Hilda Grīva

Hilda Gryva (latv. Hilda Grīva, mergautinė pav. Cerbaha, 1910 m. vasario 27 d. Sykragas, Rusijos imperija, dab. Latvija – 1984 m. rugsėjo 13 d. Latvijos TSR) – lyvių muzikė, muzikos pedagogė, lyvių folkloro ansamblio „Kāndla” įkūrėja ir meninė vadovė.

Hilda Grīva
Gimė	1910 m. vasario 27 d. Sykragas, Rusijos imperija
Mirė	1984 m. rugsėjo 13 d. (74 metai) Latvijos TSR
Palaidotas (-a)	Sykrago kapinės
Tautybė	lyvė, estė
Veikla	muzikė, muzikos pedagogė, lyvių folkloro ansamblio „Kāndla” įkūrėja ir meninė vadovė

Biografija

Gimė Dundagos valsčiuje, Sykrago kaimo Klavų sodyboje žvejo Oskaro ir Minos Cerbahų šeimoje. Motina buvo estė, todėl dukterys Hilda ir Elfryda jau ankstyvoje vaikystėje išmoko kalbėti lyviškai, estiškai ir latviškai. Cerbahų giminė manė, kad jie yra Dundagos barono Osteno-Sakeno nepripažintieji palikuonys. Archyviniai duomenys liudija, kad tai galėjo būti tiesa.

Mokyklą H. Gryva pradėjo lankyti Estijoje, kur šeima gyveno per Pirmąjį pasaulinį karą. Grįžusi į Latviją mokėsi Mazirbės pradinėje mokykloje. Ventspilyje įgijo griežimo smuiku pagrindus.

1927 m. H. Gryva buvo išsiųsta mokytis Suomijon, kur ji Tūsulos liaudies aukštojoje mokykloje mokėsi suomių kalbos, lygiagrečiai iš Ž. Sibelijaus dukters gaudavo fortepijono pamokas bei Helsinkio liaudies konservatorijoje mokėsi dainavimo. 1928 m. Heinoloje studijavo mokytojų institute, o 1929 m. mokslus tęsė mokytojų institute Jelgavoje. Studijuodama Jelgavoje su Pėteriu Dambergu ir Alyse Gūtmane pradėjo leisti mėnraštį „Līvli“ („Lyvis“) bei vertė tekstus iš suomių kalbos.

1934 m. baigusi Jelgavos mokytojų institutą pradėjo dibti mokyklose – Ventspilyje ir kitur. Bedirbdama baigė Ventspilio muzikos mokyklą ir vėliau dirbo Talsų muzikos mokykloje smuiko ir fortepijono mokytoja. Talsuose taip pat vadovavo bažnytiniam chorui. Greta savo tiesioginių pareigų kartkartėmis rašė straipsnius laikraščiui „Līvli“ bei prisidėjo prie P. Dambergo rašomo lyviško vadovėlio (skaitymo knygos) sudarymo.

Anot V. M. Šuvcanės, H. Gryva buvo gražų balsą turėjusi talentinga muzikė. 1939 m. rugpjūčio 6 d. Mazirbėje per Lyvių tautos namų atidarymą surengtame koncerte H. Gryva atliko solines dainas.

1956 m. H. Gryva ištekėjo už grįžusio iš tremties Sibire buvusio dundagiškio Paulio Gryvos. Santuokinis gyvenimas truko neilgai, nes vyras greitai mirė.

1960 m. prisidėjo prie Esperanto–latvių–lyvių žodyno sudarymo. 1966 m. Estijos televizija pastatė dokumentinį filmą „Liivi rannal“ („Lyvių pakrantėje“), jame atspindėtas 7-ojo dešimtmečio Kuršo lyvių gyvenimas. Šiame filme matoma ir H. Gryva.

H. Gryva buvo Ventspilio lyvių folkloro ansamblio „Kāndla“ („Kanklės“) įkūrėja ir meninė vadovė nuo jo įkūrimo 1972 m. pradžios iki savo gyvenimo pabaigos. Paskutiniais metais dirigentės klausa vis labiau silpo, taip pat ir organizacinis darbas nesisekė, tačiau ji negalėjo atsisakyti vadovauti ansambliui.

Hilda Gryva palaidota Sykrago kapinėse.

Išnašos

1. Šuvcāne, V. M. 2002, p. 333.
2. Šuvcāne, B. 2002, p. 86.
3. Šuvcāne, V. M. 2002, p. 334.
4. Šuvcāne, B. 2002, p. 89.
5. Šuvcāne, B. 2002, p. 90.
6. „Lībiešu krasts (1966)“. dundagasvesture.wordpress.com. Dundagas vēsture. Nuoroda tikrinta 2025-05-15.

Literatūra

• Šuvcāne, V. M. (2002). Lībiešu ciems, kura vairs nav [Lyvių kaimas, kurio nebėra]. Rīga: Jumava. ISBN 9789984055237.
• Šuvcāne, B. (2002). Lībiešu gadagrāmata [Lyvių metraštis].