Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ištiktukas sin ideofonas nekaitoma kalbos dalis kuria mėgdžiojami veiksmų ar reiškinių keliami garsai pvz trakšt triokšt
Ištiktukas
Ištiktukas (sin. ideofonas) – nekaitoma kalbos dalis, kuria mėgdžiojami veiksmų ar reiškinių keliami garsai (pvz., trakšt, triokšt, pykšt, pokšt, trept, bumpt, brakšt, šliūkšt, cypt, tekšt) arba garsais imituojami vaizdiniai (žvilgt, šypt, žirgt ir kt.).
Kategorinė reikšmė
Ištiktukais reiškiamus vaizdinius dažniausiai sukelia elgsena, spalva, kvapas, begarsis veiksmas, būsena, daug lemia jų intensyvumas, netikėtumas, staigumas. Ištiktukas yra komunikacijai nebūtina žodžių klasė. Oficialaus stiliaus kalboje (oficialiuose raštuose, informacinėse žinių laidose, mokslinėse apžvalgose ir pan.) jie nevartojami. Grožinėje (ar šiaip vaizdingoje) kalboje ištiktukai dažnai eina vienos iš tropų rūšių – onomatopėjos pagrindu.
Daugelis ištiktukų mėgdžioja tai, ką žmogus girdi, sieja su kokiu įvykiu ar veiksmu.
Ištiktukai imituoja garsus, tačiau be standartinių ištiktukų (kakariekū, au au, miau) naudojami ir individualūs, proginiai ištiktukai.
Ištiktukais dažniausiai didina judėjimo (ėjimo, bėgimo, šliaužimo, skridimo, kritimo ir pan.) veiksmų, gyvūnų, augalų ir negyvosios gamtos bei žmogaus sukurtų daiktų garsų (ku kū; čik čirik; pliaukšt; pupt; dzingt, stop ir kt.), žmogaus veiklos valgant, šnekant, dirbant ir pan. veiksmų aprašymo vaizdingumą.
Pagal kilmę ištiktukai būna dvejopi:
- imituojantys garsus – triokšt; tumt; čiaukšt ir kt.
- veiksmažodiniai – klypt (iš klypti), šypt (iš šyptelėti), tįst (iš tįsti) ir kt.
Gramatinės funkcijos
Būdami vaizdingi ir emocingi ištiktukai dažnai perima veiksmažodžio vaidmenį, sakinyje būna tariniu: Kas tik krepšt, Marytė ir pabunda. Tačiau visaverčiu tariniu ištiktukai nebūna, nes yra nekaitomi (neturi asmens, nuosakos, laiko). Neretai iš ištiktukų daromi išraiškingi veiksmažodžiai, didinantys vaizdingumą: viauktelėti iš viaukt, girgžtelėti ir girgžt ir pan.
Tipologinės pastabos
Pasaulio kalbose ištiktukų klasė dažnai nėra skiriama – jei kalboje esama garsus mėgdžiojančių ar imituojančių žodžių, jie skiriami jaustukų klasei (interjekcijoms). Nors pastaraisiais dešimtmečiais bent jau Vakarų kalbotyroje matyti didėjantis dėmesys šiai žodžių klasei. Ypač tai aktualu tarpkultūrinės komunikacijos kontekste, nes nesunku pastebėti, kad vieni ar kiti gamtos ar technikos garsai, objektyviai vienodi visame pasaulyje, mėgdžiojami arba vaizdiniai imituojami labai skirtingai.
Anglų kalba:
- vandens teškėjimo garsas: splish-splash
- fanfarų gausmas: ta-daa!
- laiko tėkmės garsas: tick-tock
- sprogimo garsas: boom
- šūvio garsas: bang
Vokiečių kalba:
- labai greitai: ratzfatz
- nedelsiant: zack, zack!
- laiko tėkmės garsas: tick, tack
- sprogimo garsas: bumm
Japonų kalba:
- širdies plakimas susijaudinus: doki doki
- šypsenos įgarsinimas: niko niko
- spoksojimo įgarsinimas: jiro jiro
- senatvinis tursenimas: yobo yobo
Rusų kalba:
- šuns lojimas: гав гав
- teliuškavimas butelyje: буль буль
Išnašos
- Ambrazas, Vytautas. Ištiktukas. Visuotinė lietuvių enciklopedija.
- Paulauskienė, Aldona (1994). Lietuvių kalbos morfologija. Paskaitos lituanistams. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ištiktukas, Kas yra Ištiktukas? Ką reiškia Ištiktukas?
Istiktukas sin ideofonas nekaitoma kalbos dalis kuria megdziojami veiksmu ar reiskiniu keliami garsai pvz trakst triokst pykst pokst trept bumpt brakst sliukst cypt tekst arba garsais imituojami vaizdiniai zvilgt sypt zirgt ir kt Kategorine reiksmeIstiktukais reiskiamus vaizdinius dazniausiai sukelia elgsena spalva kvapas begarsis veiksmas busena daug lemia ju intensyvumas netiketumas staigumas Istiktukas yra komunikacijai nebutina zodziu klase Oficialaus stiliaus kalboje oficialiuose rastuose informacinese ziniu laidose mokslinese apzvalgose ir pan jie nevartojami Grozineje ar siaip vaizdingoje kalboje istiktukai daznai eina vienos is tropu rusiu onomatopejos pagrindu Daugelis istiktuku megdzioja tai ka zmogus girdi sieja su kokiu įvykiu ar veiksmu Istiktukai imituoja garsus taciau be standartiniu istiktuku kakarieku au au miau naudojami ir individualus proginiai istiktukai Istiktukais dazniausiai didina judejimo ejimo begimo sliauzimo skridimo kritimo ir pan veiksmu gyvunu augalu ir negyvosios gamtos bei zmogaus sukurtu daiktu garsu ku ku cik cirik pliaukst pupt dzingt stop ir kt zmogaus veiklos valgant snekant dirbant ir pan veiksmu aprasymo vaizdinguma Pagal kilme istiktukai buna dvejopi imituojantys garsus triokst tumt ciaukst ir kt veiksmazodiniai klypt is klypti sypt is sypteleti tįst is tįsti ir kt Gramatines funkcijosBudami vaizdingi ir emocingi istiktukai daznai perima veiksmazodzio vaidmenį sakinyje buna tariniu Kas tik krepst Maryte ir pabunda Taciau visaverciu tariniu istiktukai nebuna nes yra nekaitomi neturi asmens nuosakos laiko Neretai is istiktuku daromi israiskingi veiksmazodziai didinantys vaizdinguma viaukteleti is viaukt girgzteleti ir girgzt ir pan Tipologines pastabosPasaulio kalbose istiktuku klase daznai nera skiriama jei kalboje esama garsus megdziojanciu ar imituojanciu zodziu jie skiriami jaustuku klasei interjekcijoms Nors pastaraisiais desimtmeciais bent jau Vakaru kalbotyroje matyti didejantis demesys siai zodziu klasei Ypac tai aktualu tarpkulturines komunikacijos kontekste nes nesunku pastebeti kad vieni ar kiti gamtos ar technikos garsai objektyviai vienodi visame pasaulyje megdziojami arba vaizdiniai imituojami labai skirtingai Anglu kalba vandens teskejimo garsas splish splash fanfaru gausmas ta daa laiko tekmes garsas tick tock sprogimo garsas boom suvio garsas bang Vokieciu kalba labai greitai ratzfatz nedelsiant zack zack laiko tekmes garsas tick tack sprogimo garsas bumm Japonu kalba sirdies plakimas susijaudinus doki doki sypsenos įgarsinimas niko niko spoksojimo įgarsinimas jiro jiro senatvinis tursenimas yobo yobo Rusu kalba suns lojimas gav gav teliuskavimas butelyje bul bulIsnasosAmbrazas Vytautas Istiktukas Visuotine lietuviu enciklopedija Paulauskiene Aldona 1994 Lietuviu kalbos morfologija Paskaitos lituanistams Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidykla