Spiralinė galaktika

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Spiralinė galaktika - gravitaciškai surišta žvaigždžių sistema, turinti spiralinį diską. Spiralinę galaktiką sudaro centrinis telkinys (baldžas), aplink sukasi , apsuptas mažesnio tankio sferinės posistemės - galaktikos sferoido (halo):

• Centrinis telkinys tai, faktiškai, elipsinė galaktika, sudaryta iš senų, "" (arba sferoido populiacijos) žvaigždžių. Jo centre paprastai būna masyvi juodoji bedugnė.
• Galaktikos diskas yra plokščia, besisukanti struktūra, susidedanti iš tarpžvaigždinės medžiagos, jaunų "" (arba disko populiacijos) žvaigždžių bei padrikųjų spiečių. Diske paprastai būna apie ${\displaystyle 10^{2}-10^{3}}$ žvaigždžių.
• Galaktikos sferoidas yra sudarytas iš pavienių II populiacijos žvaigždžių ir kamuolinių spiečių. Jį sudaro apie ${\displaystyle 10^{5}-10^{6}}$ žvaigždžių, besisukančių apie galaktikos centrą.

Spiralinių vijų kilmė

Pirmasis galaktikos sukimąsi ir spiralinių vijų formavimąsi 1925 metais pradėjo nagrinėti . Jis pastebėjo, kad spiralinės vijos negali būti pastovūs, stabilūs dariniai, besisukantys apie galaktikos centrą kaip kietas kūnas. Kadangi galaktikos disko sukimosi greitis keičiasi, tolstant nuo centro (galaktika nesisuka kaip kietas kūnas), tai spiralinės vijos po kelių galaktikos apsisukimų turėtų smarkiau apsivynioti ir prisispausti prie galaktikos centro, o to nėra stebima.

1964 metais ir Frank Shu pasiūlė, kad spiralinės vijos tai yra mažos amplitudės disko medžiagos , besisukančios apie galaktikos centrą mažesniu greičiu, nei žvaigždės ir tarpžvaigždinė medžiaga. Kai sutankėjimo banga keliauja per diską, dėl gravitacinio nestabilumo, ji sukelia žvaigždžių formavimąsi priekiniame vijos pakraštyje. Todėl vijos stebimos ryškesnės dėl daugybės jose esančių jaunų, karštų ir masyvių žvaigždžių.

Taip pat skaitykite

• Galaktika