Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Hablo Kosminis Teleskopas Organizacija NASA ESAOrbitos tipas elipsinėOrbitos aukštis 589 kmOrbitos periodas 96 97 minOrb
Hablo kosminis teleskopas
| Organizacija | NASA/ESA |
| Orbitos tipas | elipsinė |
| Orbitos aukštis | 589 km |
| Orbitos periodas | 96–97 min |
| Orbitinis greitis | 7 500 m/s, 27 000 km/h |
| Paleidimo data | 1990 m. balandžio 24 d. |
| Masė | 11 000 kg |
| Skersmuo | 2,4 m |
| Židinio nuotolis | 57,6 m |
| Internetinis puslapis: HubbleSite | |
Hablo kosminis teleskopas (angl. Hubble Space Telescope arba HST) – teleskopas, skriejantis orbita aplink Žemę. Pavadintas amerikiečių astronomo Edvino Hablo garbei. Dėl pozicijos virš atmosferos, teleskopas savo galimybėmis žymiai lenkia visus antžeminius teleskopus.
Kosminis teleskopas „Hubble“ yra bendra Europos kosmoso agentūros (European Space Agency (ESA) ir Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (The National Aeronautics and Space Administration (NASA) programa ilgalaikiams stebėjimams kosmose vykdyti. Šia programa siekiama naudos tarptautinei astronominei bendruomenei.
Pirmoji kosminio teleskopo „Hubble“ idėja gimė penktajame dvidešimto amžiaus dešimtmetyje. Aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje Hablas buvo suprojektuotas ir sukurtas, o veikti pradėjo dešimtajame dešimtmetyje. Nuo pat pradžių Hablas buvo skirtas kitokiai NASA misijai – ilgalaikiams stebėjimams kosmose atlikti.
Kad šis tikslas būtų įgyvendintas, o Hablas apsaugotas mokslinių instrumentų ir įrangos gedimų, NASA buvo suplanavusi nuolatines techninio aptarnavimo misijas. 1990 m. balandžio 25 d. erdvėlaivio „Discovery“ (STS-31) įgula paleido šį 2,4 m skersmens veidrodinį teleskopą į žemesniąją Žemės orbitą (600 km aukštį).
Dabartinę Hablo mokslinių instrumentų komplektaciją sudaro trys kameros, du spektrografai ir tikslūs valdymo jutikliai. Šie instrumentai gali užfiksuoti ypač didelės raiškos astronomijos objektų vaizdus, nes Hablas yra aukščiau Žemės atmosferos. Tuo tarpu antžeminiai teleskopai retai kada užtikrinti geresne negu 1,0 arksekundės raiška.Hablo raiška yra maždaug 10 kartų geresnė, t. y. 0,1 arksekundės.
Svarbiausi atradimai
Hablo teleskopas padėjo išspręsti kelias ilgai užsistovėjusias problemas astronomijoje, tačiau tuo pačiu iškėlė naujas, kurioms paaiškinti prireikė išvedinėti naujas teorijas. Jo pagrindinis uždavinys buvo tiksliau, nei tai buvo padaryta anksčiau, išmatuoti atstumus iki Cefeidžių, tokiu būdu patikslinant Hablo konstantos vertę, kuri parodo, kokiu greičiu visata plečiasi (pagal tai galima nustatyti visatos amžių). Iki Hablo kosminio teleskopo paleidimo Hablo konstanta buvo žinoma maždaug 50% tikslumu, tačiau teleskopu atlikus Cefeidžių Mergelės galaktikų spiečiuje ir kitų tolimų galaktikų spiečių matavimus ši vertė buvo patikslinta iki 10%. Ir ji sutampa su dar tikslesniais matavimais, atliktais po teleskopo paleidimo, naudojant kitas technologijas.
Hablo teleskopui padėjus nustatyti visatos amžių, pradėta abejoti jos ateities teorijomis. Astronomai pasinaudojo teleskopu stebėti tolimoms supernovoms ir priėjo išvadą, kad visatos plėtimasis ne lėtėja dėl gravitacijos, o greitėja. Šis greitėjimas vėliau buvo patvirtintais kitais antžeminiais ir kosminiais teleskopais, tačiau šio greitėjimo priežastis iki šiol menkai suprantama.
