Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Lyvių tautos namai lyv Līvõd Rovkuodā latv Lībiešu tautas nams lyviams giminingų finougrų tautų valstybių Suomijos Estij

Lyvių tautos namai

  • Pagrindinis puslapis
  • Lyvių tautos namai
Lyvių tautos namai
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Lyvių tautos namai (lyv. Līvõd Rovkuodā, latv. Lībiešu tautas nams) – lyviams giminingų finougrų tautų valstybių, Suomijos, Estijos ir Vengrijos, rūpinimusi 1939 m. lyvių bendruomenės reikmėms Mazirbėje, Latvijoje pastatytas pastatas, suprojektuotas suomių architekto Erkio Hutuneno. Dviaukštis pastatas funkcionalistinio stiliaus, tai vienintelis E. Hutuneno darbas už tuometinės Suomijos ribų. Valstybinės reikšmės architektūros paminklas, vienas įžymiausių lyvių tautos simbolių Latvijoje ir svetur.

Lyvių tautos namai
Vieta Mazirbė,  Latvija
Architektas Erkis Hutunenas
Statybų pradžia 1938 m.
Statybų pabaiga 1939 m.
Statybų kaina < 80 000 latų
Savininkas Lyvių sąjunga
Paskirtis lyvių visuomeninis pastatas
Stilius funkcionalizmas
Aukštų sk. 2

Istorija

Lyvių tautos namų istorija prasidėjo 1927 m. Suomijoje ir Estijoje, kai Suomių sąjunga ir Tartu akademinis giminingų tautų klubas iš Latvijos gavo Lyvių sąjungos laišką su prašymu padėti tokius namus pastatyti. 1930 m. estų architektas Frydrichas Vendachas sudarė projektą, kuriame buvo numatytos patalpos renginiams, muziejui, žvejų kooperatyvui ir kambariai svečiams. Vis dėlto nuspręsta, kad projektas per brangus ir jo atsisakyta.

1932 m. Helsinkyje į Lyvių tautos namų reikalus įsitraukė Finougrų kultūros komitetas siekdamas išsiaiškinti, ar Latvijoje įmanoma įsteigti atskirą Lyvių tautos namų fondą, ir paaiškino lyviams, jog statyti bus pradėta tik tuomet, jei namai bus prieinami visiems lyviams ir nebus valdomi vien tik kurios nors grupės. 1934 m. valstybiniu lygiu Lyvių tautos namais susidomėjo taip pat ir Vengrija. Tuo metu Lyvių sąjunga buvo gavusi vietinių latvių bendrijų pasiūlymą statyti šiuos namus kartu, bet sąjunga tam nepritarė manydama, kad latviai namų valdyme turėsią pranašumą ir namų pavadinime nebeliksią žodžio „lyvių“. Taip pat ir Suomijos bei Estijos giminingų tautų organizacijos Lyvių sąjungai pranešė, kad namai gali būti statomi tik kaip lyvių muziejaus, bibliotekos ir susirinkimų pastatas.

1937 m. Estijos vyriausybė pažadėjo skirti 10 000 kronų, jei ir Suomijos vyriausybė duosianti proporcingai atitinkamą sumą. Suomių sąjungos siūlymu projektas buvo užsakytas iš architekto E. Hutuneno. Kovą jis nubraižė fukcionalistinio stiliaus eskizą, Lyvių sąjunga paštu jį gavo gegužę, bet eskizą dar reikėjo paversti projektu, nes architektas gerai nežinojo Latvijos statybos normatyvinių reikalavimų. Nežinoma, ar E. Hutunenas buvo apsilankęs statybos vietoje, – nors Lyvių tautos namai yra vienintelis užsienyje įgyvendintas architekto projektas, – jo biografijoje Latvija neminima. Norėdamas išvengti išgalvotų arba tikrų statybos kliūčių, statybos komitetas nusprendė, jog oficialusis architektas turįs būti latvis, ir tai buvo Visvaldis Paeglė (1906–1988). Pasakytina, kad 1932 m. jis jau buvo sudaręs namų projektą – neoeklektiškų formų vieno aukšto pastatą, bet Lyvių sąjunga jo atsisakė.

