| Ežkepiai | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Ežkepiai | ||||||||
| 56°03′58″š. pl. 21°17′24″r. ilg. / 56.066°š. pl. 21.290°r. ilg. | ||||||||
| Apskritis | Klaipėdos apskritis | |||||||
| Savivaldybė | Kretingos rajono savivaldybė | |||||||
| Seniūnija | Darbėnų seniūnija | |||||||
| Gyventojai | 0 | |||||||
| ||||||||
| Vikiteka | Ežkepiai | |||||||
Ežkepiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės šiaurės vakarinėje dalyje, 5 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų, prie Nausėdų–Auksūdžio kelio ir Darbos upelio. Teritorijos plotas – 71,46 ha.
Etimologija
Vietovardžio kilmė neaiški. Pasakojama, kad Ežkepiais vadinta viena iš naujakurių šeimų, mėgusi keptus ežius, o šis vardas prigijęs visam kaimui. Toks vietovardis vienintelis Lietuvoje, nors 1902 m. Alsėdžių valsčiuje taip pat buvę Eškepiai (rus. Ешкепе).
Rašytiniuose šaltiniuose vietovardis rašomas lenk. Eszkiepie, Eszkiepi, Eszkiepe, Eszkiepy, rus. Ежкепы, Ежкепѣ, Ежкепе Эжкепи, Эжкепы, Эшкепи, latv. Eškepi, liet. Eškepiai, Ežkėpiai, Ežkepiai. Vietine kretingiškių tarme vietovė vadinama žem. Ežkepē.
Geografija
Kaimas įsikūręs Pajūrio žemumoje. Ribojasi su Nausėdais, Auksūdžiu, Pelėkiais ir Maloniškiais. Šiaurės vakariniu pakraščiu praeina krašto kelias 218 Kretinga–Skuodas , o pietrytiniu – vietinis kelias Nausėdai–Auksūdys–Prūdgalis. Šiaurės vakarinėje dalyje yra nebeveikiančio Kretingos–Priekulės (Latvija) geležinkelio vėžė. Reljefas lygus, abipus geležinkelio išvagotas melioracijos kanalų. Dominuoja akmeningos dirvos.
Istorija
Ežkepių teritorija XV–XIX a. priklausė Auksūdžiui. Jo šiaurinės dalies plėšininėje žemėje XVII a. II pusėje – XVIII a. pr. atsirado Maloniškių apyrubė, kuri XIX a. pr. buvo padalinta į Maloniškių ir Ežkepių užusienius.
Ežkepių vardas (lot. Villa Eszkiepie) Darbėnų parapinės bažnyčios metrikų knygose minimas nuo 1819 m. Vykdant baudžiavos panaikinimo reformą, 1861 m. užusienis buvo priskirtas Nausėdų kaimo bendruomenei.1895–1913 m. jame stovėjo 4 žemdirbių sodybos.
1877–1914 m. Darbėnų bažnyčioje susituokė 7 kaimo gyventojai, į poras paimdami iš kitų vietovių kilusią antrąją pusę.1883–1921 m. gimė 46 kūdikiai (32 berniukai, 14 mergaičių). Nors šeimose gimdavo iki 6–7 kūdikių, tačiau jos nebuvo gausios, nes daug vaikų mirdavo nuo ligų.
1915 m. Ežkepiai tapo savarankišku kaimu, o jo vakarine dalimi kaizerinės Vokietijos okupacinė karinė valdžia nutiesė Bajorų–Priekulės geležinkelio atkarpą. 1923 m. Ežkepiuose registruoti 6 ūkiai. Vykdant Lietuvos žemės reformą, 1935–1938 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius.
Kaimo vietovės turėjo savo mikrotoponimus. Vakaruose tarp geležinkelio ir Darbėnų–Skuodo plento driekėsi ariami laukai, vadinami Patvorine, Paplikiais, Kiminine, Plėšimais, Gegužine, Išmestąja ir Trumpaisiais. Tarp jų buvo įsiterpusi karklais apaugusi vasaromis išdžiūstanti Karklynės bala (žem. Karklāle). Nausėdų paribyje plytėjo Ganyklalės pieva, ariami Daržalių ir Žvirzdinės laukai, o arčiau kaimo vidurio – Pamarkalių dirva. Pietuose driekėsi akmenuota, krūmais apaugusi Plikių pieva, seniau naudota bendrosioms ganykloms. Pietvakariuose, ties riba su Auksūdžiu, buvo Ketvirtainių dirva.
Tarpukariu veikė Ežkepių pradinė mokykla, įsikūrusi Nausėduose pastatytame name. Jos vedėju 1930 m. rugsėjo 1 d. paskirtas Juozas Asiukaitis. Mokytojavo K. Čižauskaitė, 1935 m. – Kazė Kungienė, vėliau – J. Kontrauskas, įkūręs 1937 m. Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ Ežkepių skyrių. Skyrius įsigijo savo vėliavą, aktyviai dalyvavo tautinėse šventėse, rengė jaunimui ekskursijas, šokių ir vaidinimų vakarus.
1919–1938 m. Darbėnų, Grūšlaukės, Laukžemės, Lenkimų, Mykoliškių parapinėse bažnyčiose buvo registruota 16 santuokų, kuriose tuokėsi Ežkepių gyventojai. 1919–1936 m. mirė 18 žmonių: 9 suaugusieji ir 9 vaikai.
Pokariu kovoje už Lietuvos laisvę žuvo Kardo rinktinės partizanas Mikalojus Klanius-Algis.
Prasidėjus krašto kolektyvizacijai, 1949 m. kaimo žemdirbių šeimos buvo priverstos stoti į Liudo Giros kolūkį, kuris vėliau prijungtas prie Darbėnų kolūkio. Plečiant kolūkio dirbamų laukų plotus, XX a. 8 deš. melioracija kaimą sunaikino. Nors Ežkepiai nebuvo išbraukti iš gyvenamųjų vietovių sąrašo, tačiau kaimo vietovėje jau 4 dešimtmečiai plyti tušti laukai.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1861–1915 | Auksūdžio-Nausėdų seniūnija, Darbėnų valsčius, Telšių apskritis |
| 1915–1940 | Nausėdų seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1940–1941 | Nausėdų apylinkė, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1941–1944 m. | Nausėdų seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1944–1950 m. | Nausėdų apylinkė, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1950–1954 m. | Nausėdų apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1954–1995 m. | Darbėnų apylinkė, Kretingos rajonas |
| nuo 1995 m. | Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m. | ||||||||
| 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 19 | 39 | 30 | 30 | 1 | 0 | 0 | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės
- Gimė
- Mikalojus Klanius (1928–1948), valstiečių Jono Klaniaus ir Albinos Galdikaitės sūnus, Lietuvos partizanas (nuo 1947 m.), Kardo rinktinės kovotojas Algis. Žuvo Kunigiškių miške. Palaidotas Ežkepių kapinėse, 1991 m. perlaidotas Kretingoje.
Kultūros paveldas
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Ežkepiai, Kas yra Ežkepiai? Ką reiškia Ežkepiai?