Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
52 14 55 š pl 21 00 49 r ilg 52 24861 š pl 21 01361 r ilg 52 24861 21 01361 Pagrindinis fasadasCentrinė navaŠventųjų sku
Varšuvos Šv. Jono Krikštytojo arkikatedra bazilika
52°14′55″ š. pl. 21°00′49″ r. ilg. / 52.24861°š. pl. 21.01361°r. ilg.
Varšuvos Švento Jono Krikštytojo arkikatedra bazilika (lenk. Bazylika archikatedralna św. Jana Chrzciciela) – Lenkijos sostinės senamiesčio Šv. Jono gatvėje Nr. 8 iškilusi arkikatedra bazilika – vienas iš svarbiausių kultūros ir tautinės tradicijos centrų Lenkijoje. Be įprastinių katalikiškų paslaugų teikimo, joje buvo tuokiami ir karūnuojami karaliai, lankėsi popiežiai, buvo skelbiami svarbūs valstybės įsakai. Parapijai priklauso ir Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, kurioje vyksta lietuviškos pamaldos.
Istorija
Viena pirmųjų Varšuvos katalikiškų šventovių. Stovi atskiroje gatvėje, o ne prie turgaus aikštės, kaip senuose lenkų miestuose. Tai charakterizuoja jos kaip ir gretimos pilies koplyčios vaidmenį. (jau XIII ir XIV amžių sandūroje šioje vietoje buvo medinė pilies koplyčia, o 1313 m. ar 1315 m. įsteigta parapija miestiečiams). Išlikusiuose dokumentuose 1321 m. minimas klebonas Gunteris, 1338 m. prie bažnyčios durų prikaltas kvietimas stoti į kovą su Kryžiuočių ordinu. 1339 m. jos viduje ir kt. vietose vyko teisminis procesas, nagrinėjęs teritorinius ginčus tarp Vokiečių ordino ir Lenkijos karalystės („“).
Valdovo Janušo I Senojo paliepimu 1390 m. buvo sumūrytas gotikinis pastatas, po kiek laiko jame pradėta laidoti Mazovijos kunigaikščius. 1406 m. įsteigtas , o kapitula persikėlė iš . 1510 m. įrengtas naujas gotikinis altorius (šiuo metu miestelyje). 1602 m. rudenį praūžęs uraganas vakarinį bokštą įvertė į pastato vidų. Atstatant stichijos padarytus sugriovimus, fasadas įgijo ankstyvojo baroko bruožus. Po 1611 m. kolegiatas gavo naują barokinį altorių. 1650 m. fasado dešinėje išmūryta aukšta varpinė. Pagal arch. Jokūbo Fontanos projektą po 1763 m. įrengta zakristija, o 1798 m. bažnyčiai suteiktas katedros titulas, 1818 m. ji tapo .
Ilgą laiką neremontuojamos šventovės būklė vis blogėjo, todėl pagal arch. Adamo Idzichovskio projektą 1837–1842 m. ji buvo rekonstruota stiliumi. Atsirado tinkuotas puošnus fasadas su viduryje iškilusiu bokšteliu. 1901–1903 m. šis fasadas pagal Hugono Kuderos projektą buvo renovuotas.
Carinės Rusijos karinio generalgubernatoriaus nurodymu, 1861 m. gruodžio 15 m. į Tado Kosciuškos mirties minėjimo metines susirinkusi parapijiečių minia buvo išvaikyta, o jau kitą dieną visos miesto bažnyčios buvo uždarytos.
Antrojo pasaulinio karo metu nacių okupantai šventovę sugriovė, kiek geriau išliko tik Baričkų koplyčia.. 1948–1956 m. katedra buvo atstatyta pagal pirminį XIV a. projektą, kurį Janas Zachvatovičius paruošė kartu su Marija ir Kazimieru Piechotkomis. Fasadas įgavo naujus vad. „Vyslos gotikos“ stiliaus bruožus. 1960 m. birželio 9 d. pastatą atšventino, tais pačiais metais bažnyčiai suteiktas titulas.
Šventovė pritaikyta visuomenės poreikiams, požemiuose rengiamos šviečiamojo pobūdžio ekskursijos. Nuo 1994 m. joje organizuojamas Tarptautinis vargonų muzikos festivalis „Arkikatedros vargonai”.
Istoriniai vaizdai
- Katedra 1865 m. (raižinys iš Tygodnik Ilustrowany)
- Centrinis altorius ir presbiterija (1899 m.)
- Zigmanto Vazos funduotas altorius
- Pagrindinis fasadas po Hugono Kuderos įvykdytos rekonstrukcijos (tarpukaryje)
- Sugriauta presbiterija (1945 m.)
Popiežių apsilankymai
- 1919 m. spalio 28 d. šioje katedroje tuometinis apaštališkasis vizitatorius Lenkijai ir Lietuvai Ambrogio Damiano Achille Ratti buvo įšventinas vyskupu, vėliau tapęs popiežiumi Pijumi XI.
- Jonas Paulius II penkis kartus lankėsi šventovėje (1979, 1983, 1987, 1991 ir 1999 metais).
- 1981 m. katedrą vizitavo arkivyskupas Jozefas Aloizas Racingeris, vėliau tapęs popiežiumi Benediktu XVI.
Karališkos santuokos
- 1637 m. rugsėjo 12 d. – Vladislovas Vaza ir
- 1646 m. kovo 10 d. Vladislovas Vaza ir
- 1649 m. gegužės 30 d. – Jonas Kazimieras Vaza ir Ludvika Marija Gonzaga
- 1665 m. liepos 5 d. – Jonas Sobieskis ir
Karūnavimas
- 1637 m. rugsėjo 12 d. – Vladislovas Vaza ir (Vladislovo Vazos žmona)
- 1670 m. spalio 19 d. – Eleonora Marija Habsburgaitė (Mykolo Kaributo Višnioveckio žmona)
- 1705 m. spalio 4 d. – Stanislovas Leščinskis ir Katerina Opalinska
- 1764 m. lapkričio 25 d. – Stanislovas Augustas Poniatovskis
Varšuvos karališkoji pilyje Rusijos imperatorių Nikolajų I karūnavus Lenkijos karaliumi, ta proga 1829 m. gegužės 24 d. katedroje buvo aukotos Šv. Mišios.
Katedroje palaidoti (sąrašas nepilnas)
- ATR valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis (perlaidotas iš Volčino bažnyčios)
- ATR valdovo Vladislovo Vazos duktė Marija Ona Izabelė
- prezidentas Gabrielius Narutavičius
- prezidentas Ignatas Moscickis
- premjeras Ignatas Janas Paderevskis
- Varšuvos arkivyskupai:
- Lenkijos karalystės primas
- Lenkijos karalystės primas
- Varšuvos metropolitas
- šventasis
- Varšuvos metropolitas
- Lenkijos primas kard.
- Lenkijos primas kard.
- rašytojas Henrikas Senkevičius
- dailininkas ir jo žmona Frederika
Išnašos
- Dobrosław Kobielski. Vademecum warszawskie – Warszawa: Wydawnictwo Warszawskiego Tygodnika Ilustrowanego „Stolica”, 1957, s. 27
- Ewa Korpysz. Czy pierwsza była św. Katarzyna? // „Stolica” marzec 2016, s. 15
- Encyklopedia Warszawy // Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN, 1994, s. 700 ISBN 83-01-08836-2
- Irena Gieysztorowa, Andrzej Zahorski, Juliusz Łukasiewicz. Cztery wieki Mazowsza. Szkice z dziejów 1526–1914 – Warszawa: Instytut Wydawniczy Nasza Księgarnia, 1968, s. 47–48
- Franciszek Maksymilian Sobieszczański. Rys historyczno–statystyczny wzrostu i stanu miasta Warszawy – Warszawa: Państwowy Instytut Wydawniczy, 1974, s. 130
- Ewa Korpysz. Czy pierwsza była św. Katarzyna? // „Stolica”, s. 16, marzec 2016
- Jerzy Łoziński, Andrzej Rottermund. Katalog zabytków sztuki. Miasto Warszawa. Część I. Stare Miasto. – Warszawa: Wydawnictwa Artystyczna i Filmowe, 1993, s. 2191 ISBN 83-221-0628-9
- Stefan Kieniewicz. Warszawa w powstaniu styczniowym – Warszawa, 1983 s. 93–95
- Герштенцвейг Александр Данилович // Большой Русский Биографический Словарь
- Grzegorz Kalwarczyk. Przewodnik po parafiach i kościołach Archidiecezji Warszawskiej. Tom 2. Parafie warszawskie. – Warszawa: Oficyna Wydawniczo-Poligraficzna „Adam”, 2015, s. 61 ISBN 978-83-7821-118-1
- Bazylika archikatedralna św. Jana Chrzciciela w Warszawie // www.beta.architektura.warszawa.sarp.org.pl Archyvuota kopija 2019-09-11 iš Wayback Machine projekto.
- Maria i Andrzej Szypowscy. Gdy wchodzisz w progi Katedry.... – Warszawa: Fundacja Artibus, 2008, s. 183 ISBN 83-86879-63-7
- Tomasz Urzykowski. Skarby do oglądania nie tylko w katedralnych kryptach // „Gazeta Stołeczna” 19 listopada 2015, s. 3
Literatūra
- Kościoły warszawskie rzymsko-katolickie opisane pod względem historycznym przez Juliana Bartoszewicza, wizerunki kościołów i celniejsze w nich nagrobki rytował na drzewie Michał Starkman – Warszawa, 1855
- Tadeusz Zagrodzki. Gotycka architektura katedry św. Jana w Warszawie – Warszawa: DiG, 2000, s. 82 ISBN 83-7181-163-2
- Jerzy Łoziński, Andrzej Rottermund. Miasto Warszawa. Część I. Stare Miasto – Warszawa: Wydawnictwa Artystyczna i Filmowe, 1993, s. 188-209 (seria: Katalog zabytków sztuki) ISBN 83-221-0628-9
- Michał Tomasz Wójciuk. Walki o archikatedrę św. Jana w Warszawie (21 – 28 sierpnia 1944 roku). Próba rekonstrukcji // „Przegląd Historyczno-Wojskowy”, R. XI (LXII), Nr 4 (233), 2010, s. 243 - 262 ISSN 1640-6281
Nuorodos
- Varšuvos arkikatedros internetinė svetainė (lenkų k.)
- Warszawa – archikatedra św. Jana Chrzciciela // sztuka.net (lenkų k.)
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Varšuvos Šv. Jono Krikštytojo arkikatedra bazilika, Kas yra Varšuvos Šv. Jono Krikštytojo arkikatedra bazilika? Ką reiškia Varšuvos Šv. Jono Krikštytojo arkikatedra bazilika?
52 14 55 s pl 21 00 49 r ilg 52 24861 s pl 21 01361 r ilg 52 24861 21 01361 Pagrindinis fasadasCentrine navaSventuju skulpturosKardinolo Juzefo Glempos sarkofagasGabrieliaus Narutaviciaus kriptaATR valstybes veikejo Stanislovo Malachovskio antkapinio paminklo fragmentasAtminimo lenta Vilniaus universitetuiSmolensko aviakatastrofos auku minejimas 2018 m Varsuvos Svento Jono Krikstytojo arkikatedra bazilika lenk Bazylika archikatedralna sw Jana Chrzciciela Lenkijos sostines senamiescio Sv Jono gatveje Nr 8 iskilusi arkikatedra bazilika vienas is svarbiausiu kulturos ir tautines tradicijos centru Lenkijoje Be įprastiniu katalikisku paslaugu teikimo joje buvo tuokiami ir karunuojami karaliai lankesi popieziai buvo skelbiami svarbus valstybes įsakai Parapijai priklauso ir Svc Mergeles Marijos Nekaltojo Prasidejimo baznycia kurioje vyksta lietuviskos pamaldos IstorijaViena pirmuju Varsuvos katalikisku sventoviu Stovi atskiroje gatveje o ne prie turgaus aikstes kaip senuose lenku miestuose Tai charakterizuoja jos kaip ir gretimos pilies koplycios vaidmenį jau XIII ir XIV amziu sanduroje sioje vietoje buvo medine pilies koplycia o 1313 m ar 1315 m įsteigta parapija miestieciams Islikusiuose dokumentuose 1321 m minimas klebonas Gunteris 1338 m prie baznycios duru prikaltas kvietimas stoti į kova su Kryziuociu ordinu 1339 m jos viduje ir kt vietose vyko teisminis procesas nagrinejes teritorinius gincus tarp Vokieciu ordino ir Lenkijos karalystes Valdovo Januso I Senojo paliepimu 1390 m buvo sumurytas gotikinis pastatas po kiek laiko jame pradeta laidoti Mazovijos kunigaikscius 1406 m įsteigtas o kapitula persikele is 1510 m įrengtas naujas gotikinis altorius siuo metu miestelyje 1602 m rudenį prauzes uraganas vakarinį boksta įverte į pastato vidu Atstatant stichijos padarytus sugriovimus fasadas įgijo ankstyvojo baroko bruozus Po 1611 m kolegiatas gavo nauja barokinį altoriu 1650 m fasado desineje ismuryta auksta varpine Pagal arch Jokubo Fontanos projekta po 1763 m įrengta zakristija o 1798 m baznyciai suteiktas katedros titulas 1818 m ji tapo Ilga laika neremontuojamos sventoves bukle vis blogejo todel pagal arch Adamo Idzichovskio projekta 1837 1842 m ji buvo rekonstruota stiliumi Atsirado tinkuotas puosnus fasadas su viduryje iskilusiu boksteliu 1901 1903 m sis fasadas pagal Hugono Kuderos projekta buvo renovuotas Carines Rusijos karinio generalgubernatoriaus nurodymu 1861 m gruodzio 15 m į Tado Kosciuskos mirties minejimo metines susirinkusi parapijieciu minia buvo isvaikyta o jau kita diena visos miesto baznycios buvo uzdarytos Antrojo pasaulinio karo metu naciu okupantai sventove sugriove kiek geriau isliko tik Baricku koplycia 1948 1956 m katedra buvo atstatyta pagal pirminį XIV a projekta kurį Janas Zachvatovicius paruose kartu su Marija ir Kazimieru Piechotkomis Fasadas įgavo naujus vad Vyslos gotikos stiliaus bruozus 1960 m birzelio 9 d pastata atsventino tais paciais metais baznyciai suteiktas titulas Sventove pritaikyta visuomenes poreikiams pozemiuose rengiamos svieciamojo pobudzio ekskursijos Nuo 1994 m joje organizuojamas Tarptautinis vargonu muzikos festivalis Arkikatedros vargonai Istoriniai vaizdaiKatedra 1865 m raizinys is Tygodnik Ilustrowany Centrinis altorius ir presbiterija 1899 m Zigmanto Vazos funduotas altorius Pagrindinis fasadas po Hugono Kuderos įvykdytos rekonstrukcijos tarpukaryje Sugriauta presbiterija 1945 m Popieziu apsilankymai1919 m spalio 28 d sioje katedroje tuometinis apastaliskasis vizitatorius Lenkijai ir Lietuvai Ambrogio Damiano Achille Ratti buvo įsventinas vyskupu veliau tapes popieziumi Pijumi XI Jonas Paulius II penkis kartus lankesi sventoveje 1979 1983 1987 1991 ir 1999 metais 1981 m katedra vizitavo arkivyskupas Jozefas Aloizas Racingeris veliau tapes popieziumi Benediktu XVI Karaliskos santuokos1637 m rugsejo 12 d Vladislovas Vaza ir 1646 m kovo 10 d Vladislovas Vaza ir 1649 m geguzes 30 d Jonas Kazimieras Vaza ir Ludvika Marija Gonzaga 1665 m liepos 5 d Jonas Sobieskis irKarunavimas1637 m rugsejo 12 d Vladislovas Vaza ir Vladislovo Vazos zmona 1670 m spalio 19 d Eleonora Marija Habsburgaite Mykolo Kaributo Visnioveckio zmona 1705 m spalio 4 d Stanislovas Lescinskis ir Katerina Opalinska 1764 m lapkricio 25 d Stanislovas Augustas Poniatovskis Varsuvos karaliskoji pilyje Rusijos imperatoriu Nikolaju I karunavus Lenkijos karaliumi ta proga 1829 m geguzes 24 d katedroje buvo aukotos Sv Misios Katedroje palaidoti sarasas