Canis aureus moreoticaEuropinis paprastasis šakalas Canis aureus moreotica prie Bebro upės slėnio Palenkės vaivadija Len
Europinis paprastasis šakalas

Canis aureus moreotica | ||||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Europinis paprastasis šakalas (Canis aureus moreotica) prie Bebro upės slėnio (Palenkės vaivadija, Lenkija). Fotografuotas 2015 m. gegužę | ||||||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||||||
Canis aureus moreotica , 1835 | ||||||||||||||||||
Europinio paprastojo šakalo (Canis aureus moreotica) paplitimo arealas 2015 m. |
Europinis paprastasis šakalas (Canis aureus moreotica, sin. Canis aureus graecus) – plėšriųjų žinduolių (Carnivora) būrio, šuninių (Canidae) šeimos žinduolis – paprastojo šakalo (Canis aureus) porūšis.
Europiniai paprastieji šakalai pasaulyje
Šakalų pasirodymas Europoje
Pleistoceno laikotarpyje Europoje šakalai negyveno, bet jų fosilijos buvo rastos Balkanų pusiasalyje iš neolito, datuojamos apie 7000–6500 m. pr. m. erą laikotarpiu. Nuo jų pasirodymo Balkanų pusiasalyje, beveik per visą Holoceno laikotarpį ir iki XX a. pabaigos, kuomet ėmė plisti šiauryn, jų europinė populiacija buvo negausi, fragmentiška ir laikėsi pietų Balkanų pusiasalyje arčiau Juodosios ir Viduržemio jūrų pakrančių zonų.
Tradicinis arealas
Iki naujausio plitimo XX a. pab., istoriškai europiniai paprastieji šakalai natūraliai gyveno Pietų Kaukaze, Mažojoje Azijoje, Balkanų pusiasalyje ir šiaurėje siekė Dunojaus upės dešinyjį krantą bei jo deltą į Juodąją jūrą. Šiauriausios jų populiacijos savaime gyveno Vengrijoje.
Plitimas XX a. pabaigoje
Iki pat XIX a. Europoje šakalų populiacija buvo labai negausi, kuri laikėsi žemyno pačiuose pietryčiuose, ir tik vėliau ėmė nežymiai plisti gilyn į naujus regionus. Nuo XX a. pabaigos, prasidėjo sparti šakalų migracija šiaurės, šiaurės vakarų ir šiaurės rytų kryptimis į jiems naujus regionus, kur anksčiau negyveno. Jie buvo dažnai pastebėti gana toliau nuo savo tradicinio arealo pietų Balkanuose. Taip naujos jų populiacijos neseniai įsikūrė Slovėnijoje, šiaurės rytų Italijoje, Austrijoje.
Nedidelė populiacija įsikūrusi palyginus nedideliame pietvakarių Ukrainoje regione – Dunojaus deltos kairiajame krante. Kitur šiauriau Dunojaus jie pasitaiko tik fragmentiškai, pavyzdžiui, pietvakarių Čekijoje rastas negyvas šakalas, retkarčiais pastebimi Slovakijoje. Fragmentiškai stebimi Latvijoje ir Estijoje bei nuo 2015 metų ir Lietuvoje.
