Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Aleksandras Kolčiakas rus Александр Васильевич Колчак 1874 m lapkričio 16 d Sankt Peterburgas 1920 m vasario 7 d Irkutsk
Aleksandras Kolčiakas
Aleksandras Kolčiakas (rus. Александр Васильевич Колчак, 1874 m. lapkričio 16 d. Sankt Peterburgas – 1920 m. vasario 7 d. Irkutskas) – Rusijos karinis veikėjas, admirolas (1917 m.).
| Aleksandras Kolčiakas | |
|---|---|
| admirolas | |
| Aleksandras Kolčiakas | |
| Gimė | 1874 m. lapkričio 16 d. Sankt Peterburgas, Rusijos imperija |
| Mirė | 1920 m. vasario 7 d. (45 metai) Irkutskas, Rusijos TFSR |
| Tautybė | rusas |
| Sutuoktinis (-ė) | Sofija Kolčiak |
| Veikla | Rusijos karinis veikėjas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Vikiteka | Aleksandras Kolčiakas |
| Parašas | |
Biografija
1894 m. su pagyrimu baigęs , atsisakė garbės būti įrašytas į marmurinę lentą prie pastato paradinių durų. Nuo 1894 m. tarnavo Kronštate. 1899 m. Šiaurės tyrinėtojas pakvietė jį būti ekspedicijos hidrologu. Per dvejus su puse metų dalyvavo keliose su škuna „Zaria“, slidžių žygyje į Čeliuskino ragą. Viena iš jo aprašytų, ištyrinėtų ir kartografuotų salų buvo pavadinta Kolčiako vardu (nuo 1924 m. ). 1902 m. E. Tolis jį komandiravo į Peterburgą su moksliniais radiniais, o pats išvyko į šiaurę ir dingo. A. Kolčiakas vadovavo ekspedicijos paieškoms. Jam pasisekė rasti E. Tolio paskutinę stovyklavietę, dienoraščius ir dingusios ekspedicijos daiktus, bet ne žmones. Poliarinės ekspedicijos nuvargintas 27 m. leitenantas rengėsi grįžti į Peterburgą ir vesti, tačiau pakeliui sužinojo apie prasidėjusį karą su Japonija. Vestuvės įvyko Irkutske.
Per 1904–1905 m. Japonijos-Rusijos karą gynė Port Artūrą, tarnaudamas kreiseryje „Askold“, nors eskadros vadas admirolas jam siūlė tarnybą šarvuotyje „Petropavlovsk“. Pasirinkimas išgelbėjo jam gyvybę – šarvuotis užplaukė ant minos, žuvo 600 jo jūreivių. Tarp jų buvo pats admirolas ir garsus rusų dailininkas batalistas Vasilijus Vereščiaginas. A. Kolčiakas perėjo į minininką „Serdityj“, bet arktinėse ekspedicijose gautas reumatas privertė jį išlipti į krantą ir vadovauti artilerijos baterijai. Buvo sužeistas, keturis mėnesius išbuvo japonų nelaisvėje. Grįžęs apdovanotas Georgijaus ginklu – jam įteiktas , kareiviško ordino analogas karininkams. Jam suteiktas antrojo rango kapitono laipsnis.
A. Kolčiakas paskirtas į grupę karininkų, turėjusių atgaivinti Baltijos karinį laivyną, nes jame buvo likę tik du šarvuočiai ir 8 kreiseriai. Bet iki 1915 m. buvo pastatyti tik 6 , 10 kreiserių ir kelios dešimtys minininkų. Kitus užbaigti pavyko tik 1930 m. – beveik visas sovietinis Baltijos karinis laivynas buvo pastatytas pagal Kolčiako parengtą programą.
