Lyvių tautos namai

Lyvių tautos namai (lyv. Līvõd Rovkuodā, latv. Lībiešu tautas nams) – lyviams giminingų finougrų tautų valstybių, Suomijos, Estijos ir Vengrijos, rūpinimusi 1939 m. lyvių bendruomenės reikmėms Mazirbėje, Latvijoje pastatytas pastatas, suprojektuotas suomių architekto Erkio Hutuneno. Dviaukštis pastatas funkcionalistinio stiliaus, tai vienintelis E. Hutuneno darbas už tuometinės Suomijos ribų. Valstybinės reikšmės architektūros paminklas, vienas įžymiausių lyvių tautos simbolių Latvijoje ir svetur.

Lyvių tautos namai
Vieta	Mazirbė,  Latvija
Architektas	Erkis Hutunenas
Statybų pradžia	1938 m.
Statybų pabaiga	1939 m.
Statybų kaina	< 81 000 latų
Savininkas	Lyvių sąjunga
Paskirtis	lyvių visuomeninis pastatas
Stilius	funkcionalizmas
Aukštų sk.	2

Istorija

Lyvių tautos namų istorija prasidėjo 1927 m. Suomijoje ir Estijoje, kai Suomių sąjunga ir Tartu akademinis giminingų tautų klubas iš Latvijos gavo Lyvių sąjungos laišką su prašymu padėti tokius namus pastatyti. 1930 m. estų architektas Frydrichas Vendachas sudarė projektą, kuriame buvo numatytos patalpos renginiams, muziejui, žvejų kooperatyvui ir kambariai svečiams. Vis dėlto nuspręsta, kad projektas per brangus ir jo atsisakyta.

1932 m. Helsinkyje į Lyvių tautos namų reikalus įsitraukė Finougrų kultūros komitetas siekdamas išsiaiškinti, ar Latvijoje įmanoma įsteigti atskirą Lyvių tautos namų fondą, ir paaiškino lyviams, jog statyti bus pradėta tik tuomet, jei namai bus prieinami visiems lyviams ir nebus valdomi vien tik kurios nors grupės. 1934 m. valstybiniu lygiu Lyvių tautos namais susidomėjo taip pat ir Vengrija. Tuo metu Lyvių sąjunga buvo gavusi vietinių latvių bendrijų pasiūlymą statyti šiuos namus kartu, bet sąjunga tam nepritarė manydama, kad latviai namų valdyme turėsią pranašumą ir namų pavadinime nebeliksią žodžio „lyvių“. Taip pat ir Suomijos bei Estijos giminingų tautų organizacijos Lyvių sąjungai pranešė, kad namai gali būti statomi tik kaip lyvių muziejaus, bibliotekos ir susirinkimų pastatas.

1937 m. Estijos vyriausybė pažadėjo skirti 10 000 kronų, jei ir Suomijos vyriausybė duosianti proporcingai atitinkamą sumą. Suomių sąjungos siūlymu projektas buvo užsakytas iš architekto E. Hutuneno. Kovą jis nubraižė fukcionalistinio stiliaus eskizą, Lyvių sąjunga paštu jį gavo gegužę, bet eskizą dar reikėjo paversti projektu, nes architektas gerai nežinojo Latvijos statybos normatyvinių reikalavimų. Nežinoma, ar E. Hutunenas buvo apsilankęs statybos vietoje, – nors Lyvių tautos namai yra vienintelis užsienyje įgyvendintas architekto projektas, – jo biografijoje Latvija neminima. Norėdamas išvengti išgalvotų arba tikrų statybos kliūčių, statybos komitetas nusprendė, jog oficialusis architektas turįs būti latvis, ir tai buvo Visvaldis Paeglė (1906–1988). Pasakytina, kad 1932 m. jis jau buvo sudaręs namų projektą – neoeklektiškų formų vieno aukšto pastatą, bet Lyvių sąjunga jo atsisakė.

1938 m. vasarį į statybos departamentą iš Suomijos atvyko profesorius Lauris Ketunenas su Lyvių sąjungos atstovu, kad išsiaiškintų, ar nebūsią prieštaravimų, jei Lyvių tautos namai bus pastatyti suomių funkcionalizmo stiliumi. Dėl to neprieštarauta. Estų organizacija „Fenno-Ugria“ 1938 m. vasarą pranešė, kad „Latvijoje Lyvių tautos namų <…> statybos kainuos iki 80 000 latų. <…> Namuose bus susirinkimų salė maždaug 200 žmonių, scena su gretimomis patalpomis, du kambariai Lyvių muziejui, du kambariai susirinkimams ir svečiams, namų valdytojo gyvenamasis kambarys su virtuve, vestibiulis, drabužinė ir kt. Namai bus statomi iš plytų, stogas dengtas skarda.“ Latvių architektas V. Paeglė, vadovaudamasis statybos normatyvų reikalavimais, pastatą papildė priešgaisriniais laiptais ir tualetu scenos pusėje, taip pat išties funkcionaliai performavo įėjimo vestibiulio suplanavimą – tambūrą pasuko priešais drabužinę. Statybos departamentas V. Paeglės pasirašytą projektą patvirtino 1938 m. rugpjūčio 8 d. Spalio 3 d. padėtas kertinis akmuo, ceremonijoje dalyvavo Latvijos užsienio reikalų ministras Vilhelmas Munteris, jis įmūrijo pirmąją plytą. Į pamatus įmūryta varinė urna su laiškais lyvių, latvių, suomių, estų ir vengrų kalbomis. Laišką latvių kalba pasirašė V. Munteris bei tuometinis Lyvių sąjungos pirmininkas Pėteris Breinkopfas.

Visos paaukotos lėšos pasiskirstė taip: iš Suomijos gauta 38 500 latų, iš Latvijos – 15 000, iš Estijos – 14 700, iš lyvių – 13 000, taip pat nedidelė suma iš Vengrijos. Namai iškilmingai atidaryti 1939 m. rugpjūčio 6 d.

Pirmosios sovietinės okupacijos metais (1940–1941) Lyvių sąjunga namus turėjo atiduoti naujajai valdžiai, o nacių Vokietijos metais (1941–1944) juos vėl valdė Lyvių sąjunga. Po karo žvejų artelės ir kolūkiai pastatą naudojo gegužinėms ir mėgėjų teatro pasirodymams, o 1987 m. jame darbines patalpas įsirengė Slyterės draustinio administracija.

1991 m. buvo įkurta Lyvių pakrantė, 10-ajame dešimtmetyje ji pastatą administravo, o Lyvių sąjungai Lyvių tautos namai grąžinti 2000 m.DOCOMOMO (Tarptautinė moderniosios architektūros dokumentavimo ir apsaugos darbo grupė) Latvijos skyrius Lyvių tautos namus yra įtraukęs į funkcionalizmo stiliaus pavyzdžių registrą, šie namai yra valstybinės reikšmės architektūros paminklas. Dėl savo architektūrinio stiliaus Lyvių tautos namai yra išskirtinis pastatas visoje Lyvių pakrantėje. Lyvių tautos namuose vyksta kultūriniai renginiai, konferencijos, parodos, koncertai, lyvių vaikų ir jaunuolių vasaros stovyklų „Mierlinkizt“ užsiėmimai bei kita veikla. Pirmąjį rugpjūčio šeštadienį su giminingų tautų atstovais rengiama kasmetinė Lyvių šventė. Vasarą čia dirba kavinė.

Išnašos

1. „The Livonian Community House“. livones.net. Suarchyvuotas originalas 2025-06-22. Nuoroda tikrinta 2025-05-29.
2. J. Lejnieks (2013-02-04). „Līvu nams vai mauzolejs“. livones.net. Suarchyvuotas originalas 2025-06-22. Nuoroda tikrinta 2025-05-26.
3. „Līvõd Rovkuodā“. livones.net. 2007-05-22. Suarchyvuotas originalas 2017-02-11. Nuoroda tikrinta 2025-05-29.
4. G. Blumberga (2014-08-02). „Lībiešu tautas namam 75 gadi“. livones.net. Suarchyvuotas originalas 2025-02-09. Nuoroda tikrinta 2025-06-16.
5. „Lībiešu tautas nams“. celotajs.lv. Nuoroda tikrinta 2025-05-27.
6. „Lībiešu tautas nams“. kolka.lv. Suarchyvuotas originalas 2025-05-29. Nuoroda tikrinta 2025-05-30.
7. R. Blumberga (2024-08-30). „Mierlinkizt 2011–2023“. livones.net. Suarchyvuotas originalas 2025-05-29. Nuoroda tikrinta 2025-05-30.