Apie 1960-uosius metus europiniai paprastieji šakalai dalyje Rytų Europos šalių, tokių kaip Makedonija, Vengrija, buvo išmedžioti ir išnuodyti. Netrukus tuo buvo susirūpinta ir šie plėšrūnai pradėti saugoti. Jų populiacijos greitai atsigavo Bulgarijoje (jų per metus čia sumedžiojama apie 20–30 tūkst.), Rumunijoje ir Serbijoje. Pamažu gyvūnai vis tolo į šiaurę, šiaurės rytus bei šiaurės vakarus nuo ankstesnio pietinio arealo – Balkanų pusiasalio ir Vengrijos. Aptikti Austrijoje, 2002 m. aptikti Brandenburge ir kitose Vokietijos žemėse. 2012-aisiais pastebėti vakarinėje Ukrainoje, Gudijoje ir Šveicarijoje, 2013 metais šakalas buvo sumedžiotas Estijoje. 2015-ųjų gegužę Bebro nacionaliniame parke įamžinto šakalo nuotrauka buvo išplatinta Lenkijos žinių ir socialinių tinklų interneto svetainėse. 2015 m. vasarą Jutlandijos pusiasalyje (Danija) kelyje partrenkus mašinai gyvūną, pagal DNR buvo nustatyta, kad tai šakalo patinas. 2017 m. pabaigoje pirmieji šakalai pastebėti Prancūzijos , netoli pasienio su Šveicarija, tad manoma, kad jie čia atsibastė iš Šveicarijos
Europiniai paprastieji šakalai Lietuvoje
Plitimas ir paplitimas
Europinių paprastųjų šakalų statusas Lietuvoje nėra nustatytas, todėl kol kas galima tik spėlioti, kad Lietuvoje klimatui šylant ir dėl labai intensyvios legalizuotos ir nelegalios sunykus Lietuvos miškams, sumažėjus pilkųjų vilkų populiacijai, nepaisant nuo šakalų populiacijos dydžio ar žalos vietinei gyvūnijai, tai galbūt natūraliai plintanti į Lietuvą plėšriųjų žinduolių nauja rūšis. Bet jeigu į jų plitimą yra įsikišę žmonės, tai būtų traktuojama kaip invazinė rūšis.
Stebėti skirtinguose Lietuvos regionuose: Pirmą kartą Lietuvoje 2015 m. vasario 7 dieną buvo sumedžiotas Šakių rajone, Lekėčiuose. 2018 m. balandį, buvo stebėtas Ventės rage, anot BNS manoma, kad jis atkeliavo iš Kaliningrado srities per užšalusias ledu Kuršmares. Šakalą užfiksavo darbuotojas Vytautas Eigirdas. Tai vos trečias šios rūšies atstovas, užfiksuotas Lietuvoje. Kiek anksčiau šakalai buvo pastebėti šiaurinėje Lietuvoje.
Buveinės
Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Ekologijos ir Aplinkotyros centro prof. dr. Aliaus Ulevičiaus, kalbant apie naujas buveines, šakalai yra gana gerai prie aplinkos prisitaikantys gyvūnai. Pavyzdžiui Ukrainoje jie gyvena miškastepių, stepių zonose, o Bulgarijoje dėl fragmentuoto miškingumo prisitaikę išgyventi ir šalia urbanizuotų teritorijų.
Išvaizda
Europinis paprastasis šakalas genetiškai labai artimas pilkajam vilkui ir į jį labai panašus, tik akivaizdžiai smulkesnio kūno. Šie šakalai yra ne ką didesni už lapę gyvūnai, nuo jos labiausiai besiskiriantys gerokai ilgesnėmis kojomis ir trumpesne bei tamsia uodega.
Tai stambiausias paprastojo šakalo porūšis. Europinių paprastųjų šakalų patinai maždaug 12 % stambesni už pateles. Šakalų kūno ilgis nematuojant uodegos – 70–85 cm, aukštis iki pečių dažniausiai apie 42–45 cm, bet ne daugiau kaip 50, uodega 20–30 cm, svoris 10–13 kg. Šiaurės rytų Italijoje vienas suaugęs patinas svėrė 14,9 kg. Jų kailis dažniausiai geltonai aukso spalvos, nors per metų sezonus keičiasi nuo blyškiai gelsvos iki tamsiai rusvos. Palyginus su kūnu, jų kojos gana ilgos.
Elgsena
Jie gyvena šeimyninėmis grupėmis, o maisto dažniausiai ieško pavieniui. Mėgsta apsigyventi rudųjų lapių, europinių opšrų arba usūrinių šunų urvuose. Vienas iš išskirtinių šakalų bruožų – jų pomėgis stūgauti. Savo įprastose gyvenamose teritorijose šakalai noriai atsiliepia į gentainių balsus, paskelbdami apie savo buvimą ir užimamą teritoriją, ypač sausio ir vasario mėnesiais – per rują. Jų stūgavimas primena būrį rėkiančių vaikų, ir yra nesunkiai atskiriamas nuo kitų Lietuvoje gyvenančių šuninių gyvūnų.
Tarpusavio susižinojimui europiniai paprastieji šakalai naudoja nemažai skirtingų balso moduliacijų, jų stūgavimą galima palyginti su ištęstu, tarsi sulėtintu šuns lojimu, „au“ ir „ou“ garsu, šakalų staugimas primena nenutrūkstantį, besikartojantį „au, au“ garsą, vaiko klyksmą, vaitojimą arba spiegiantį kvatojimą. Iš gyvūnų, kurių garsus pažįstame, šakalų balsai panašiausi į šuns, tačiau nepalyginamai įvairesni.
Mityba ir medžioklė
Europiniai paprastieji šakalai yra visaėdžiai gyvūnai - minta augalais, gaudo įvairius smulkius, nedidelius gyvūnus ir gali ėsti dvėseliną. Gyvenantys Pietų Kaukaze, dažniausiai susimedžioja kiškius, įv. mažus graužikus, fazanus, kurapkas, antis, laukius, Nendrinės vištelės, žvirblinius paukščius. Noriai ėda ir driežus, gyvates, varles, žuvis, moliuskus ir įv. vabzdžius. Žiemos metu jie susimedžioja daug nutrijų ir įvairių vandens paukščių. Jie žiemą nužudo daugiau, nei gali suėsti, tad nesuėstą auką slepia. Noriai ėda ir vaisius, pavyzdžiui, kriaušes, gudobelės obuolėlius, sedulos kaulavaisius ir kankorėžėlius. Kada europinių paprastųjų šakalų skaičius didelis, jie gali būti labai pavojingi smulkesniems naminiams gyvuliams – pavyzdžiui avims. Pietų Bulgarijoje, kur gyvena gana didelė šakalų populiacija, tarp 1982–1987 metų, net 1053 kartus užpulti smulkūs gyvuliai, daugiausia avys ir ėriukai, taip pat įskaitant pramogų parkuose ir elnių jauniklius. Graikijoje gyvenanti šakalų populiacija minta graužikais, vabzdžiais, dvėseliena ir vaisiais, o nuo maisto ieškojimo atliekose, juos atbaido ten didelis benamių šunų skaičius – vietovėse, kur susikoncentravusi gausi žmonių bendruomenė. Turkijoje mėgsta pasmaguriauti ir nykstančių žaliųjų vėžlių kiaušiniais. Vengrijoje dažniausios aukos – paprastieji pelėnai ir rudieji pelėnai. Dalmatijoje apie 50,3 % šakalų dietos sudaro kiškiai ir porakanopiai, ėda daug vaisių ir daržovių, pavyzdžiui skiautėtalapio fikuso vaisius, vynuoges, panašius į uogas kankorėžėlius, gaudo vabzdžius, paukščius ir smalyžauja jų kiaušiniais, ėda žolę ir lapus. Šiaurės rytų Italijoje gyvenantys medžioja stirnas ir pilkuosius kiškius.
Taip pat skaityti
- Žinduolių sąrašas, kurių statusas Lietuvoje neaiškus
Šaltiniai
- italian-journal-of-mammalogy.it / Golden jackal expansion in Europe: a case of mesopredator release triggered by continent-wide wolf persecution?, Miha Krofel, Giorgos Giannatos, Duško Ćirovič, Stoyan Stoyanov, Thomas M. Newsome. Hystrix It. J. Mamm. 2017;28(1):9–15. Online publish date: 2017-03-09, Publish date: 2017-03-19.
- journals.plos.org / A European Concern? Genetic Structure and Expansion of Golden Jackals (Canis aureus) in Europe and the Caucasus. Robert Rutkowski, Miha Krofel, Giorgos Giannatos, Duško Ćirović, Peep Männil, Anatoliy M. Volokh, József Lanszki, Miklós Heltai, László Szabó, Ovidiu C. Banea, Eduard Yavruyan, Vahram Hayrapetyan, Natia Kopaliani, Anastasia Miliou, George A. Tryfonopoulos, Petros Lymberakis, Aleksandra Penezić, Giedrė Pakeltytė, Ewa Suchecka, Wiesław Bogdanowicz; Published: November 5, 2015
- delfi.lt/grynas / Mokslininkai įspėja: keliuose Lietuvos regionuose galite sutikti naują pavojingą plėšrūną; Justina Maciūnaitė, DELFI turinio projektų žurnalistė, 2018 m. gegužės 3 d.
- earthtouchnews.com / Golden jackal continues European expansion, arrives in north Germany; By David Moscato, May 29 2017
- lrt.lt / Lietuvos regionuose galima sutikti naują pavojingą plėšrūną – šakalą; 2018-05-03
- thelocal.dk / First European jackal discovered in Denmark; 11 September 2015
- wilderness-society.org / First golden jackals arrived in France; December 16, 2017
- wilderness-society.org / Golden jackal still in France; January 31, 2018
- grynas.delfi.lt / Lietuvoje sumedžiotas pirmasis šakalas; 2015 m. balandžio 14 d.
- vilkai.lt / Kaip Lietuvoje ieškojome šakalų; 2017-01-18
- mignalina.lt / Ar išgirsime šakalų aimanas ir juoką Lietuvoje? Archyvuota kopija 2018-05-24 iš Wayback Machine projekto. Aleksandras VALENTAS, 2015 gegužės 29
Nuorodos
- vertebrates.si.edu / Canis aureus moreotica Archyvuota kopija 2015-07-05 iš Wayback Machine projekto., Mammal Species of the World | 3rd Edition | anglų kalba
- goldenjackal.eu / Golden Jackal informal study Group in Europe (GOJAGE) Archyvuota kopija 2015-04-19 iš Wayback Machine projekto. | anglų k.
- goldenjackal.eu / Diet composition of the golden jackal (Canis aureus L.) on the Pelješac Peninsula, Dalmatia, Croatia Archyvuota kopija 2015-07-05 iš Wayback Machine projekto. | anglų k.
- josstratford.co.uk / Golden Jackal in Lithuania. Arrival, Impact & Status. Written by Jos | anglų k.
- academic.oup.com / Canis aureus (Carnivore: Canidae). Patricia D Moehlman, Virginia Hayssen; Mammalian Species, Volume 50, Issue 957, 17 April 2018, Pages 14–25, Published: 17 April 2018 | anglų k.
- theweek.co.uk / Global warming brings jackals to Western Europe. Warmer weather and decline of rivals are driving westward migration from Asia Minor. Dec 21, 2017
- phys.org / Expansion of golden jackal across Europe creates tricky legal issues; July 20, 2015, Tilburg University
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Europinis paprastasis šakalas, Kas yra Europinis paprastasis šakalas? Ką reiškia Europinis paprastasis šakalas?
Canis aureus moreoticaEuropinis paprastasis sakalas Canis aureus moreotica prie Bebro upes slenio Palenkes vaivadija Lenkija Fotografuotas 2015 m geguzeMoksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Zinduoliai Mammalia Burys Plesrieji zinduoliai Carnivora Seima Suniniai Canidae Triba Tikrieji sunys Canini Gentis Canis Rusis Paprastasis sakalas Canis aureus Porusis Europinis paprastasis sakalas Canis aureus moreotica BinomasCanis aureus moreotica 1835Europinio paprastojo sakalo Canis aureus moreotica paplitimo arealas 2015 m Europinis paprastasis sakalas Canis aureus moreotica sin Canis aureus graecus plesriuju zinduoliu Carnivora burio suniniu Canidae seimos zinduolis paprastojo sakalo Canis aureus porusis Europiniai paprastieji sakalai pasaulyjeSakalu pasirodymas Europoje Pleistoceno laikotarpyje Europoje sakalai negyveno bet ju fosilijos buvo rastos Balkanu pusiasalyje is neolito datuojamos apie 7000 6500 m pr m era laikotarpiu Nuo ju pasirodymo Balkanu pusiasalyje beveik per visa Holoceno laikotarpį ir iki XX a pabaigos kuomet eme plisti siauryn ju europine populiacija buvo negausi fragmentiska ir laikesi pietu Balkanu pusiasalyje arciau Juodosios ir Vidurzemio juru pakranciu zonu Tradicinis arealas Iki naujausio plitimo XX a pab istoriskai europiniai paprastieji sakalai naturaliai gyveno Pietu Kaukaze Mazojoje Azijoje Balkanu pusiasalyje ir siaureje sieke Dunojaus upes desinyjį kranta bei jo delta į Juodaja jura Siauriausios ju populiacijos savaime gyveno Vengrijoje Plitimas XX a pabaigoje Iki pat XIX a Europoje sakalu populiacija buvo labai negausi kuri laikesi zemyno paciuose pietryciuose ir tik veliau eme nezymiai plisti gilyn į naujus regionus Nuo XX a pabaigos prasidejo sparti sakalu migracija siaures siaures vakaru ir siaures rytu kryptimis į jiems naujus regionus kur anksciau negyveno Jie buvo daznai pastebeti gana toliau nuo savo tradicinio arealo pietu Balkanuose Taip naujos ju populiacijos neseniai įsikure Slovenijoje siaures rytu Italijoje Austrijoje Nedidele populiacija įsikurusi palyginus nedideliame pietvakariu Ukrainoje regione Dunojaus deltos kairiajame krante Kitur siauriau Dunojaus jie pasitaiko tik fragmentiskai pavyzdziui pietvakariu Cekijoje rastas negyvas sakalas retkarciais pastebimi Slovakijoje Fragmentiskai stebimi Latvijoje ir Estijoje bei nuo 2015 metu ir Lietuvoje Apie 1960 uosius metus europiniai paprastieji sakalai dalyje Rytu Europos saliu tokiu kaip Makedonija Vengrija buvo ismedzioti ir isnuodyti Netrukus tuo buvo susirupinta ir sie plesrunai pradeti saugoti Ju populiacijos greitai atsigavo Bulgarijoje ju per metus cia sumedziojama apie 20 30 tukst Rumunijoje ir Serbijoje Pamazu gyvunai vis tolo į siaure siaures rytus bei siaures vakarus nuo ankstesnio pietinio arealo Balkanu pusiasalio ir Vengrijos Aptikti Austrijoje 2002 m aptikti Brandenburge ir kitose Vokietijos zemese 2012 aisiais pastebeti vakarineje Ukrainoje Gudijoje ir Sveicarijoje 2013 metais sakalas buvo sumedziotas Estijoje 2015 uju geguze Bebro nacionaliniame parke įamzinto sakalo nuotrauka buvo isplatinta Lenkijos ziniu ir socialiniu tinklu interneto svetainese 2015 m vasara Jutlandijos pusiasalyje Danija kelyje partrenkus masinai gyvuna pagal DNR buvo nustatyta kad tai sakalo patinas 2017 m pabaigoje pirmieji sakalai pastebeti Prancuzijos netoli pasienio su Sveicarija tad manoma kad jie cia atsibaste is SveicarijosEuropiniai paprastieji sakalai LietuvojePlitimas ir paplitimas Europiniu paprastuju sakalu statusas Lietuvoje nera nustatytas todel kol kas galima tik spelioti kad Lietuvoje klimatui sylant ir del labai intensyvios legalizuotos ir nelegalios sunykus Lietuvos miskams sumazejus pilkuju vilku populiacijai nepaisant nuo sakalu populiacijos dydzio ar zalos vietinei gyvunijai tai galbut naturaliai plintanti į Lietuva plesriuju zinduoliu nauja rusis Bet jeigu į ju plitima yra įsikise zmones tai butu traktuojama kaip invazine rusis Stebeti skirtinguose Lietuvos regionuose Pirma karta Lietuvoje 2015 m vasario 7 diena buvo sumedziotas Sakiu rajone Lekeciuose 2018 m balandį buvo stebetas Ventes rage anot BNS manoma kad jis atkeliavo is Kaliningrado srities per uzsalusias ledu Kursmares Sakala uzfiksavo darbuotojas Vytautas Eigirdas Tai vos trecias sios rusies atstovas uzfiksuotas Lietuvoje Kiek anksciau sakalai buvo pastebeti siaurineje Lietuvoje BuveinesVilniaus universiteto Gamtos mokslu fakulteto Ekologijos ir Aplinkotyros centro prof dr Aliaus Uleviciaus kalbant apie naujas buveines sakalai yra gana gerai prie aplinkos prisitaikantys gyvunai Pavyzdziui Ukrainoje jie gyvena miskastepiu stepiu zonose o Bulgarijoje del fragmentuoto miskingumo prisitaike isgyventi ir salia urbanizuotu teritoriju IsvaizdaEuropinio paprastojo sakalo Canis aureus moreotica iskamsa patalpinta Zenevos Museo di storia naturale Giacomo Doria Europinis paprastasis sakalas Canis aureus moreotica Vengrijos Segedo miesto zoologijos sodo aptvare Europinis paprastasis sakalas genetiskai labai artimas pilkajam vilkui ir į jį labai panasus tik akivaizdziai smulkesnio kuno Sie sakalai yra ne ka didesni uz lape gyvunai nuo jos labiausiai besiskiriantys gerokai ilgesnemis kojomis ir trumpesne bei tamsia uodega Tai stambiausias paprastojo sakalo porusis Europiniu paprastuju sakalu patinai mazdaug 12 stambesni uz pateles Sakalu kuno ilgis nematuojant uodegos 70 85 cm aukstis iki peciu dazniausiai apie 42 45 cm bet ne daugiau kaip 50 uodega 20 30 cm svoris 10 13 kg Siaures rytu Italijoje vienas suauges patinas svere 14 9 kg Ju kailis dazniausiai geltonai aukso spalvos nors per metu sezonus keiciasi nuo blyskiai gelsvos iki tamsiai rusvos Palyginus su kunu ju kojos gana ilgos ElgsenaJie gyvena seimyninemis grupemis o maisto dazniausiai iesko pavieniui Megsta apsigyventi ruduju lapiu europiniu opsru arba usuriniu sunu urvuose Vienas is isskirtiniu sakalu bruozu ju pomegis stugauti Savo įprastose gyvenamose teritorijose sakalai noriai atsiliepia į gentainiu balsus paskelbdami apie savo buvima ir uzimama teritorija ypac sausio ir vasario menesiais per ruja Ju stugavimas primena burį rekianciu vaiku ir yra nesunkiai atskiriamas nuo kitu Lietuvoje gyvenanciu suniniu gyvunu Tarpusavio susizinojimui europiniai paprastieji sakalai naudoja nemazai skirtingu balso moduliaciju ju stugavima galima palyginti su istestu tarsi suletintu suns lojimu au ir ou garsu sakalu staugimas primena nenutrukstantį besikartojantį au au garsa vaiko klyksma vaitojima arba spiegiantį kvatojima Is gyvunu kuriu garsus pazįstame sakalu balsai panasiausi į suns taciau nepalyginamai įvairesni Mityba ir medziokleEuropiniai paprastieji sakalai yra visaedziai gyvunai minta augalais gaudo įvairius smulkius nedidelius gyvunus ir gali esti dveselina Gyvenantys Pietu Kaukaze dazniausiai susimedzioja kiskius įv mazus grauzikus fazanus kurapkas antis laukius Nendrines visteles zvirblinius paukscius Noriai eda ir driezus gyvates varles zuvis moliuskus ir įv vabzdzius Ziemos metu jie susimedzioja daug nutriju ir įvairiu vandens pauksciu Jie ziema nuzudo daugiau nei gali suesti tad nesuesta auka slepia Noriai eda ir vaisius pavyzdziui kriauses gudobeles obuolelius sedulos kaulavaisius ir kankorezelius Kada europiniu paprastuju sakalu skaicius didelis jie gali buti labai pavojingi smulkesniems naminiams gyvuliams pavyzdziui avims Pietu Bulgarijoje kur gyvena gana didele sakalu populiacija tarp 1982 1987 metu net 1053 kartus uzpulti smulkus gyvuliai daugiausia avys ir eriukai taip pat įskaitant pramogu parkuose ir elniu jauniklius Graikijoje gyvenanti sakalu populiacija minta grauzikais vabzdziais dveseliena ir vaisiais o nuo maisto ieskojimo atliekose juos atbaido ten didelis benamiu sunu skaicius vietovese kur susikoncentravusi gausi zmoniu bendruomene Turkijoje megsta pasmaguriauti