1938 m. vasarį į statybos departamentą iš Suomijos atvyko profesorius Lauris Ketunenas su Lyvių sąjungos atstovu, kad išsiaiškintų, ar nebūsią prieštaravimų, jei Lyvių tautos namai bus pastatyti suomių funkcionalizmo stiliumi. Dėl to neprieštarauta. Estų organizacija „Fenno-Ugria“ 1938 m. vasarą pranešė, kad „Latvijoje Lyvių tautos namų <…> statybos kainuos iki 80 000 latų. <…> Namuose bus susirinkimų salė maždaug 200 žmonių, scena su gretimomis patalpomis, du kambariai Lyvių muziejui, du kambariai susirinkimams ir svečiams, namų valdytojo gyvenamasis kambarys su virtuve, vestibiulis, drabužinė ir kt. Namai bus statomi iš plytų, stogas dengtas skarda.“ Latvių architektas V. Paeglė, vadovaudamasis statybos normatyvų reikalavimais, pastatą papildė priešgaisriniais laiptais ir tualetu scenos pusėje, taip pat išties funkcionaliai performavo įėjimo vestibiulio suplanavimą – tambūrą pasuko priešais drabužinę. Statybos departamentas V. Paeglės pasirašytą projektą patvirtino 1938 m. rugpjūčio 8 d. Spalio 3 d. padėtas kertinis akmuo, ceremonijoje dalyvavo Latvijos užsienio reikalų ministras Vilhelmas Munteris, jis įmūrijo pirmąją plytą. Į pamatus įmūryta varinė urna su laiškais lyvių, latvių, suomių, estų ir vengrų kalbomis. Laišką latvių kalba pasirašė V. Munteris bei tuometinis Lyvių sąjungos pirmininkas Pėteris Breinkopfas.

Visos paaukotos lėšos pasiskirstė taip: iš Suomijos gauta 38 500 latų, iš Latvijos – 15 000, iš Estijos – 14 700, iš lyvių – 13 000, taip pat nedidelė suma iš Vengrijos. Namai iškilmingai atidaryti 1939 m. rugpjūčio 6 d.

Pirmosios sovietinės okupacijos metais (1940–1941) Lyvių sąjunga namus turėjo atiduoti naujajai valdžiai, o nacių Vokietijos metais (1941–1945) juos vėl valdė Lyvių sąjunga. Po karo žvejų artelės ir kolūkiai pastatą naudojo gegužinėms ir mėgėjų teatro pasirodymams, o 1987 m. jame darbines patalpas įsirengė Slyterės draustinio administracija.

1991 m. buvo įkurta Lyvių pakrantė, 10-ajame dešimtmetyje ji pastatą administravo, o Lyvių sąjungai Lyvių tautos namai grąžinti 2000 m.DOCOMOMO (Tarptautinė moderniosios architektūros dokumentavimo ir apsaugos darbo grupė) Latvijos skyrius Lyvių tautos namus yra įtraukęs į funkcionalizmo stiliaus pavyzdžių registrą, šie namai yra valstybinės reikšmės architektūros paminklas. Dėl savo architektūrinio stiliaus Lyvių tautos namai yra išskirtinis pastatas visoje Lyvių pakrantėje. Lyvių tautos namuose vyksta kultūriniai renginiai, konferencijos, parodos, koncertai, lyvių vaikų ir jaunuolių vasaros stovyklų „Mierlinkizt“ užsiėmimai bei kita veikla. Pirmąjį rugpjūčio šeštadienį su giminingų tautų atstovais rengiama kasmetinė Lyvių šventė. Vasarą čia dirba kavinė.

Nuorodos

  • „The Livonian Community House“ [Lyvių tautos namai]. livones.net (anglų).

Išnašos

  1. „The Livonian Community House“. livones.net. Nuoroda tikrinta 2025-05-29.
  2. J. Lejnieks (2013-02-04). „Līvu nams vai mauzolejs“. livones.net. Nuoroda tikrinta 2025-05-26.
  3. „Līvõd Rovkuodā“. livones.net. 2007-05-22. Suarchyvuotas originalas 2017-02-11. Nuoroda tikrinta 2025-05-29.
  4. G. Blumberga (2014-08-02). „Lībiešu tautas namam 75 gadi“. livones.net. Nuoroda tikrinta 2025-06-16.
  5. „Lībiešu tautas nams“. celotajs.lv. Nuoroda tikrinta 2025-05-27.
  6. „Lībiešu tautas nams“. kolka.lv. Nuoroda tikrinta 2025-05-30.
  7. R. Blumberga (2024-08-30). „Mierlinkizt 2011–2023“. livones.net. Nuoroda tikrinta 2025-05-30.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 19 Lie, 2025 / 10:02

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lyvių tautos namai, Kas yra Lyvių tautos namai? Ką reiškia Lyvių tautos namai?

