Grožinė literatūra – estetinius išgyvenimus keliantis žodžio menas, nuo kitų literatūros rūšių besiskiriantis kūrybine vaizduote.
Istorija
Tokią reikšmę šis terminas įgijo XVIII a. antrojoje pusėje, kai pradėjo plisti spausdintos knygos. Iki XVIII a. vietoj termino „grožinė literatūra“ sakyta „poezija“ arba „poetinis kūrinys“; vėliau poezija imta laikyti tik eiliuotus kūrinius. XVIII a. atsirado ryškesnė pasaulietinės ir religinės literatūros takoskyra. I. Kanto ir romantikų dėka į literatūrą pradėta žvelgti kaip į kūrybinės vaizduotės ir estetikos vaisių, kuriam neprivaloma praktinė nauda. Iki tol literatūra vadinti istoriniai, filosofiniai, teologiniai ir kitokie raštai, o tada šis terminas imtas taikyti tik grožinei, arba vaizdingajai, literatūrai (beletristikai), kuriai priklauso poema, pasaka, drama, eilėraštis, romanas ir kiti žanrai.
Grožinės literatūros apibrėžimas istoriškai kinta. Romantikai didžiausią dėmesį skyrė kūrinio estetikai, kuri ankstesnių laikų rašytojams nebuvo tokia svarbi. Romantizmo laikotarpiu buvo susiaurinta poezijos samprata ir įvestas grožinės literatūros terminas. Romantinės grožinės literatūros sampratai didelę įtaką padarė kultūros raidos pažangos idėja, o ankstesnė literatūra imta suvokti kaip barbariška ir nepakankama. Suklestėjus industrinei visuomenei, literatai kūrė ne tik vadovaudamiesi pažangiomis idėjomis, bet ir buvo kritiški dabarties procesams, jautė nostalgiją praeičiai.
Modernizme suabsoliutinta estetinė grožinės literatūros funkcija ir tapo visiškai nesvarbus visuomeniškumas. Modernizme konfliktavo preromantinės (ideologinės) ir poromantinės (estetinės) literatūrinės koncepcijos. Poromantinėje srovėje akcentuota vadinamoji grynoji literatūra, besitelkianti į estetinę kūrinio pusę. Tokia grožinė literatūra buvo radikaliai supriešinta su kitokių siekių turinčia literatūra. Rusų formalizme akcentuotas literatūriškumas, besireiškiantis ypatingos kalbos vartojimu. Rusų formalistai priešino praktinį ir nepraktinį kalbos vartojimą, tačiau grožinėje literatūroje, ypač preromantinėje, šias dvi kalbos funkcijas sunku atriboti. Kiti teoretikai sudarinėjo geriausių kūrinių sąrašus ir tikėjosi, kad tai padės įtvirtinti literatūros kūrinių kanoną bei išsaugos literatūros tapatumo pagrindus. XX a. antroje pusėje supratimas pasikeitė, romantikų ir modernistų požiūris į literatūrą, kaip į kūrybinės vaizduotės, autonomišką estetinį fenomeną, pasidarė nebe toks aktualus. Savo svarbą atgavo komunikavimas su visuomene ir ideologinė funkcija, per literatūrą leidžianti įtvirtinti vertybes.