ir nykstanciu zaliuju vezliu kiausiniais Vengrijoje dazniausios aukos paprastieji pelenai ir rudieji pelenai Dalmatijoje apie 50 3 sakalu dietos sudaro kiskiai ir porakanopiai eda daug vaisiu ir darzoviu pavyzdziui skiautetalapio fikuso vaisius vynuoges panasius į uogas kankorezelius gaudo vabzdzius paukscius ir smalyzauja ju kiausiniais eda zole ir lapus Siaures rytu Italijoje gyvenantys medzioja stirnas ir pilkuosius kiskius Taip pat skaitytiVikiteka Europinis paprastasis sakalas vaizdine ir garsine medziagaZinduoliu sarasas kuriu statusas Lietuvoje neaiskusSaltiniaiitalian journal of mammalogy it Golden jackal expansion in Europe a case of mesopredator release triggered by continent wide wolf persecution Miha Krofel Giorgos Giannatos Dusko Cirovic Stoyan Stoyanov Thomas M Newsome Hystrix It J Mamm 2017 28 1 9 15 Online publish date 2017 03 09 Publish date 2017 03 19 journals plos org A European Concern Genetic Structure and Expansion of Golden Jackals Canis aureus in Europe and the Caucasus Robert Rutkowski Miha Krofel Giorgos Giannatos Dusko Cirovic Peep Mannil Anatoliy M Volokh Jozsef Lanszki Miklos Heltai Laszlo Szabo Ovidiu C Banea Eduard Yavruyan Vahram Hayrapetyan Natia Kopaliani Anastasia Miliou George A Tryfonopoulos Petros Lymberakis Aleksandra Penezic Giedre Pakeltyte Ewa Suchecka Wieslaw Bogdanowicz Published November 5 2015 delfi lt grynas Mokslininkai įspeja keliuose Lietuvos regionuose galite sutikti nauja pavojinga plesruna Justina Maciunaite DELFI turinio projektu zurnaliste 2018 m geguzes 3 d earthtouchnews com Golden jackal continues European expansion arrives in north Germany By David Moscato May 29 2017 lrt lt Lietuvos regionuose galima sutikti nauja pavojinga plesruna sakala 2018 05 03 thelocal dk First European jackal discovered in Denmark 11 September 2015 wilderness society org First golden jackals arrived in France December 16 2017 wilderness society org Golden jackal still in France January 31 2018 grynas delfi lt Lietuvoje sumedziotas pirmasis sakalas 2015 m balandzio 14 d vilkai lt Kaip Lietuvoje ieskojome sakalu 2017 01 18 mignalina lt Ar isgirsime sakalu aimanas ir juoka Lietuvoje Archyvuota kopija 2018 05 24 is Wayback Machine projekto Aleksandras VALENTAS 2015 geguzes 29Nuorodosvertebrates si edu Canis aureus moreotica Archyvuota kopija 2015 07 05 is Wayback Machine projekto Mammal Species of the World 3rd Edition anglu kalba goldenjackal eu Golden Jackal informal study Group in Europe GOJAGE Archyvuota kopija 2015 04 19 is Wayback Machine projekto anglu k goldenjackal eu Diet composition of the golden jackal Canis aureus L on the Peljesac Peninsula Dalmatia Croatia Archyvuota kopija 2015 07 05 is Wayback Machine projekto anglu k josstratford co uk Golden Jackal in Lithuania Arrival Impact amp Status Written by Jos anglu k academic oup com Canis aureus Carnivore Canidae Patricia D Moehlman Virginia Hayssen Mammalian Species Volume 50 Issue 957 17 April 2018 Pages 14 25 Published 17 April 2018 anglu k theweek co uk Global warming brings jackals to Western Europe Warmer weather and decline of rivals are driving westward migration from Asia Minor Dec 21 2017 phys org Expansion of golden jackal across Europe creates tricky legal issues July 20 2015 Tilburg University