Lyviu tautos namai lyv Livod Rovkuoda latv Libiesu tautas nams lyviams giminingu finougru tautu valstybiu Suomijos Estijos ir Vengrijos rupinimusi 1939 m lyviu bendruomenes reikmems Mazirbeje Latvijoje pastatytas pastatas suprojektuotas suomiu architekto Erkio Hutuneno Dviaukstis pastatas funkcionalistinio stiliaus tai vienintelis E Hutuneno darbas uz tuometines Suomijos ribu Valstybines reiksmes architekturos paminklas vienas įzymiausiu lyviu tautos simboliu Latvijoje ir svetur Lyviu tautos namaiVieta Mazirbe LatvijaArchitektas Erkis HutunenasStatybu pradzia 1938 m Statybu pabaiga 1939 m Statybu kaina lt 80 000 latuSavininkas Lyviu sajungaPaskirtis lyviu visuomeninis pastatasStilius funkcionalizmasAukstu sk 2IstorijaLyviu tautos namai naktį Lyviu tautos namu istorija prasidejo 1927 m Suomijoje ir Estijoje kai Suomiu sajunga ir Tartu akademinis giminingu tautu klubas is Latvijos gavo Lyviu sajungos laiska su prasymu padeti tokius namus pastatyti 1930 m estu architektas Frydrichas Vendachas sudare projekta kuriame buvo numatytos patalpos renginiams muziejui zveju kooperatyvui ir kambariai sveciams Vis delto nuspresta kad projektas per brangus ir jo atsisakyta 1932 m Helsinkyje į Lyviu tautos namu reikalus įsitrauke Finougru kulturos komitetas siekdamas issiaiskinti ar Latvijoje įmanoma įsteigti atskira Lyviu tautos namu fonda ir paaiskino lyviams jog statyti bus pradeta tik tuomet jei namai bus prieinami visiems lyviams ir nebus valdomi vien tik kurios nors grupes 1934 m valstybiniu lygiu Lyviu tautos namais susidomejo taip pat ir Vengrija Tuo metu Lyviu sajunga buvo gavusi vietiniu latviu bendriju pasiulyma statyti siuos namus kartu bet sajunga tam nepritare manydama kad latviai namu valdyme turesia pranasuma ir namu pavadinime nebeliksia zodzio lyviu Taip pat ir Suomijos bei Estijos giminingu tautu organizacijos Lyviu sajungai pranese kad namai gali buti statomi tik kaip lyviu muziejaus bibliotekos ir susirinkimu pastatas 1937 m Estijos vyriausybe pazadejo skirti 10 000 kronu jei ir Suomijos vyriausybe duosianti proporcingai atitinkama suma Suomiu sajungos siulymu projektas buvo uzsakytas is architekto E Hutuneno Kova jis nubraize fukcionalistinio stiliaus eskiza Lyviu sajunga pastu jį gavo geguze bet eskiza dar reikejo paversti projektu nes architektas gerai nezinojo Latvijos statybos normatyviniu reikalavimu Nezinoma ar E Hutunenas buvo apsilankes statybos vietoje nors Lyviu tautos namai yra vienintelis uzsienyje įgyvendintas architekto projektas jo biografijoje Latvija neminima Noredamas isvengti isgalvotu arba tikru statybos kliuciu statybos komitetas nusprende jog oficialusis architektas turįs buti latvis ir tai buvo Visvaldis Paegle 1906 1988 Pasakytina kad 1932 m jis jau buvo sudares namu projekta neoeklektisku formu vieno auksto pastata bet Lyviu sajunga jo atsisake Lyviu tautos namai is aukstai 1938 m vasarį į statybos departamenta is Suomijos atvyko profesorius Lauris Ketunenas su Lyviu sajungos atstovu kad issiaiskintu ar nebusia priestaravimu jei Lyviu tautos namai bus pastatyti suomiu funkcionalizmo stiliumi Del to nepriestarauta Estu organizacija Fenno Ugria 1938 m vasara pranese kad Latvijoje Lyviu tautos namu lt gt statybos