Hablo padaryti aukštos skiriamosios gebos spektrai ir nuotraukos patvirtino juodųjų skylių egzistavimą kaimyninių galaktikų branduoliuose. XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje buvo manoma, kad tik kai kurių galaktikų centruose turėtų būti randamos juodosios skylės, tačiau Hablo duomenys parodė, jog juodųjų skylių egzistavimas galaktikų centruose yra dažnai sutinkamas. Tolimesni Hablo tyrinėjimai atskleidė sąryšį tarp branduolyje esančios juodosios skylės masės ir galaktikos ypatybių.
Kiti didesni Hablo teleskopo atradimai tai: proplanetiniai diskai didžiajame Oriono ūke, kurių atradimas įrodė egzoplanetų egzistavimą aplink į Saulę panašias žvaigždes; iki šiol nepaaiškinami gama žybsniai. Teleskopas taip pat buvo panaudotas tyrinėjant Saulės sistemos pakraščius, įskaitant nykštukines planetas Plutoną ir Eridę.
Unikalus Hablo palikimas tai gilaus ir ultra gilaus lauko nuotraukos, kurias darant buvo panaudota neprilygstamas Hablo jautrumas regimajam šviesos bangų diapazonui. Buvo padarytos kokybiškesnės nuotraukos optiniame diapazone, kuriose matomos už milijardų šviesmečių esančios galaktikos, pateikiant naujiausių žinių žmonijai apie ankstyvosios visatos amžių.
2022 m. kovo 30 d. šiuo teleskopu buvo nufotografuota tolimiausia žvaigždė nuo Žemės – WHL0137-LS (Earendelė), esanti 28 milijardus šviesmečių atstumu.
Nuorodos
- NASA Hablo puslapis
- NASA Hablo tinklalapis visuomenei
- ESA Hablo tinklalapis Archyvuota kopija 2011-02-21 iš Wayback Machine projekto.
- Hubble Detects Earendel, The Farthest Star Ever Seen. It’s 28 Billion Light Years Away
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Hablo kosminis teleskopas, Kas yra Hablo kosminis teleskopas? Ką reiškia Hablo kosminis teleskopas?
Hablo Kosminis Teleskopas Organizacija NASA ESAOrbitos tipas elipsineOrbitos aukstis 589 kmOrbitos periodas 96 97 minOrbitinis greitis 7 500 m s 27 000 km hPaleidimo data 1990 m balandzio 24 d Mase 11 000 kgSkersmuo 2 4 mZidinio nuotolis 57 6 mInternetinis puslapis HubbleSite Hablo kosminis teleskopas angl Hubble Space Telescope arba HST teleskopas skriejantis orbita aplink Zeme Pavadintas amerikieciu astronomo Edvino Hablo garbei Del pozicijos virs atmosferos teleskopas savo galimybemis zymiai lenkia visus antzeminius teleskopus Kosminis teleskopas Hubble yra bendra Europos kosmoso agenturos European Space Agency ESA ir Nacionalines aeronautikos ir kosmoso administracijos The National Aeronautics and Space Administration NASA programa ilgalaikiams stebejimams kosmose vykdyti Sia programa siekiama naudos tarptautinei astronominei bendruomenei Pirmoji kosminio teleskopo Hubble ideja gime penktajame dvidesimto amziaus desimtmetyje Astuntajame ir devintajame desimtmetyje Hablas buvo suprojektuotas ir sukurtas o veikti pradejo desimtajame desimtmetyje Nuo pat pradziu Hablas buvo skirtas kitokiai NASA misijai ilgalaikiams stebejimams kosmose atlikti Kad sis tikslas butu įgyvendintas o Hablas apsaugotas moksliniu instrumentu ir įrangos gedimu NASA buvo suplanavusi nuolatines techninio aptarnavimo misijas 1990 m balandzio 25 d erdvelaivio Discovery STS 31 įgula paleido sį 2 4 m skersmens veidrodinį teleskopa į zemesniaja Zemes orbita 600 km aukstį Dabartine Hablo moksliniu instrumentu komplektacija sudaro trys kameros du spektrografai ir tikslus valdymo jutikliai Sie instrumentai gali uzfiksuoti ypac dideles raiskos astronomijos objektu vaizdus nes Hablas yra auksciau Zemes atmosferos Tuo tarpu antzeminiai teleskopai retai kada uztikrinti geresne negu 1 0 arksekundes raiska Hablo raiska yra mazdaug 10 kartu geresne t y 0 1 arksekundes Svarbiausi atradimaiTolimiausia nufotografuota zvaigzde Earendele Hablo teleskopas padejo isspresti kelias ilgai uzsistovejusias problemas astronomijoje taciau tuo paciu iskele naujas kurioms paaiskinti prireike isvedineti naujas teorijas Jo pagrindinis uzdavinys buvo tiksliau nei tai buvo padaryta anksciau ismatuoti atstumus iki Cefeidziu tokiu budu patikslinant Hablo konstantos verte kuri parodo kokiu greiciu visata pleciasi pagal tai galima nustatyti visatos amziu Iki Hablo kosminio teleskopo paleidimo Hablo konstanta buvo zinoma mazdaug 50 tikslumu taciau teleskopu atlikus Cefeidziu Mergeles galaktiku spieciuje ir kitu tolimu galaktiku spieciu matavimus si verte buvo patikslinta iki 10 Ir ji sutampa su dar tikslesniais matavimais atliktais po teleskopo paleidimo naudojant kitas technologijas Hablo teleskopui padejus nustatyti visatos amziu pradeta abejoti jos ateities teorijomis Astronomai pasinaudojo teleskopu stebeti tolimoms supernovoms ir priejo isvada kad visatos pletimasis ne leteja del gravitacijos o greiteja Sis greitejimas veliau buvo patvirtintais kitais antzeminiais ir kosminiais teleskopais taciau sio greitejimo priezastis iki siol menkai suprantama Hablo padaryti aukstos skiriamosios gebos spektrai ir nuotraukos patvirtino juoduju skyliu egzistavima kaimyniniu galaktiku branduoliuose XX amziaus 7 ajame desimtmetyje buvo manoma kad tik kai kuriu galaktiku centruose turetu buti randamos juodosios skyles taciau Hablo duomenys parode jog juoduju skyliu egzistavimas galaktiku centruose yra daznai sutinkamas Tolimesni Hablo tyrinejimai atskleide sarysį tarp branduolyje esancios juodosios skyles mases ir galaktikos ypatybiu Kiti didesni Hablo teleskopo atradimai tai proplanetiniai diskai didziajame Oriono uke kuriu atradimas įrode egzoplanetu egzistavima aplink į Saule panasias zvaigzdes iki siol nepaaiskinami gama zybsniai Teleskopas taip pat buvo panaudotas tyrinejant Saules sistemos pakrascius įskaitant nykstukines planetas Plutona ir Eride Unikalus Hablo palikimas tai gilaus ir ultra gilaus lauko nuotraukos kurias darant buvo panaudota neprilygstamas Hablo jautrumas regimajam sviesos bangu diapazonui Buvo padarytos kokybiskesnes nuotraukos optiniame diapazone kuriose matomos uz milijardu sviesmeciu esancios galaktikos pateikiant naujiausiu ziniu zmonijai apie ankstyvosios visatos amziu 2022 m kovo 30 d siuo teleskopu buvo nufotografuota tolimiausia zvaigzde nuo Zemes WHL0137 LS Earendele esanti 28 milijardus sviesmeciu atstumu NuorodosVikiteka Hablo kosminis teleskopas vaizdine ir garsine medziagaNASA Hablo puslapis NASA Hablo tinklalapis visuomenei ESA Hablo tinklalapis Archyvuota kopija 2011 02 21 is Wayback Machine projekto Sis straipsnis apie kosminį aparata yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį Hubble Detects Earendel The Farthest Star Ever Seen It s 28 Billion Light Years Away