Nuo 1912 m. ir per Pirmąjį pasaulinį karą tarnavo Baltijos laivyne. 1914 m. liepos 18 d. naktį, nelaukdamas jūrų ministro įsakymo, pagal anksčiau parengtą planą Suomijos įlanką pertvėrė minų užtvara, apsaugodamas sostinę nuo vokiečių laivyno. Vėliau jo vadovaujami minininkai ir kreiseriai panašiai užminavo vokiečių uostus Dancigą, Pilau, Bornholmo salas. Ant šių minų susisprogdino vokiečių kreiseriai „Friedrich Karl“, „Bremen“, „Gaselle“, keli mažesni kariniai laivai ir 23 transportiniai laivai. Nuo 1916 m. balandžio iki 1917 m. birželio mėn. viceadmirolas A. Kolčiakas – vadas. Jo vadovaujama eskadra minomis uždarė Bosforo sąsiaurį. Kilus 1917 m. Vasario revoliucijai, teko atidėti planus užimti Konstantinopolį. O sukilusio Sevastopolio jūreiviai pabandė iš jo atimti Auksinį kardą. Admirolas jį išmetė per laivo bortą, bet po trijų savaičių narai kardą ištraukė ir vėl įteikė savo vadui, išgraviravę įrašą: „Garbės riteriui admirolui Kolčiakui nuo armijos ir laivyno karininkų sąjungos“. Laikinoji Rusijos vyriausybė admirolui A. Kolčiakui pasiūlė tapti diktatoriumi. Jis išėjo į atsargą ir su karine misija išvyko į JAV užsitikrinti paramos. Tačiau įvyko spalio perversmas.
1918 m. pavasarį per Japoniją grįžo į Rusiją ir ėmė telkti jėgas kovai su bolševikais. Nuo 1918 m. lapkričio 4 d. Omske paskirtas laikinosios vyriausybės – Direktorijos karo ir jūrų laivyno ministru. Po 1918 m. lapkričio 18 d. karinio perversmo, kai buvo suimti direktorijos vadovai eserai, tapo diktatoriumi (vyriausiuoju valdytoju) ir baltagvardiečių kariuomenės vyriausiuoju vadu. Užėmė didesnę dalį Sibiro, Uralą, 1919 m. kovo mėn. pasiekė Volgą. 1919 m. vasarą ir rudenį per kovas su bolševikų kariuomene patyręs pralaimėjimų, 1920 m. sausio 4 d. vyriausiojo valdytojo pareigas perleido A. Denikinui. 1920 m. sausio mėn. suimtas kareivių, perduotas bolševikams. Irkutsko karinio revoliucinio komiteto sprendimu sušaudytas.2004 m. Kolčiakui buvo atidengtas paminklas Irkutske.
Bibliografija
- Лёд Карского и Сибирского морей. (Записки Императорской академии наук. Сер. 8. Физ.-мат. отд-ние. СПб., 1909. Т.26, №1)
Šaltiniai
- Aleksandr Kolčiak. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-09-23).
- Aleksandras Kolčiakas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 2006 psl., 365 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aleksandras Kolčiakas, Kas yra Aleksandras Kolčiakas? Ką reiškia Aleksandras Kolčiakas?
Aleksandras Kolciakas rus Aleksandr Vasilevich Kolchak 1874 m lapkricio 16 d Sankt Peterburgas 1920 m vasario 7 d Irkutskas Rusijos karinis veikejas admirolas 1917 m Aleksandras KolciakasadmirolasAleksandras KolciakasGime 1874 m lapkricio 16 d Sankt Peterburgas Rusijos imperijaMire 1920 m vasario 7 d 45 metai Irkutskas Rusijos TFSRTautybe rusasSutuoktinis e Sofija KolciakVeikla Rusijos karinis veikejasZymus apdovanojimaiSzabla Za Dzielnosc Sv Stanislovo ordinasVikiteka Aleksandras KolciakasParasasBiografijaAleksandras Kolciakas 1919 m Direktorijos pasto zenklasAleksandro Kolciako zmona Sofija Kolciak 1894 m su pagyrimu baiges atsisake garbes buti įrasytas į marmurine lenta prie pastato paradiniu duru Nuo 1894 m tarnavo Kronstate 1899 m Siaures tyrinetojas pakviete jį buti ekspedicijos hidrologu Per dvejus su puse metu dalyvavo keliose su skuna Zaria slidziu zygyje į Celiuskino raga Viena is jo aprasytu istyrinetu ir kartografuotu salu buvo pavadinta Kolciako