Grožinė literatūra politikai gali ne tik oponuoti, bet ir jos galias įtvirtinti. Literatūros samprata performuluojama M. Fuko, S. Fišo, P. Rikioro darbuose. Terminas „grožinė literatūra“ sąlygiškas, nes jis priklauso nuo skaitytojo vertinimo ir gali kisti, tad postmodernistai atkreipė dėmesį į šį sąlygiškumą ir į grožinę literatūrą įtraukė iki tol laikytus negrožiniais kūrinius (pavyzdžiui, M. de Montenio „Esė“ arba S. Daukanto istorijos veikalus). XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje ieškota kompromiso tarp preromantinės ir poromantinės literatūrų, siekta įtvirtinti pavyzdinių kūrinių kanoną teigiant, kad jo reikia švietimui ir kultūrai, tačiau šis kanonas turįs būti tikrinamas, nes privalo būti istoriškai paslankus ir nesileisti užvaldomas galios institucijų. Literatūrologai nebeabsoliutina grožinės literatūros estetinio vaidmens ir literatūroje nelaiko ydingu dalyku retorikos, socialinės komunikacijos, kultūros istorijos ir kt. Grožinės literatūros sampratą vis dažniau keičia naujosios teksto ir rašymo prasmės. Lietuvių literatūrologijoje konfliktuoja ideologinė (švietėjai, pozityvistai, marksistai) ir estetinė (neoromantikai, modernistai) grožinės literatūros koncepcijos.
Sandara
Bet kuris grožinės literatūros kūrinys susideda iš trijų susijusių sluoksnių: meninės kalbos, vaizduojamojo pasaulio (jame veikia pasakotojas, literatūrinis subjektas, yra literatūrinis adresatas, kiti veikėjai, turi būti siužetas, fabula, erdvė, laikas) ir bendrosios prasmės (ją išreiškia pagrindinė mintis, idėjos, problemos, temos, motyvai, nuotaikos). Savo ruožtu kalbinę meninę raišką arba, siaurąja prasme, kūrinio stilių sudaro dar trys lygmenys: fonetinis (instrumentacija – grupuojami kalbos garsai, turimas ritmas, rimas, metras, aliteracija, asonansas, eufonija, onomatopėja ir kita), sintaksinis intonacinis (žodžių konstravimas į frazes, sintaksinės figūros, intonacija, pauzės, posakio ekspresija ir impresija, minties raiškos intensyvumas) ir leksinis semantinis lygmuo (tropas, epitetas, palyginimas, neologizmas, poetizmas, prozaizmas ir kt.). Grožinės literatūros kūrinį įprasta suvokti kaip uždaros struktūros estetinį objektą, kurio prasmė kuriama per imanenciją, autoriaus intencijas arba epochos idėjas. XX a. postmodernizmo teoretikai iškėlė idėją, kad grožinis kūrinys gali būti atviros struktūros ir jį užbaigia skaitymo procesas, skaitytojas, tokiu atveju atvirasis kūrinys vadintinas tekstu arba intertekstu.
Rūšys
Pirmiausia atsirado dvi grožinės literatūros rūšys – mitai ir tautosaka. Nuo XIX a. grožinė literatūra tapo mokslo objektu. Atsižvelgiant į ritmines intonacines kalbos ypatybes, grožinė literatūra skirstoma į poeziją ir prozą. Skirstant pagal vaizdavimo būdą, objekto ir subjekto santykį, grožinė literatūra šakojasi į tris tipus: epiką, lyriką ir dramą. Taip pat grožinę literatūrą galima klasifikuoti pagal laikotarpį (pavyzdžiui, antikinė, senoji, naujoji, šiuolaikinė grožinė literatūra), sroves (klasicizmas, romantizmas, realizmas, modernizmas, postmodernizmas), kryptis. Iš kitų meno šakų (dailės, muzikos, šokio) grožinė literatūra išsiskiria žodine raiška, kuriai būdingas daugiareikšmiškumas ir metaforos. Grožinėje literatūroje svarbiausias yra žmogus, jo dvasinis gyvenimas ir santykis su išoriniu pasauliu, o tai gali būti perteikta realistine, fantastine (siurrealistine), groteskine, alegorine, paraboline formomis. Grožinės literatūros paskirtis – estetinė (poetinė), pažinimo, ugdymo (didaktinė literatūra), pramoginė (pramoginė literatūra), ideologinė (pavyzdžiui, sovietiniais metais).
Išnašos
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Grožinė literatūra, Kas yra Grožinė literatūra? Ką reiškia Grožinė literatūra?