kainuos iki 80 000 latu lt gt Namuose bus susirinkimu sale mazdaug 200 zmoniu scena su gretimomis patalpomis du kambariai Lyviu muziejui du kambariai susirinkimams ir sveciams namu valdytojo gyvenamasis kambarys su virtuve vestibiulis drabuzine ir kt Namai bus statomi is plytu stogas dengtas skarda Latviu architektas V Paegle vadovaudamasis statybos normatyvu reikalavimais pastata papilde priesgaisriniais laiptais ir tualetu scenos puseje taip pat isties funkcionaliai performavo įejimo vestibiulio suplanavima tambura pasuko priesais drabuzine Statybos departamentas V Paegles pasirasyta projekta patvirtino 1938 m rugpjucio 8 d Spalio 3 d padetas kertinis akmuo ceremonijoje dalyvavo Latvijos uzsienio reikalu ministras Vilhelmas Munteris jis įmurijo pirmaja plyta Į pamatus įmuryta varine urna su laiskais lyviu latviu suomiu estu ir vengru kalbomis Laiska latviu kalba pasirase V Munteris bei tuometinis Lyviu sajungos pirmininkas Peteris Breinkopfas Visos paaukotos lesos pasiskirste taip is Suomijos gauta 38 500 latu is Latvijos 15 000 is Estijos 14 700 is lyviu 13 000 taip pat nedidele suma is Vengrijos Namai iskilmingai atidaryti 1939 m rugpjucio 6 d Pirmosios sovietines okupacijos metais 1940 1941 Lyviu sajunga namus turejo atiduoti naujajai valdziai o naciu Vokietijos metais 1941 1945 juos vel valde Lyviu sajunga Po karo zveju arteles ir kolukiai pastata naudojo geguzinems ir megeju teatro pasirodymams o 1987 m jame darbines patalpas įsirenge Slyteres draustinio administracija 1991 m buvo įkurta Lyviu pakrante 10 ajame desimtmetyje ji pastata administravo o Lyviu sajungai Lyviu tautos namai grazinti 2000 m DOCOMOMO Tarptautine moderniosios architekturos dokumentavimo ir apsaugos darbo grupe Latvijos skyrius Lyviu tautos namus yra įtraukes į funkcionalizmo stiliaus pavyzdziu registra sie namai yra valstybines reiksmes architekturos paminklas Del savo architekturinio stiliaus Lyviu tautos namai yra isskirtinis pastatas visoje Lyviu pakranteje Lyviu tautos namuose vyksta kulturiniai renginiai konferencijos parodos koncertai lyviu vaiku ir jaunuoliu vasaros stovyklu Mierlinkizt uzsiemimai bei kita veikla Pirmajį rugpjucio sestadienį su giminingu tautu atstovais rengiama kasmetine Lyviu svente Vasara cia dirba kavine Nuorodos The Livonian Community House Lyviu tautos namai livones net anglu Isnasos The Livonian Community House livones net Nuoroda tikrinta 2025 05 29 J Lejnieks 2013 02 04 Livu nams vai mauzolejs livones net Nuoroda tikrinta 2025 05 26 Livod Rovkuoda livones net 2007 05 22 Suarchyvuotas originalas 2017 02 11 Nuoroda tikrinta 2025 05 29 G Blumberga 2014 08 02 Libiesu tautas namam 75 gadi livones net Nuoroda tikrinta 2025 06 16 Libiesu tautas nams celotajs lv Nuoroda tikrinta 2025 05 27 Libiesu tautas nams kolka lv Nuoroda tikrinta 2025 05 30 R Blumberga 2024 08 30 Mierlinkizt 2011 2023 livones net Nuoroda tikrinta 2025 05 30

Naujausi straipsniai
  • Liepa 20, 2025

    Benjaminas Zuskinas

  • Liepa 20, 2025

    Benišangul-Gumuzo regionas

  • Liepa 19, 2025

    Benelli M4 Super 90

  • Liepa 20, 2025

    Benediktas Stirbys

  • Liepa 20, 2025

    Benediktas Gadeikis

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje