Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kserofitai sen gr ξηρός sausas sen gr φυτόν phyton augalas daugiamečiai augalai toleruojantys karštį ir nuolatinę ar per
Kserofitas
Kserofitai (sen. gr. ξηρός 'sausas' + sen. gr. φυτόν = phyton 'augalas') – daugiamečiai augalai, toleruojantys karštį ir nuolatinę ar periodinę sausrą, augantys dykumose, pusdykumėse, stepėse ir smėlinguose dirvožemiuose. Daugiau kaip 80 % kserofitų rūšių aptinkama karštuose ir sausuose pasaulio kraštuose, pavyzdžiui, Afrikoje, Centrinėje Azijoje, Vidurio ir Pietų Amerikoje. Kserofitai yra išskirtiniai augalai ne tik dėl gebėjimo išgyventi ekstremalias sausras, bet ir dėl sugebėjimo žaliuoti, žydėti ir daugintis. Jų buveinės svyruoja nuo visiškai sausų akmenuotų dirvožemių iki šiek tiek drėgnesnių ir derlingesnių smėlių.
Kserofitų prisitaikymas
Drėgmės trūkumas yra aplinkos veiksnys, ribojantis augimą, todėl kserofitai specifiškai prisitaikę prie aplinkos. Evoliucijos eigoje kserofitai prie drėgmės trūkumo prisitaikė morfologinėmis ir anatominėmis savybėmis, dėl kurių geba išgyventi drėgmės trūkumą ir aukštą temperatūrą. Augalai su tokiais morfologiniais prisitaikymais vadinami .
Kserofitų antžeminė dalis yra daug mažesnė už požeminę. Kserofitams būdingos gilios arba plačiai išsikerojusios šaknys, kuriose kaupiamos maisto ir vandens atsargos. Gilios, 7-10 m ilgio šaknys leidžia pasiekti gruntinius vandenis. Daugelio kaktusų šaknys yra negilios, plačiai išsikerojusios ir sugeba sugerti didelį lietaus vandens kiekį. Kai kurie kaktusai gali sugerti drėgmę iš rūko ar rasos per epidermį ir dyglius. Kserofitų šaknys geba siurbti net sūrų vandenį.
Vandens netekimą ribojančios adaptacijos
Lapai
Lapai maži, smulkiai suskaldytais kraštais, lapalakščio gyslų tinklas tankus, sausringuoju metų laiku nunykstantys arba visai sunykę lapai. Vertikali lapo padėtis riboja saulės spindulių patekimą ant lapo, mažina vėjo pasipriešinimą. Lapų adaptacijos būna trijų tipų. Vienų kserofitų lapai siauri, susisukę į vamzdelį. Toks prisitaikymas sumažina lapo paviršiaus plotą, todėl išgarinama mažiau vandens transpiracijos metu. Kitų kserofitų lapai platesni, bet padengti tankiais, pilksvos spalvos plaukeliais, kurie apsaugo augalą nuo perkaitimo ir staigių temperatūros pokyčių. Dar kitų lapų – epidermis su stora kutikule ir vaško sluoksniu, kuris suteikia lapams melsvą ar pilkai žalią spalvą. Ši dviguba apsauga skirta nuo per didelio vandens išgarinimo. Kaktusai turi pakitusius lapus – spyglius, kurie riboja vandens netekimą trimis būdais: atbaido plėšrūnus, uždengia stiebus ir sulaiko drėgmę šalia augalo. Taip pat būdingi suplokštėję stiebai – filokladijos bei plokšti lapkočiai – filodijos.
Žiotelės
Žiotelės svarbios anglies dioksido pasisavinimui ir deguonies išskyrimui, vandens garinimo reguliavimui. Žiotelės išsidėsčiosios abaksialinėje (apatinėje) lapo dalyje, o bendras jų skaičius lapo paviršiuje sumažėjęs. Šios adaptacijos leidžia augalams apsisaugoti nuo per greito vandens išgarinimo dėl saulės ir vėjo daromo poveikio. Kai kurie augalai, pavyzdžiui, pušys, turi giliai įdubusias žioteles spyglių paviršiuje, o kaktusai – atveria žioteles tik naktį, kai aplinkos temperatūra žemesnė, o drėgmė didesnė. Žiotelės yra paracitinio tipo su dviem pagalbinėmis ląstelėmis, išsidėsčiusiomis išilgai varstomųjų ląstelių.
Medžiagų apykaita
Gebėjimas žioteles atverti tik naktį priklauso nuo metabolinio prisitaikymo, vadinamo . CAM kelias leidžia augalams dienos metu uždaryti žioteles ir taip išvengti per didelio vandens netekimo. Pirmą kartą CAM medžiagų apykaita nustatyta storlapinių (Crassulaceae) šeimoje, tačiau šį metabolinį kelią naudoja ir 30 kitų šeimų augalų, įskaitant kaktusus ir orchidėjas. Šie augalai naktį sugeria ir fiksuoja CO2, kaupdami jį pavidalu veiksmingesnei fotosintezei kitą dieną. Dėl didelės CO2 koncentracijos prieinamos pagrindiniam anglies fiksacijos fermentui RuBisCO, šis fermentas tampa efektyvesnis ir kompensuoja obuolių rūgšties sintezės sąnaudas.
Vandens atsargų kaupimas
Kserofitai vandenį kaupia sultinguose lapuose, stiebuose ar net šaknyse. Juka, alavijas, šilokas ir daugelis kitų augalų vandenį kaupia lapuose. Kaktusams būdingi sultingi stiebai, kurie reikalingi ne tik vandens saugojimui, bet ir fotosintezei. Lapuose ir stiebuose vandenį kaupiantys augalai taip pat turi storą vaškinę kutikulę, todėl mažiau vandens prarandama transpiracijos metu.
Kserofitai pasaulyje
Daugiausia kserofitų auga aridinėse srityse, ten kur metinis kritulių kiekis mažesnis už išgarinama vandens kiekį analogiškam ploto vienetui.
Medžiai kserofitai: kazuarina, kai kurios eukaliptų rūšys, saksaūlas.
Krūmai kserofitai: efedra, džuzgūno (Calligonium), eglūno (Tamarix), eukaliptų, akacijų rūšys.
Žoliniai kserofitai: aristidų, ašuočių (Stipa) rūšys, daugelis ankštinių šeimos augalų, ypač kulkšnės ir kt.
Savitą grupę sudaro pusmedžiai, puskrūmiai ir puskrūmokšniai, kurie sausringo periodo metu numeta jaunus ūglius, pavyzdžiui, saksaūlas džuzgūnas, kai kurie kiečiai (Artemisia).
Kserofitai Lietuvoje
Lietuvoje smėlynuose vyrauja pušynai. Šių miškų dirvožemiai sausi ir nederlingi, todėl juose gali išgyventi tik tam prisitaikę augalai. Žolių-krūmokšnių arde gausūs kseromorfiški erikinių šeimos augalai. Dauguma Lietuvoje sausose vietose augančių augalų priskiriami kseromezofitams.
Pagal morfologinius ir anatominius požymius kserofitai skirstomi į 8 tipus: ilgašakniai, belapiai, redukuotaisiais lapais, smulkialapiai, kietalapiai, susuktalapiai, plaukuotalapiai ir sultingieji (sukulentai) kserofitai. Lietuvos pušynuose dominuoja kietalapiai kserofitai. Jų lapai kieti ir standūs, padegti stora kutikule, gerai išvystyta sistema.
Tipingi kietalapių kserofitų pavyzdžiai Lietuvoje yra Kuršių nerijoje augančios pajūrinės zundos (Eryngium maritimum L.). , taip pat aptinkamos smiltyninė druskė (Salsola kali), smiltyninė kulkšnė (Astragalus arenarius).
Smulkialapių kserofitų tipui priskiriami šilinis viržis (Calluna vulgaris (L.) Hull.), paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum L.), tyrulinė erika (Erica tetralix L.) yra prisitaikę mažinti transpiraciją. Šie augalai auga atvirose vietose smėlingame dirvožemyje arba retuose pušynuose. Viržio, erikos, bruknės lapų kraštai užsirietę į apačią
taip sumažindami transpiracijos paviršiaus plotą. Pajūrio kopose smiltnendrių, kopinio eraičino, smiltyninio šepetuko lapai į vamzdelį susisukę.
Plaukuotalapiai kserofitai yra apaugę šviesiais, smulkiais plaukeliais, kurie atspindi Saulės spindulius ir apsaugo nuo vėjo, taip sumažindami vandens išgarinimą. Pilksvus ir plaukuotus lapus turi dvinamė katpėdė (Antennaria dioica (L). Gaertn.), vienagraižė kudlė (Pilosella officinarum F. W. Schulz et Sch. Bip.), taip pat šiai kserofitų grupei priskiriamos tūbės (Verbascum sp.), pievinė (Pulsatilla pratensis (L.) Mill.) ir paprastoji (Pulsatilla vulgaris Mill.) šilagėlės.
Smėlingose pušyno vietovėse taip pat galima aptikti ir sukulentų – (Hylotelephium maximum (L.) Holub.), (Jovibarba globifera (L.) J.Parn), šiloką (Sedum sp.). Ilgai negaudami vandens, sultingieji kserofitai sulėtina transpiraciją. Šių augalų šaknys labai šakotos ir pasiskleidusios dideliame žemės paviršiaus plote, taip pat geba surinkti rasos drėgmę.
Kserofitų praktinė nauda
Kalninė pušis (Pinus mugo Turra.), muilinė guboja (Gypsophila paniculata L.) nėra natūraliai išplitę augalai Lietuvos pajūrio smėlynuose. Juos įveisė žmonės, kadangi ilgos ir išsišakojusios šaknys stabdo biraus smėlio judėjimą ir padeda susiformuoti kopoms. Muilinės gubojos šaknis gali pasiekti net 10–15 m gylį.
Šaltiniai
- Stravinskienė V., 2009. APLINKOS BIOINDIKACIJA. Kaunas.
- Tupčiauskaitė J. (2012), BOTANIKOS MOKOMOJI LAUKO PRAKTIKA. Vilnius.
- Natkevičaitė-Ivanauskienė M. 1983. Botaninė fitogeografija ir fitocenologijos pagrindai. Vilnius
- Hameed M., Nawaz T., Ashraf M., Tufail A., Kanwal H., Ahmad M. S. A., Ahmad I., 2012. LEAF ANATOMICAL ADAPTATIONS OF SOME HALOPHYTIC AND XEROPHYTIC SEDGES OF THE PUNJAB. Pak. J. Bot., 44: 159-164, Special Issue March 2012.[1]
- Dagys J. 1985. Augalų anatomija ir morfologija. Mokslas, Vilnius.
- Gudžinskas Z. Kserofitai. Visuotinė lietuvių enciklopedija.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kserofitas, Kas yra Kserofitas? Ką reiškia Kserofitas?
Kserofitai sen gr 3hros sausas sen gr fyton phyton augalas daugiameciai augalai toleruojantys karstį ir nuolatine ar periodine sausra augantys dykumose pusdykumese stepese ir smelinguose dirvozemiuose Daugiau kaip 80 kserofitu rusiu aptinkama karstuose ir sausuose pasaulio krastuose pavyzdziui Afrikoje Centrineje Azijoje Vidurio ir Pietu Amerikoje Kserofitai yra isskirtiniai augalai ne tik del gebejimo isgyventi ekstremalias sausras bet ir del sugebejimo zaliuoti zydeti ir daugintis Ju buveines svyruoja nuo visiskai sausu akmenuotu dirvozemiu iki siek tiek dregnesniu ir derlingesniu smeliu KaktusaiKserofitu prisitaikymasDregmes trukumas yra aplinkos veiksnys ribojantis augima todel kserofitai specifiskai prisitaike prie aplinkos Evoliucijos eigoje kserofitai prie dregmes trukumo prisitaike morfologinemis ir anatominemis savybemis del kuriu geba isgyventi dregmes trukuma ir auksta temperatura Augalai su tokiais morfologiniais prisitaikymais vadinami Kserofitu antzemine dalis yra daug mazesne uz pozemine Kserofitams budingos gilios arba placiai issikerojusios saknys kuriose kaupiamos maisto ir vandens atsargos Gilios 7 10 m ilgio saknys leidzia pasiekti gruntinius vandenis Daugelio kaktusu saknys yra negilios placiai issikerojusios ir sugeba sugerti didelį lietaus vandens kiekį Kai kurie kaktusai gali sugerti dregme is ruko ar rasos per epidermį ir dyglius Kserofitu saknys geba siurbti net suru vandenį Vandens netekima ribojancios adaptacijos Lapai Lapai mazi smulkiai suskaldytais krastais lapalakscio gyslu tinklas tankus sausringuoju metu laiku nunykstantys arba visai sunyke lapai Vertikali lapo padetis riboja saules spinduliu patekima ant lapo mazina vejo pasipriesinima Lapu adaptacijos buna triju tipu Vienu kserofitu lapai siauri susisuke į vamzdelį Toks prisitaikymas sumazina lapo pavirsiaus plota todel isgarinama maziau vandens transpiracijos metu Kitu kserofitu lapai platesni bet padengti tankiais pilksvos spalvos plaukeliais kurie apsaugo augala nuo perkaitimo ir staigiu temperaturos pokyciu Dar kitu lapu epidermis su stora kutikule ir vasko sluoksniu kuris suteikia lapams melsva ar pilkai zalia spalva Si dviguba apsauga skirta nuo per didelio vandens isgarinimo Kaktusai turi pakitusius lapus spyglius kurie riboja vandens netekima trimis budais atbaido plesrunus uzdengia stiebus ir sulaiko dregme salia augalo Taip pat budingi suploksteje stiebai filokladijos bei ploksti lapkociai filodijos Zioteles su pagalbinemis lastelemis sukulentu lapuoseZioteles Zioteles svarbios anglies dioksido pasisavinimui ir deguonies isskyrimui vandens garinimo reguliavimui Zioteles issidesciosios abaksialineje apatineje lapo dalyje o bendras ju skaicius lapo pavirsiuje sumazejes Sios adaptacijos leidzia augalams apsisaugoti nuo per greito vandens isgarinimo del saules ir vejo daromo poveikio Kai kurie augalai pavyzdziui pusys turi giliai įdubusias zioteles spygliu pavirsiuje o kaktusai atveria zioteles tik naktį kai aplinkos temperatura zemesne o dregme didesne Zioteles yra paracitinio tipo su dviem pagalbinemis lastelemis issidesciusiomis isilgai varstomuju lasteliu Medziagu apykaita Gebejimas zioteles atverti tik naktį priklauso nuo metabolinio prisitaikymo vadinamo CAM kelias leidzia augalams dienos metu uzdaryti zioteles ir taip isvengti per didelio vandens netekimo Pirma karta CAM medziagu apykaita nustatyta storlapiniu Crassulaceae seimoje taciau sį metabolinį kelia naudoja ir 30 kitu seimu augalu įskaitant kaktusus ir orchidejas Sie augalai naktį sugeria ir fiksuoja CO2 kaupdami jį pavidalu veiksmingesnei fotosintezei kita diena Del dideles CO2 koncentracijos prieinamos pagrindiniam anglies fiksacijos fermentui RuBisCO sis fermentas tampa efektyvesnis ir kompensuoja obuoliu rugsties sintezes sanaudas Vandens atsargu kaupimas Kserofitai vandenį kaupia sultinguose lapuose stiebuose ar net saknyse Juka alavijas silokas ir daugelis kitu augalu vandenį kaupia lapuose Kaktusams budingi sultingi stiebai kurie reikalingi ne tik vandens saugojimui bet ir fotosintezei Lapuose ir stiebuose vandenį kaupiantys augalai taip pat turi stora vaskine kutikule todel maziau vandens prarandama transpiracijos metu Kserofitai pasaulyjeDaugiausia kserofitu auga aridinese srityse ten kur metinis krituliu kiekis mazesnis uz isgarinama vandens kiekį analogiskam ploto vienetui Medziai kserofitai kazuarina kai kurios eukaliptu rusys saksaulas Krumai kserofitai efedra dzuzguno Calligonium egluno Tamarix eukaliptu akaciju rusys Zoliniai kserofitai aristidu asuociu Stipa rusys daugelis ankstiniu seimos augalu ypac kulksnes ir kt Savita grupe sudaro pusmedziai puskrumiai ir puskrumoksniai kurie sausringo periodo metu numeta jaunus uglius pavyzdziui saksaulas dzuzgunas kai kurie kieciai Artemisia Kserofitai LietuvojeKalnine pusis Pinus mugo Turra Lietuvoje smelynuose vyrauja pusynai Siu misku dirvozemiai sausi ir nederlingi todel juose gali isgyventi tik tam prisitaike augalai Zoliu krumoksniu arde gausus kseromorfiski erikiniu seimos augalai Dauguma Lietuvoje sausose vietose auganciu augalu priskiriami kseromezofitams Pagal morfologinius ir anatominius pozymius kserofitai skirstomi į 8 tipus ilgasakniai belapiai redukuotaisiais lapais smulkialapiai kietalapiai susuktalapiai plaukuotalapiai ir sultingieji sukulentai kserofitai Lietuvos pusynuose dominuoja kietalapiai kserofitai Ju lapai kieti ir standus padegti stora kutikule gerai isvystyta sistema Tipingi kietalapiu kserofitu pavyzdziai Lietuvoje yra Kursiu nerijoje augancios pajurines zundos Eryngium maritimum L taip pat aptinkamos smiltynine druske Salsola kali smiltynine kulksne Astragalus arenarius Smulkialapiu kserofitu tipui priskiriami silinis virzis Calluna vulgaris L Hull paprastasis ciobrelis Thymus serpyllum L tyruline erika Erica tetralix L yra prisitaike mazinti transpiracija Sie augalai auga atvirose vietose smelingame dirvozemyje arba retuose pusynuose Virzio erikos bruknes lapu krastai uzsiriete į apacia taip sumazindami transpiracijos pavirsiaus plota Pajurio kopose smiltnendriu kopinio eraicino smiltyninio sepetuko lapai į vamzdelį susisuke Paprastoji silagele Pulsatilla vulgaris Mill Plaukuotalapiai kserofitai yra apauge sviesiais smulkiais plaukeliais kurie atspindi Saules spindulius ir apsaugo nuo vejo taip sumazindami vandens isgarinima Pilksvus ir plaukuotus lapus turi dviname katpede Antennaria dioica L Gaertn vienagraize kudle Pilosella officinarum F W Schulz et Sch Bip taip pat siai kserofitu grupei priskiriamos tubes Verbascum sp pievine Pulsatilla pratensis L Mill ir paprastoji Pulsatilla vulgaris Mill silageles Smelingose pusyno vietovese taip pat galima aptikti ir sukulentu Hylotelephium maximum L Holub Jovibarba globifera L J Parn siloka Sedum sp Ilgai negaudami vandens sultingieji kserofitai suletina transpiracija Siu augalu saknys labai sakotos ir pasiskleidusios dideliame zemes pavirsiaus plote taip pat geba surinkti rasos dregme Kserofitu praktine naudaKalnine pusis Pinus mugo Turra muiline guboja Gypsophila paniculata L nera naturaliai isplite augalai Lietuvos pajurio smelynuose Juos įveise zmones kadangi ilgos ir issisakojusios saknys stabdo biraus smelio judejima ir padeda susiformuoti kopoms Muilines gubojos saknis gali pasiekti net 10 15 m gylį Muitine guboja Gypsophila paniculata L SaltiniaiStravinskiene V 2009 APLINKOS BIOINDIKACIJA Kaunas Tupciauskaite J 2012 BOTANIKOS MOKOMOJI LAUKO PRAKTIKA Vilnius Natkevicaite Ivanauskiene M 1983 Botanine fitogeografija ir fitocenologijos pagrindai Vilnius Hameed M Nawaz T Ashraf M Tufail A Kanwal H Ahmad M S A Ahmad I 2012 LEAF ANATOMICAL ADAPTATIONS OF SOME HALOPHYTIC AND XEROPHYTIC SEDGES OF THE PUNJAB Pak J Bot 44 159 164 Special Issue March 2012 1 Dagys J 1985 Augalu anatomija ir morfologija Mokslas Vilnius Gudzinskas Z Kserofitai Visuotine lietuviu enciklopedija