nepilnas ATR valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis perlaidotas is Volcino baznycios ATR valdovo Vladislovo Vazos dukte Marija Ona Izabele prezidentas Gabrielius Narutavicius prezidentas Ignatas Moscickis premjeras Ignatas Janas Paderevskis Varsuvos arkivyskupai Lenkijos karalystes primas Lenkijos karalystes primas Varsuvos metropolitas sventasis Varsuvos metropolitas Lenkijos primas kard Lenkijos primas kard rasytojas Henrikas Senkevicius dailininkas ir jo zmona FrederikaIsnasosDobroslaw Kobielski Vademecum warszawskie Warszawa Wydawnictwo Warszawskiego Tygodnika Ilustrowanego Stolica 1957 s 27 Ewa Korpysz Czy pierwsza byla sw Katarzyna Stolica marzec 2016 s 15 Encyklopedia Warszawy Warszawa Wydawnictwo Naukowe PWN 1994 s 700 ISBN 83 01 08836 2 Irena Gieysztorowa Andrzej Zahorski Juliusz Lukasiewicz Cztery wieki Mazowsza Szkice z dziejow 1526 1914 Warszawa Instytut Wydawniczy Nasza Ksiegarnia 1968 s 47 48 Franciszek Maksymilian Sobieszczanski Rys historyczno statystyczny wzrostu i stanu miasta Warszawy Warszawa Panstwowy Instytut Wydawniczy 1974 s 130 Ewa Korpysz Czy pierwsza byla sw Katarzyna Stolica s 16 marzec 2016 Jerzy Lozinski Andrzej Rottermund Katalog zabytkow sztuki Miasto Warszawa Czesc I Stare Miasto Warszawa Wydawnictwa Artystyczna i Filmowe 1993 s 2191 ISBN 83 221 0628 9 Stefan Kieniewicz Warszawa w powstaniu styczniowym Warszawa 1983 s 93 95 Gershtencvejg Aleksandr Danilovich Bolshoj Russkij Biograficheskij Slovar Grzegorz Kalwarczyk Przewodnik po parafiach i kosciolach Archidiecezji Warszawskiej Tom 2 Parafie warszawskie Warszawa Oficyna Wydawniczo Poligraficzna Adam 2015 s 61 ISBN 978 83 7821 118 1 Bazylika archikatedralna sw Jana Chrzciciela w Warszawie www beta architektura warszawa sarp org pl Archyvuota kopija 2019 09 11 is Wayback Machine projekto Maria i Andrzej Szypowscy Gdy wchodzisz w progi Katedry Warszawa Fundacja Artibus 2008 s 183 ISBN 83 86879 63 7 Tomasz Urzykowski Skarby do ogladania nie tylko w katedralnych kryptach Gazeta Stoleczna 19 listopada 2015 s 3LiteraturaKoscioly warszawskie rzymsko katolickie opisane pod wzgledem historycznym przez Juliana Bartoszewicza wizerunki kosciolow i celniejsze w nich nagrobki rytowal na drzewie Michal Starkman Warszawa 1855 Tadeusz Zagrodzki Gotycka architektura katedry sw Jana w Warszawie Warszawa DiG 2000 s 82 ISBN 83 7181 163 2 Jerzy Lozinski Andrzej Rottermund Miasto Warszawa Czesc I Stare Miasto Warszawa Wydawnictwa Artystyczna i Filmowe 1993 s 188 209 seria Katalog zabytkow sztuki ISBN 83 221 0628 9 Michal Tomasz Wojciuk Walki o archikatedre sw Jana w Warszawie 21 28 sierpnia 1944 roku Proba rekonstrukcji Przeglad Historyczno Wojskowy R XI LXII Nr 4 233 2010 s 243 262 ISSN 1640 6281NuorodosVarsuvos arkikatedros internetine svetaine lenku k Warszawa archikatedra sw Jana Chrzciciela sztuka net lenku k Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu