Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Balkanai iš dalies atitinkantys Balkanų pusiasalį pusiasalis Europos pietuose rytinėje dalyje Plotas apie 666 7 tūkst km
Balkanų pusiasalis
Balkanai, iš dalies atitinkantys Balkanų pusiasalį, – pusiasalis Europos pietuose, rytinėje dalyje. Plotas apie 666,7 tūkst. km², gyventojų apie 60 mln. Pagal daugumą apibrėžimų, Balkanai apima dalį arba visą Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Graikija, Turkija (Trakija), Kroatija, Kosovas, Šiaurės Makedonija, Rumunija, Serbija, Juodkalnija bei Slovėnija. Kartais taip pat įtraukiama dalis arba visa Vengrija ir Moldavija. Pusiasalį vakaruose skalauja Adrijos jūra, pietvakariuose Jonijos jūra, o rytuose – Juodoji jūra. Su pagrindine Europos žemyno dalimi ribojasi plačia juosta, šiaurine riba laikomos Dunojaus ir Savos upės.
Žodis Balkanai yra turkiškos kilmės ir reiškia 'kalnas'. Paviršius labai įvairus, išraižytas giliais slėniais, įvairiomis kryptimis besidriekiančiais kalnais ir nedidelėmis, bet gausiomis lygumomis, iš kurių plačiausios yra rytų Trakijoje, rytų Rumelijoje ir Dunojaus žemupyje. Kalnai skiriami į 3 grupes: dinarų sistema, Makedonijos-Trakijos sistema ir Balkanų kalnai. Šiaurėje Balkanai ribojasi su Julijaus Alpėmis ir Karpatais. Per Balkanus teka Dunojus, Sava, Vardaras, Marica. Didžioji Morava. Yra dideli Skadaro (Škoderio), Ochrido, Prespos ežerai.
Klimatas
Balkanuose klimatas yra žemyninis, su šiltomis vasaromis ir šaltomis ir su sniegu žiemomis. Pietinėje pusiasalio dalyje bei Adrijos jūros ir Egėjo jūros priekrantėse vyrauja Viduržemio jūros klimatas. Juodosios jūros priekrantėje vyrauja jūrinis klimatas ir drėgnas subtropinis klimatas. Daugiausia kritulių iškrenta vakariniuose Dinarų kalnų šlaituose, aplink Kotoro įlanką - iki 5000 mm per metus.
Tautos
Balkanų pusiasalis pasižymi didele etnine įvairove, dėl to jame nuolat vyksta svarbūs socialiniai ir politiniai procesai, susiję su tautų sambūviu. Vyrauja pietų slavai (bulgarai, serbai, bosniai, kroatai, slovėnai, makedonai, juodkalniečiai) ir romaniškos rumunų ir moldovų tautos. Šnekama bulgarų, makedonų ir slovėnų kalbomis. Serbų, kroatų, bosnių ir juodkalniečių kalbos – labai panašios, ir anksčiau buvo įvardijamos kaip viena serbų-kroatų kalba. Rumunų ir moldovų kalbos faktiškai yra ta pati dėl politinių priežasčių skilusi rumunų kalba, nors moldovai anksčiau ir naudojo kirilicą, ne rumunų naudojamą lotynišką raštą. Dėl tautų įvairovės yra net susiformavęs terminas – balkanizacija, reiškiantis tautų susiskirstymą į mažesnes, jų fragmentaciją.
Istorija
| Balkanų istorija |
| Egėjo civilizacija |
| Senovės Graikija |
| Romos imperija |
| Bizantijos imperija |
| Pirmoji Bulgarijos imperija |
| Bizantijos imperija |
| Osmanų imperija |
| Balkanų karai > Pirmasis pasaulinis karas |
| Antrasis pasaulinis karas |
| Komunistinis blokas |
| Jugoslavijos karai |
| Europos Sąjunga |
| Balkanų regionai: |
| Graikija, Kreta, Kipras, Albanija, Bulgarija, Serbija, Makedonija, Kosovas, Juodkalnija, Bosnija, Hercegovina, Voivodina, Rumunija, , |
Balkanai – savitas kultūrinis regionas, kurio šalys susietos tarpusavyje tam tikrais kultūriniais bruožais. Į šį regioną nuo Ankstyvųjų viduramžių plito kultūra, paremta Bizantijos modeliu: čia išplatinta ortodoksinė krikščionybė, kultūrine kalba buvo laikoma graikų kalba, paplito graikų raštas bei iš jo kilusios rašto sistemos kirilica ir glagolica. Balkanų šalys sudaro atskirą pasaulio civilizaciją.
Skirtingai nei Vakarų Europos civilizacijos istorija, kur niekuomet nebuvo pasiekta vienybės, Balkanų istorijai būdinga tai, kad centralizuotų imperijų amžiai kaitaliojasi su dezintegracijos laikotarpiais.
Balkanai yra strateginėje vietoje, jie yra tarsi tiltas iš pietų ir vakarų Europos į Aziją. Juos įvairiu mastu buvo užkariavę daug kitų tautų – totoriai, turkai, rusai ir kt.
Balkanų priešistorė
Senovės istorija
Bizantijos imperija
Balkanai XI–XVI a.
Osmanų imperija
Balkanų tautų pavasaris
Balkanai per I pasaulinį karą ir tarpukariu
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą čia vyko intensyvios išsivadavimo nuo Osmanų imperijos kovos – Balkanų karai.
Balkanai komunistiniame bloke
Po Antrojo pasaulinio karo Balkanai pateko TSRS įtakos zonon.
Balkanai po Šaltojo karo
Žlugus Tarybų Sąjungai daug kraujo buvo pralieta dėl Jugoslavijos federacijos žlugimo. Pačioje XX amžiaus pabaigoje iškilo ir Kosovo problema.
