Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Estų raudonieji šauliai est Eesti Punased Kütid rus Красные эстонские стрелки Raudonosios Armijos daliniai suformuoti iš
Estų raudonieji šauliai
Estų raudonieji šauliai (est. Eesti Punased Kütid, rus. Красные эстонские стрелки) – Raudonosios Armijos daliniai, suformuoti iš estų ir 1918 m. dalyvavę mūšiuose su Vokietijos imperijos kariuomene Estijos teritorijoje ir su Estijos armija 1918-1919 m. Estijos nepriklausomybės kare bei kariavę Rusijos pilietiniame kare.
Estijos istoriografijoje šie daliniai dar vadinami estų šaulių pulkais (est. Eesti kütiväed), o tarybinėje ir Rusijos istoriografijoje – raudonieji estų pulkai (rus. красные эстонские полки) ir estų komunistiniai pulkai (rus. эстонские коммунистические полки).
Pirmų estų dalinių suformavimas Raudonojoje Armijoje
1918 m. kovo 12 d. Petrograde imtas formuoti Revelio estų komunistinis atskirasis batalionas (rus. Ревельский эстонский коммунистический отдельный батальон''), kuris tų pačių metų rugpjūtį pervadintas į 1-ąjį Revelio estų komunistinį šaulių pulką (rus. 1-й Ревельский эстонский коммунистический стрелковый полк).
Tais pačiais metais buvo suformuoti ir:
- Jurjevo estų komunistinis pulkas (rus. Юрьевский эстонский коммунистический полк), pavadintas pagal rusišką Tartu miesto pavadinimą.
- 14-asis Narvos estų komunistinis pulkas (rus. 14-й Нарвский эстонский коммунистический полк).
- 2-asis Felino estų komunistinis pėstininkų pulkas (rus. 2-й Феллинский эстонский коммунистический пехотный полк), pavadintas pagal rusišką Viljandžio miesto pavadinimą. 1919 m. pulkas perorganizuotas į 2-ąjį Estliandijos komunistinį šaulių pulką (rus. 2-й Эстляндский коммунистический стрелковый полк).
Estų komunistiniai pulkai Narvos kautynėse
1918 m. lapkričio 28 d. estų komunistiniai pulkai dalyvavo Narvos kautynėse, kur kovėsi prieš Vokietijos armijos 405-ojo pulko dalinius, neseniai imto formuoti Estijos 1-ojo pėstininkų pulko dalinius bei Kaitseliit Narvos draugovės savanorius. Kautynėse žuvo apie 80 raudonarmiečių, daugiausia iš Felino komunistinio pulko. Žuvusiųjų tarpe buvo ir Jaanas Sihveris - estų komunistinių pulkų Revoliucinės karo tarybos organizatorius ir narys, RKP(b) estų sekcijų CK narys.. Kautynės už Narvą buvo pradžia Raudonosios Armijos puolamosios operacijos, kurios tikslas buvo atkurti Estijoje tarybų valdžią, puolančios Vokietijos armijos nuverstą 1918 m. vasarį. Šiuolaikinėje Estijos istoriografijoje kautynės už Narvą yra laikomos Estijos nepriklausomybės karo pradžia.
Estų komunistinių pulkų reorganizavimas ir Estijos Raudonosios Armijos sukūrimas
Raudonajai Armijai užėmus Narvą buvo paskelbta, kad įkuriama Estliandijos darbo komuna (Estijos tarybų respublika). Jos ginkluotosiomis pajėgomis tapo Estijos Raudonoji Armija, sukurta iš estų komunistinių pulkų.
1919 m. vasario-gegužės mėnesiais Estijos Raudonosios Armijos štabo viršininku buvo Augustas Korkas, Iki tol nuo 1918 m. gruodžio A. Korkas buvo kariniu konsultantu prie Estijos darbo komunos Gynybos liaudies komisariato.
1919 m. estų komunistiniai pulkai buvo reorganizuoti į:
- 1-ąjį Estliandijos komunistinį šaulių pulką (vėliau pervadintas į 1-ąjį Estijos šaulių komunistinį pulką)
- 2-ąjį Estliandijos komunistinį šaulių pulką (buvęs 2-asis Felino estų komunistinis pėstininkų pulkas; vėliau pervadintas į 2-ąjį Estijos šaulių komunistinį pulką)
- 3-ąjį Estliandijos komunistinį šaulių pulką (vėliau pervadintas į 3-ąjį Estijos šaulių komunistinį pulką)
- 4-ąjį Estliandijos komunistinį šaulių pulką (vėliau pervadintas į 4-ąjį Estijos šaulių komunistinį pulką, 1919-1920 m. buvo 6-osios šaulių divizijos 1-osios brigados dalis)
- 5-ąjį Estliandijos komunistinį šaulių pulką (vėliau pervadintas į 5-ąjį Estijos šaulių komunistinį pulką, o dar vėliau tapo 406-uoju pulku, įėjusiu į 46-osios šaulių divizijos 136-ąją brigadą)
- 6-ąjį Estliandijos komunistinį šaulių pulką (vėliau pervadintas į 6-ąjį Estijos šaulių komunistinį pulką)
Estijos Raudonosios Armijos uniforma
Estų raudonieji šauliai nešiojo uniformą, besiskyrusią nuo įprastinės raudonarmiečių uniformos. Užėmus Narvą „Krenholmo manufaktūros“ sandėliuose buvo aptikta 4 mln. aršinų (18 tūkst. pūdų) audinio, iš kurio ir buvo siuvamos estų raudonarmiečių uniformos. Uniformą sudarė blyškiai žali bridžiai, palaidinės, kurias buvo galima nešioti atsegta apykakle, apsiaustas nuo lietaus ir panamos tipo kepurės. Kavaleristų bridžiai buvo su raudonais lampasais, jie avėdavo botfortus, o pėstininkai – kragus. Palaidinių apykaklės buvo dviejų rūšių.
