Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Heinrikas Teodoras fon ŠionasPortretasGimė 1773 m sausio 20 d Šereitlaukis Prūsijos karalystėMirė 1856 m birželio 23 d 8
Heinrikas Teodoras fon Šionas
| Heinrikas Teodoras fon Šionas | |
|---|---|
| Portretas | |
| Gimė | 1773 m. sausio 20 d. Šereitlaukis, Prūsijos karalystė |
| Mirė | 1856 m. birželio 23 d. (83 metai) Arnava, Prūsijos karalystė |
| Tėvas | Johanas Teodoras fon Šionas |
| Motina | Johana Dorotėja Dalmer |
| Veikla | Politikas, valdininkas. |
| Alma mater | Karaliaučiaus universitetas |
| Parašas | |
Heinrikas Teodoras fon Šionas (vok. Heinrich Theodor von Schön); (1773 m. sausio 20 d. Šereitlaukyje, Prūsijos karalystė – 1856 m. birželio 23 d. Arnavoje, Prūsijos karalystė) – Prūsijos karalystės politikas, valdininkas, vienas iš baudžiavos panaikinimo Prūsijoje iniciatorių.
Biografija
Gimė 1773 m. sausio 20 d. Šereitlaukyje. H. Šiono senelis Gotfrydas Teodoras fon Šionas (1704-1770 m.) ir tėvas Johanas Teodoras Šionas (1744-1796 m.) buvo Šereiklaukio dvaro administratoriai. Senelis G. T. Šionas buvo karališkasis Prūsijos karo tarėjas ir domėno nuomininkas. Tėvas J. T. Šionas tapo to domėno valdytoju bei asmeniškai pažinojo Immanuelį Kantą. Motina Johana Dorotėja Dalmer buvo gimusi Plikiuose. Susilaukė 6 vaikų. Heinrikas buvo trečias iš eilės. Vienas iš jo brolių tapo lietuvių dragūnų pulko leitenantu.
Iki studijų, kurios prasidėjo sulaukus 16 m., H. Šioną mokytojas mokė namuose. 1788 m. H. T. Šionas įstojo į Karaliaučiaus universiteto Teisės fakultetą. Pirmąjį semestrą jis studijavo pagal I. Kanto sudarytą studijų planą. Tokio plano prašęs H. T. Šiono tėvas, kuris pažinojo filosofą. Išklausęs beveik visą teisės kursą H. T. Šionas suprato, kad netaps tobulu teisininku. Tada aštuoniolikmetis studentas pasirinko visuomeninius politinius mokslus. Praktiką atliko 1792–1793 m. Tepliavos domėnų valdyboje. 1793 m. išlaikė valstybinius egzaminus ir tapo Karaliaučiaus karo ir domėnų rūmų referendaru. Tais pačiais metais įstojo į Karaliaučiaus masonų ložę, tačiau neaišku, ar aktyviai joje veikė. 1795 m. tapo Berlyno rūmų asesoriumi, 1796–1799 m. keliavo po šiaurės bei vidurio Vokietiją, Angliją ir Škotiją. Vėliau H. T. Šionas sakė: ,,tik Anglijos dėka aš tapau valstybės vyru“.
H. T. Šionas metus (1799) dirbo Balstogės karo ir domėnų rūmuose, kai šie po ATR trečiojo padalijimo buvo prijungti prie Naujosios Rytų Prūsijos. Iš Balstogės atvykęs dirbti į Marienverderį H. T. Šionas susipažino su riteriškojo dvaro savininko dukterimi Lydija Auersvald 1785–1807 m. ir 1802 m. ją vedė. Dar 1799 m. H. T. Šionas buvo pakviestas dirbti tarėju į Generalinę direktoriją Berlyne. Napoleono karų metu jis persikėlė į Karaliaučių ir įsijungė į vadinamųjų reformatorių grupę, siekusią esminiais socialinės bei administracinės struktūros pertvarkymais sustiprinti valstybę ir taip apsaugoti ją nuo žlugimo. Jis inicijavo baudžiavos panaikinimo projektą, pagal kurį 1807 m. buvo išleistas atitinkamas įsakas, vadinamasis .
1808 m. H. T. Šionas vedė Amaliją fon Langenau. Savo noru pasitraukęs iš centrinės valdžios Berlyne, 1809 m. jis tapo Gumbinės apygardos viršininku, pažodžiui – vyriausybės prezidentu. Su dviem pertrūkias šiais pareigas ėjo iki 1816 m. Po to karalius Frydrichas Vilhelmas III paskyrė jį Vakarų Prūsijos vyresniuoju prezidentu. Vykdamas užimti naujųjų pareigų H. T. Šionas kunigaikščiui Vitgenšteinui rašė: ,,Mieląją Lietuvą aš jau palikau ir esu kelyje pradėdamas savo naują gyvenimą Dancige“.
1824 m. sujungus Vakarų Prūsiją su Rytų Prūsija, H. T. Šionas vadovavo abiem provincijoms. Tais metais iš Dancigo jis persikėlė į Karaliaučių. Abi provincijos 1824–1877 m. laikotarpiu vadinosi Prūsijos provincija, o jos vyresniuoju prezidentu H. T. Šionas buvo beveik du dešimtmečius. H. T. Šiono prezidentavimo laikais buvo išleistas pirmasis lietuvių liaudies dainų rinkinys, mezgėsi lietuvių periodinė spauda, Frydrichas Kuršaitis ėmė gilintis į lietuvių kalbą. H. T. Šionas įsteigė pirmąją regiono viešąją biblioteką ir pirmąjį regiono laikraštį – ,,Intelligenzbltt für Litauen“. H. T. Šiono švietimo politikos rezultatu laikytinas Karalienės mokytojų seminarijos įsteigimas bei naujų pradinių mokyklų Mažojoje Lietuvoje atidarymas.
Būdamas liberalių pažiūrų ir nuo pat jaunystės veikiamas Švietimo amžiaus idėjų, H. T. Šionas nebesutarė su karaliumi Frydrichu Vilhelmu IV bei jo šalininkais ir 1842 m. iš valstybinės tarnybos buvo atleistas. Apsigyveno savo dvare Arnavoje, keliolika kilometrų į rytus nuo Karaliaučiaus. Tą dvarą jis buvo nusipirkęs 1827 m. Arnavoje, kur jis ir mirė 1856 m. birželio 23 d. bei buvo palaidotas – šalia žmonos ir dukters. 1851 m. rašytojas Georg Nesselmann savo ,,Lietuvių kalbos žodyną“ dedikavo ,,ponui Heinrikui Theodorui fon Šionui, kilniam šio veikalo rėmėjui“.
H. T. Šionui pasitraukus iš tarnybos, tais pačiais metais jo šalininkai ėmė burtis į bendriją, kuri turėjo savotiškai pareikšti jam padėką už nuopelnus Prūsijai. Minėtoji bendrija H. T. Šiono 70-ties metų gimimo proga pastatė prie Karaliaučiaus meno akademijos obeliską ir surengė iškilmingą jo atidengimą. Klaipėdoje H. T. Šiono bronzinis biustas buvo pastatytas prie ,,Borusijos“ paminklo kartu su kitų septynių Prūsijos politikos ir karo veikėjų biustais. 1943 m. naciai obeliską Karaliaučiuje nugriovė. Spėjama – politiniais sumetimais. Klaipėdoje buvusio biusto likimas nežinomas.
Literatūra
- Alice Klausa: Sehnlich erwarte ich die morgende Post. Amalie und Theodor von Schöns Briefwechsel aus dem Befreiungskrieg (1813). Böhlau, Köln 2005. ISBN 3-412-20005-0.
- Ernst Leyde: Der Staatsminister von Schön. Züge aus seinem Leben, seinem Wirken und seiner Zeit. C.L. Rautenburg & Sohn, Mohrungen und Königsberg, 2. Aufl. 1859/1860.
- Jurgis Mališauskas: Theodor von Schön und sein „geliebtes Litthauen“. In: Annaberger Annalen über Litauen und deutsch-litauische Beziehungen 12 (2004), S. 123-132. ISSN 1614-2608.
- Jürgen Manthey: Königsberg. Geschichte einer Weltbürgerrepublik. Hanser, München 2005. ISBN 3-446-20619-1. Darin das Kapitel Kantianer und Staatsmann (Theodor von Schön), S. 424-431.
- Wilhelm Maurenbrecher: Schön, Theodor von. In: Neue Deutsche Biographie (NDB). Band 23, Duncker & Humblot, Berlin 2007, ISBN 978-3-428-11204-3, S. 378–380 (Digitalisat).
- Wilhelm Maurenbrecher: Schön, Theodor von. In: Allgemeine Deutsche Biographie (ADB). Band 32, Duncker & Humblot, Leipzig 1891, S. 781–792.
- Hans Rothfels: Theodor v. Schön, Friedrich Wilhelm IV. und die Revolution von 1848. Niemeyer, Halle 1937. (= Schriften der Königsberger Gelehrten Gesellschaft, Geisteswissenschaftliche Klasse, Bd. 13,2)
- Johannes Sembritzki: Der Oberpräsident von Schön und die Stadt Memel. In: Altpreußische Monatsschrift 37 (1900), S. 245-282.
- Bernd Sösemann (Hg.): Theodor von Schön. Untersuchungen zu Biographie und Historiographie. Böhlau, Köln 1996 (= Veröffentlichungen aus den Archiven Preußischer Kulturbesitz, Bd. 42). ISBN 3-412-12295-5.
Nuorodos
- Heinrikas Teodoras fon Šionas ir jo ,,mieloji Lietuva“;
- Politiko biografijos studijų tinklalapis (vok.);
- Straipsniai susiję su Heinriku Teodoru fon Šionu (vok.);
- Theodor von Schön und sein „geliebtes Litthauen“ (Annaberger Annalen, Jg. 12, 2004; PDF; 588 kB) (vok.).
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Heinrikas Teodoras fon Šionas, Kas yra Heinrikas Teodoras fon Šionas? Ką reiškia Heinrikas Teodoras fon Šionas?
Heinrikas Teodoras fon SionasPortretasGime 1773 m sausio 20 d Sereitlaukis Prusijos karalysteMire 1856 m birzelio 23 d 83 metai Arnava Prusijos karalysteTevas Johanas Teodoras fon SionasMotina Johana Doroteja DalmerVeikla Politikas valdininkas Alma mater Karaliauciaus universitetasParasas Heinrikas Teodoras fon Sionas vok Heinrich Theodor von Schon 1773 m sausio 20 d Sereitlaukyje Prusijos karalyste 1856 m birzelio 23 d Arnavoje Prusijos karalyste Prusijos karalystes politikas valdininkas vienas is baudziavos panaikinimo Prusijoje iniciatoriu Atminimo akmuo XIX a pradzios Prusijos oberprezidentui Teodorui fon Sonui buvusiose Arnavos kapineseBiografijaGime 1773 m sausio 20 d Sereitlaukyje H Siono senelis Gotfrydas Teodoras fon Sionas 1704 1770 m ir tevas Johanas Teodoras Sionas 1744 1796 m buvo Sereiklaukio dvaro administratoriai Senelis G T Sionas buvo karaliskasis Prusijos karo tarejas ir domeno nuomininkas Tevas J T Sionas tapo to domeno valdytoju bei asmeniskai pazinojo Immanuelį Kanta Motina Johana Doroteja Dalmer buvo gimusi Plikiuose Susilauke 6 vaiku Heinrikas buvo trecias is eiles Vienas is jo broliu tapo lietuviu dragunu pulko leitenantu Iki studiju kurios prasidejo sulaukus 16 m H Siona mokytojas moke namuose 1788 m H T Sionas įstojo į Karaliauciaus universiteto Teises fakulteta Pirmajį semestra jis studijavo pagal I Kanto sudaryta studiju plana Tokio plano prases H T Siono tevas kuris pazinojo filosofa Isklauses beveik visa teises kursa H T Sionas suprato kad netaps tobulu teisininku Tada astuoniolikmetis studentas pasirinko visuomeninius politinius mokslus Praktika atliko 1792 1793 m Tepliavos domenu valdyboje 1793 m islaike valstybinius egzaminus ir tapo Karaliauciaus karo ir domenu rumu referendaru Tais paciais metais įstojo į Karaliauciaus masonu loze taciau neaisku ar aktyviai joje veike 1795 m tapo Berlyno rumu asesoriumi 1796 1799 m keliavo po siaures bei vidurio Vokietija Anglija ir Skotija Veliau H T Sionas sake tik Anglijos deka as tapau valstybes vyru H T Sionas metus 1799 dirbo Balstoges karo ir domenu rumuose kai sie po ATR treciojo padalijimo buvo prijungti prie Naujosios Rytu Prusijos Is Balstoges atvykes dirbti į Marienverderį H T Sionas susipazino su riteriskojo dvaro savininko dukterimi Lydija Auersvald 1785 1807 m ir 1802 m ja vede Dar 1799 m H T Sionas buvo pakviestas dirbti tareju į Generaline direktorija Berlyne Napoleono karu metu jis persikele į Karaliauciu ir įsijunge į vadinamuju reformatoriu grupe siekusia esminiais socialines bei administracines strukturos pertvarkymais sustiprinti valstybe ir taip apsaugoti ja nuo zlugimo Jis inicijavo baudziavos panaikinimo projekta pagal kurį 1807 m buvo isleistas atitinkamas įsakas vadinamasis 1808 m H T Sionas vede Amalija fon Langenau Savo noru pasitraukes is centrines valdzios Berlyne 1809 m jis tapo Gumbines apygardos virsininku pazodziui vyriausybes prezidentu Su dviem pertrukias siais pareigas ejo iki 1816 m Po to karalius Frydrichas Vilhelmas III paskyre jį Vakaru Prusijos vyresniuoju prezidentu Vykdamas uzimti naujuju pareigu H T Sionas kunigaiksciui Vitgensteinui rase Mielaja Lietuva as jau palikau ir esu kelyje pradedamas savo nauja gyvenima Dancige 1824 m sujungus Vakaru Prusija su Rytu Prusija H T Sionas vadovavo abiem provincijoms Tais metais is Dancigo jis persikele į Karaliauciu Abi provincijos 1824 1877 m laikotarpiu vadinosi Prusijos provincija o jos vyresniuoju prezidentu H T Sionas buvo beveik du desimtmecius H T Siono prezidentavimo laikais buvo isleistas pirmasis lietuviu liaudies dainu rinkinys mezgesi lietuviu periodine spauda Frydrichas Kursaitis eme gilintis į lietuviu kalba H T Sionas įsteige pirmaja regiono viesaja biblioteka ir pirmajį regiono laikrastį Intelligenzbltt fur Litauen H T Siono svietimo politikos rezultatu laikytinas Karalienes mokytoju seminarijos įsteigimas bei nauju pradiniu mokyklu Mazojoje Lietuvoje atidarymas Budamas liberaliu paziuru ir nuo pat jaunystes veikiamas Svietimo amziaus ideju H T Sionas nebesutare su karaliumi Frydrichu Vilhelmu IV bei jo salininkais ir 1842 m is valstybines tarnybos buvo atleistas Apsigyveno savo dvare Arnavoje keliolika kilometru į rytus nuo Karaliauciaus Ta dvara jis buvo nusipirkes 1827 m Arnavoje kur jis ir mire 1856 m birzelio 23 d bei buvo palaidotas salia zmonos ir dukters 1851 m rasytojas Georg Nesselmann savo Lietuviu kalbos zodyna dedikavo ponui Heinrikui Theodorui fon Sionui kilniam sio veikalo remejui H T Sionui pasitraukus is tarnybos tais paciais metais jo salininkai eme burtis į bendrija kuri turejo savotiskai pareiksti jam padeka uz nuopelnus Prusijai Minetoji bendrija H T Siono 70 ties metu gimimo proga pastate prie Karaliauciaus meno akademijos obeliska ir surenge iskilminga jo atidengima Klaipedoje H T Siono bronzinis biustas buvo pastatytas prie Borusijos paminklo kartu su kitu septyniu Prusijos politikos ir karo veikeju biustais 1943 m naciai obeliska Karaliauciuje nugriove Spejama politiniais sumetimais Klaipedoje buvusio biusto likimas nezinomas LiteraturaAlice Klausa Sehnlich erwarte ich die morgende Post Amalie und Theodor von Schons Briefwechsel aus dem Befreiungskrieg 1813 Bohlau Koln 2005 ISBN 3 412 20005 0 Ernst Leyde Der Staatsminister von Schon Zuge aus seinem Leben seinem Wirken und seiner Zeit C L Rautenburg amp Sohn Mohrungen und Konigsberg 2 Aufl 1859 1860 Jurgis Malisauskas Theodor von Schon und sein geliebtes Litthauen In Annaberger Annalen uber Litauen und deutsch litauische Beziehungen 12 2004 S 123 132 ISSN 1614 2608 Jurgen Manthey Konigsberg Geschichte einer Weltburgerrepublik Hanser Munchen 2005 ISBN 3 446 20619 1 Darin das Kapitel Kantianer und Staatsmann Theodor von Schon S 424 431 Wilhelm Maurenbrecher Schon Theodor von In Neue Deutsche Biographie NDB Band 23 Duncker amp Humblot Berlin 2007 ISBN 978 3 428 11204 3 S 378 380 Digitalisat Wilhelm Maurenbrecher Schon Theodor von In Allgemeine Deutsche Biographie ADB Band 32 Duncker amp Humblot Leipzig 1891 S 781 792 Hans Rothfels Theodor v Schon Friedrich Wilhelm IV und die Revolution von 1848 Niemeyer Halle 1937 Schriften der Konigsberger Gelehrten Gesellschaft Geisteswissenschaftliche Klasse Bd 13 2 Johannes Sembritzki Der Oberprasident von Schon und die Stadt Memel In Altpreussische Monatsschrift 37 1900 S 245 282 Bernd Sosemann Hg Theodor von Schon Untersuchungen zu Biographie und Historiographie Bohlau Koln 1996 Veroffentlichungen aus den Archiven Preussischer Kulturbesitz Bd 42 ISBN 3 412 12295 5 NuorodosHeinrikas Teodoras fon Sionas ir jo mieloji Lietuva Politiko biografijos studiju tinklalapis vok Straipsniai susije su Heinriku Teodoru fon Sionu vok Theodor von Schon und sein geliebtes Litthauen Annaberger Annalen Jg 12 2004 PDF 588 kB vok