (dalyvavimas Vyriausybės, Seimo, ministerijų, žinybų darbe).
• Žemdirbių savivaldos, kaimo plėtros ir vietinės iniciatyvos skatinimas.
• Mokymas, švietimas ir konsultavimas.
• Ūkininkų kooperacijos skatinimas.
• Ūkininkų, žemės ūkio įmonių tiesioginės prekybos skatinimas.
• Ekologinio ūkininkavimo propagavimas ir skatinimas.

Projektai

Žemės ūkio rūmų vykdomi pagrindiniai projektai:

• „Tvartų ir galvijų kompleksų higienizavimas ir biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas, taikant biotechnologinius metodus“.
• „Netradicinės augalinės žaliavos (topinambų, moliūgų, daigintų sėklų) auginimas ir jos panaudojimas maisto produktų gamybai“.
• „Dirvos derlingumą išsaugančių maistinių ir pašarinių žemės ūkio augalų moksliškai pagrįstų auginimo technologijų diegimas ūkiuose“.
• „Universalaus ūkininkavimo modelio diegimas auginant perspektyvias tulpių rūšis ir veisles“
• „Technologinės inovacijos ekologinės gamybos ūkiams“

Nuorodos

• Oficiali svetainė
• Žemės ūkio rūmai - tarp kūjo ir priekalo Archyvuota kopija 2013-12-03 iš Wayback Machine projekto.