Pasitraukimas iš Estijos ir kariavimas Rusijos teritorijoje
1919 m. sausio 7 d. prasidėjo bendras Estijos armijos ir baltagvardiečių Šiaurės vakarų armijos puolimas (vadas generolas Nikolajus Judeničius), kurį rėmė Antantė. Po savaitės puolimo buvo užimtas Jurjevas (Tartu), sausio 19 d. – Narva, kuri buvo laikinoji Estliandijos darbo komunos sostinė.
1919 m. sausį estų komunistiniai pulkai ir DVRA 7-osios armijos būriai buvo išstumti už Estijos ribų.
1919 m. birželio 5 d. Lugoje (pagal kitus duomenis - Stara Rusoje) Komunos taryba paskelbė apie Estliandijos darbo komunos likvidavimąsi. Estliandijos Raudonoji Armija buvo pertvarkyta į Estų šaulių brigadą.
1919 m. rugpjūtį Estų šaulių brigada kartu su 10-ąja šaulių divizija, 11-osios šaulių divizijos 1-ąja ir Suvestine brigadomis, taip pat su 3-ios šaulių divizijos 2-ąja brigada dalyvavo mūšiuose ties Pskovu. Šiuose mūšiuose Raudonosios Armijos priešininku buvo Estijos armija ir generolo Judeničo baltagvardiečių Šiaurės vakarų armija. Lemiantį vaidmenį užimant Pskovą suvaidino 2-asis ir 5-asis estų komunistiniai pulkai.
Keli estų komunistiniai pulkai kovėsi Rusijos pilietiniame kare prieš Kolčiako armiją.
Nuorodos
- Советско-эстонская война 1918-1920 гг.
- Маамяги В.В. В огне борьбы (Красные эстонские стрелки).- М.: Мысль, 1987. с.106-107.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Estų raudonieji šauliai, Kas yra Estų raudonieji šauliai? Ką reiškia Estų raudonieji šauliai?
Estu raudonieji sauliai est Eesti Punased Kutid rus Krasnye estonskie strelki Raudonosios Armijos daliniai suformuoti is estu ir 1918 m dalyvave musiuose su Vokietijos imperijos kariuomene Estijos teritorijoje ir su Estijos armija 1918 1919 m Estijos nepriklausomybes kare bei kariave Rusijos pilietiniame kare Estijos istoriografijoje sie daliniai dar vadinami estu sauliu pulkais est Eesti kutivaed o tarybineje ir Rusijos istoriografijoje raudonieji estu pulkai rus krasnye estonskie polki ir estu komunistiniai pulkai rus estonskie kommunisticheskie polki Pirmu estu daliniu suformavimas Raudonojoje Armijoje1918 m kovo 12 d Petrograde imtas formuoti Revelio estu komunistinis atskirasis batalionas rus Revelskij estonskij kommunisticheskij otdelnyj batalon kuris tu paciu metu rugpjutį pervadintas į 1 ajį Revelio estu komunistinį sauliu pulka rus 1 j Revelskij estonskij kommunisticheskij strelkovyj polk Tais paciais metais buvo suformuoti ir Jurjevo estu komunistinis pulkas rus Yurevskij estonskij kommunisticheskij polk pavadintas pagal rusiska Tartu miesto pavadinima 14 asis Narvos estu komunistinis pulkas rus 14 j Narvskij estonskij kommunisticheskij polk 2 asis Felino estu komunistinis pestininku pulkas rus 2 j Fellinskij estonskij kommunisticheskij pehotnyj polk pavadintas pagal rusiska Viljandzio miesto pavadinima 1919 m pulkas perorganizuotas į 2 ajį Estliandijos komunistinį sauliu pulka rus 2 j Estlyandskij kommunisticheskij strelkovyj polk Estu komunistiniai pulkai Narvos kautynese1918 m lapkricio 28 d estu komunistiniai pulkai dalyvavo Narvos kautynese kur kovesi pries Vokietijos armijos 405 ojo pulko dalinius neseniai imto formuoti Estijos 1 ojo pestininku pulko dalinius bei Kaitseliit Narvos draugoves savanorius Kautynese zuvo apie 80 raudonarmieciu daugiausia is Felino komunistinio pulko Zuvusiuju tarpe buvo ir Jaanas Sihveris estu komunistiniu pulku Revoliucines karo tarybos organizatorius ir narys RKP b estu sekciju CK narys Kautynes uz Narva buvo pradzia Raudonosios Armijos puolamosios operacijos kurios tikslas buvo atkurti Estijoje tarybu valdzia puolancios Vokietijos armijos nuversta 1918 m vasarį Siuolaikineje Estijos istoriografijoje kautynes uz Narva yra laikomos Estijos nepriklausomybes karo pradzia Estu komunistiniu pulku reorganizavimas ir Estijos Raudonosios Armijos sukurimasPagrindinis straipsnis Estliandijos armija Raudonajai Armijai uzemus Narva buvo paskelbta kad įkuriama Estliandijos darbo komuna Estijos tarybu respublika Jos ginkluotosiomis pajegomis tapo Estijos Raudonoji Armija sukurta is estu komunistiniu pulku 1919 m vasario geguzes menesiais Estijos Raudonosios Armijos stabo virsininku buvo Augustas Korkas Iki tol nuo 1918 m gruodzio A Korkas buvo kariniu konsultantu prie Estijos darbo komunos Gynybos liaudies komisariato 1919 m estu komunistiniai pulkai buvo reorganizuoti į 1 ajį Estliandijos komunistinį sauliu pulka veliau pervadintas į 1 ajį Estijos sauliu komunistinį pulka 2 ajį Estliandijos komunistinį sauliu pulka buves 2 asis Felino estu komunistinis pestininku pulkas veliau pervadintas į 2 ajį Estijos sauliu komunistinį pulka 3 ajį Estliandijos komunistinį sauliu pulka veliau pervadintas į 3 ajį Estijos sauliu komunistinį pulka 4 ajį Estliandijos komunistinį sauliu pulka veliau pervadintas į 4 ajį Estijos sauliu komunistinį pulka 1919 1920 m buvo 6 osios sauliu divizijos 1 osios brigados dalis 5 ajį Estliandijos komunistinį sauliu pulka veliau pervadintas į 5 ajį Estijos sauliu komunistinį pulka o dar veliau tapo 406 uoju pulku įejusiu į 46 osios sauliu divizijos 136 aja brigada 6 ajį Estliandijos komunistinį sauliu pulka veliau pervadintas į 6 ajį Estijos sauliu komunistinį pulka Estijos Raudonosios Armijos uniformaEstu raudonieji sauliai nesiojo uniforma besiskyrusia nuo įprastines raudonarmieciu uniformos Uzemus Narva Krenholmo manufakturos sandeliuose buvo aptikta 4 mln arsinu 18 tukst pudu audinio is kurio ir buvo siuvamos estu raudonarmieciu uniformos Uniforma sudare blyskiai zali bridziai palaidines kurias buvo galima nesioti atsegta apykakle apsiaustas nuo lietaus ir panamos tipo kepures Kavaleristu bridziai buvo su raudonais lampasais jie avedavo botfortus o pestininkai kragus Palaidiniu apykakles buvo dvieju rusiu Pasitraukimas is Estijos ir kariavimas Rusijos teritorijoje1919 m sausio 7 d prasidejo bendras Estijos armijos ir baltagvardieciu Siaures vakaru armijos puolimas vadas generolas Nikolajus Judenicius kurį reme Antante Po savaites puolimo buvo uzimtas Jurjevas Tartu sausio 19 d Narva kuri buvo laikinoji Estliandijos darbo komunos sostine 1919 m sausį estu komunistiniai pulkai ir DVRA 7 osios armijos buriai buvo isstumti uz Estijos ribu 1919 m birzelio 5 d Lugoje pagal kitus duomenis Stara Rusoje Komunos taryba paskelbe apie Estliandijos darbo komunos likvidavimasi Estliandijos Raudonoji Armija buvo pertvarkyta į Estu sauliu brigada 1919 m rugpjutį Estu sauliu brigada kartu su 10 aja sauliu divizija 11 osios sauliu divizijos 1 aja ir Suvestine brigadomis taip pat su 3 ios sauliu divizijos 2 aja brigada dalyvavo musiuose ties Pskovu Siuose musiuose Raudonosios Armijos priesininku buvo Estijos armija ir generolo Judenico baltagvardieciu Siaures vakaru armija Lemiantį vaidmenį uzimant Pskova suvaidino 2 asis ir 5 asis estu komunistiniai pulkai Keli estu komunistiniai pulkai kovesi Rusijos pilietiniame kare pries Kolciako armija NuorodosSovetsko estonskaya vojna 1918 1920 gg Maamyagi V V V ogne borby Krasnye estonskie strelki M Mysl 1987 s 106 107