Nuorodos
- Viskas.eu apie Balkanus Archyvuota kopija 2014-08-12 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Balkanų pusiasalis, Kas yra Balkanų pusiasalis? Ką reiškia Balkanų pusiasalis?
Balkanai is dalies atitinkantys Balkanu pusiasalį pusiasalis Europos pietuose rytineje dalyje Plotas apie 666 7 tukst km gyventoju apie 60 mln Pagal dauguma apibrezimu Balkanai apima dalį arba visa Albanija Bosnija ir Hercegovina Bulgarija Graikija Turkija Trakija Kroatija Kosovas Siaures Makedonija Rumunija Serbija Juodkalnija bei Slovenija Kartais taip pat įtraukiama dalis arba visa Vengrija ir Moldavija Pusiasalį vakaruose skalauja Adrijos jura pietvakariuose Jonijos jura o rytuose Juodoji jura Su pagrindine Europos zemyno dalimi ribojasi placia juosta siaurine riba laikomos Dunojaus ir Savos upes Politinis zemelapis 2005 m Balkanu salys pazymetos zaliai Zodis Balkanai yra turkiskos kilmes ir reiskia kalnas Pavirsius labai įvairus israizytas giliais sleniais įvairiomis kryptimis besidriekianciais kalnais ir nedidelemis bet gausiomis lygumomis is kuriu placiausios yra rytu Trakijoje rytu Rumelijoje ir Dunojaus zemupyje Kalnai skiriami į 3 grupes dinaru sistema Makedonijos Trakijos sistema ir Balkanu kalnai Siaureje Balkanai ribojasi su Julijaus Alpemis ir Karpatais Per Balkanus teka Dunojus Sava Vardaras Marica Didzioji Morava Yra dideli Skadaro Skoderio Ochrido Prespos ezerai KlimatasBalkanuose klimatas yra zemyninis su siltomis vasaromis ir saltomis ir su sniegu ziemomis Pietineje pusiasalio dalyje bei Adrijos juros ir Egejo juros priekrantese vyrauja Vidurzemio juros klimatas Juodosios juros priekranteje vyrauja jurinis klimatas ir dregnas subtropinis klimatas Daugiausia krituliu iskrenta vakariniuose Dinaru kalnu slaituose aplink Kotoro įlanka iki 5000 mm per metus TautosBalkanu pusiasalis pasizymi didele etnine įvairove del to jame nuolat vyksta svarbus socialiniai ir politiniai procesai susije su tautu sambuviu Vyrauja pietu slavai bulgarai serbai bosniai kroatai slovenai makedonai juodkalnieciai ir romaniskos rumunu ir moldovu tautos Snekama bulgaru makedonu ir slovenu kalbomis Serbu kroatu bosniu ir juodkalnieciu kalbos labai panasios ir anksciau buvo įvardijamos kaip viena serbu kroatu kalba Rumunu ir moldovu kalbos faktiskai yra ta pati del politiniu priezasciu skilusi rumunu kalba nors moldovai anksciau ir naudojo kirilica ne rumunu naudojama lotyniska rasta Del tautu įvairoves yra net susiformaves terminas balkanizacija reiskiantis tautu susiskirstyma į mazesnes ju fragmentacija IstorijaBalkanu istorijaEgejo civilizacijaSenoves GraikijaRomos imperijaBizantijos imperijaPirmoji Bulgarijos imperijaBizantijos imperijaOsmanu imperijaBalkanu karai gt Pirmasis pasaulinis karasAntrasis pasaulinis karasKomunistinis blokasJugoslavijos karaiEuropos SajungaBalkanu regionai Graikija Kreta Kipras Albanija Bulgarija Serbija Makedonija Kosovas Juodkalnija Bosnija Hercegovina Voivodina Rumunija Pagrindinis straipsnis Balkanu istorija Balkanai savitas kulturinis regionas kurio salys susietos tarpusavyje tam tikrais kulturiniais bruozais Į sį regiona nuo Ankstyvuju viduramziu plito kultura paremta Bizantijos modeliu cia isplatinta ortodoksine krikscionybe kulturine kalba buvo laikoma graiku kalba paplito graiku rastas bei is jo kilusios rasto sistemos kirilica ir glagolica Balkanu salys sudaro atskira pasaulio civilizacija Skirtingai nei Vakaru Europos civilizacijos istorija kur niekuomet nebuvo pasiekta vienybes Balkanu istorijai budinga tai kad centralizuotu imperiju amziai kaitaliojasi su dezintegracijos laikotarpiais Balkanai yra strategineje vietoje jie yra tarsi tiltas is pietu ir vakaru Europos į Azija Juos įvairiu mastu buvo uzkariave daug kitu tautu totoriai turkai rusai ir kt Balkanu priesistore Pagrindinis straipsnis Senoves istorija Bizantijos imperija Pagrindinis straipsnis Bizantijos imperija Balkanai XI XVI a Pagrindinis straipsnis Osmanu imperija Pagrindinis straipsnis Osmanu imperija Balkanu tautu pavasaris Balkanai per I pasaulinį kara ir tarpukariu Pries Pirmajį pasaulinį kara cia vyko intensyvios issivadavimo nuo Osmanu imperijos kovos Balkanu karai Balkanai komunistiniame bloke Po Antrojo pasaulinio karo Balkanai pateko TSRS įtakos zonon Balkanai po Saltojo karo Zlugus Tarybu Sajungai daug kraujo buvo pralieta del Jugoslavijos federacijos zlugimo Pacioje XX amziaus pabaigoje iskilo ir Kosovo problema NuorodosViskas eu apie Balkanus Archyvuota kopija 2014 08 12 is Wayback Machine projekto Vikizodynas