vardu nuo 1924 m 1902 m E Tolis jį komandiravo į Peterburga su moksliniais radiniais o pats isvyko į siaure ir dingo A Kolciakas vadovavo ekspedicijos paieskoms Jam pasiseke rasti E Tolio paskutine stovyklaviete dienorascius ir dingusios ekspedicijos daiktus bet ne zmones Poliarines ekspedicijos nuvargintas 27 m leitenantas rengesi grįzti į Peterburga ir vesti taciau pakeliui suzinojo apie prasidejusį kara su Japonija Vestuves įvyko Irkutske Per 1904 1905 m Japonijos Rusijos kara gyne Port Artura tarnaudamas kreiseryje Askold nors eskadros vadas admirolas jam siule tarnyba sarvuotyje Petropavlovsk Pasirinkimas isgelbejo jam gyvybe sarvuotis uzplauke ant minos zuvo 600 jo jureiviu Tarp ju buvo pats admirolas ir garsus rusu dailininkas batalistas Vasilijus Veresciaginas A Kolciakas perejo į minininka Serdityj bet arktinese ekspedicijose gautas reumatas priverte jį islipti į kranta ir vadovauti artilerijos baterijai Buvo suzeistas keturis menesius isbuvo japonu nelaisveje Grįzes apdovanotas Georgijaus ginklu jam įteiktas kareivisko ordino analogas karininkams Jam suteiktas antrojo rango kapitono laipsnis A Kolciakas paskirtas į grupe karininku turejusiu atgaivinti Baltijos karinį laivyna nes jame buvo like tik du sarvuociai ir 8 kreiseriai Bet iki 1915 m buvo pastatyti tik 6 10 kreiseriu ir kelios desimtys minininku Kitus uzbaigti pavyko tik 1930 m beveik visas sovietinis Baltijos karinis laivynas buvo pastatytas pagal Kolciako parengta programa Nuo 1912 m ir per Pirmajį pasaulinį kara tarnavo Baltijos laivyne 1914 m liepos 18 d naktį nelaukdamas juru ministro įsakymo pagal anksciau parengta plana Suomijos įlanka pertvere minu uztvara apsaugodamas sostine nuo vokieciu laivyno Veliau jo vadovaujami minininkai ir kreiseriai panasiai uzminavo vokieciu uostus Danciga Pilau Bornholmo salas Ant siu minu susisprogdino vokieciu kreiseriai Friedrich Karl Bremen Gaselle keli mazesni kariniai laivai ir 23 transportiniai laivai Nuo 1916 m balandzio iki 1917 m birzelio men viceadmirolas A Kolciakas vadas Jo vadovaujama eskadra minomis uzdare Bosforo sasiaurį Kilus 1917 m Vasario revoliucijai teko atideti planus uzimti Konstantinopolį O sukilusio Sevastopolio jureiviai pabande is jo atimti Auksinį karda Admirolas jį ismete per laivo borta bet po triju savaiciu narai karda istrauke ir vel įteike savo vadui isgravirave įrasa Garbes riteriui admirolui Kolciakui nuo armijos ir laivyno karininku sajungos Laikinoji Rusijos vyriausybe admirolui A Kolciakui pasiule tapti diktatoriumi Jis isejo į atsarga ir su karine misija isvyko į JAV uzsitikrinti paramos Taciau įvyko spalio perversmas 1918 m pavasarį per Japonija grįzo į Rusija ir eme telkti jegas kovai su bolsevikais Nuo 1918 m lapkricio 4 d Omske paskirtas laikinosios vyriausybes Direktorijos karo ir juru laivyno ministru Po 1918 m lapkricio 18 d karinio perversmo kai buvo suimti direktorijos vadovai eserai tapo diktatoriumi vyriausiuoju valdytoju ir baltagvardieciu kariuomenes vyriausiuoju vadu Uzeme didesne dalį Sibiro Urala 1919 m kovo men pasieke Volga 1919 m vasara ir rudenį per kovas su bolseviku kariuomene patyres pralaimejimu 1920 m sausio 4 d vyriausiojo valdytojo pareigas perleido A Denikinui 1920 m sausio men suimtas kareiviu perduotas bolsevikams Irkutsko karinio revoliucinio komiteto sprendimu susaudytas 2004 m Kolciakui buvo atidengtas paminklas Irkutske BibliografijaLyod Karskogo i Sibirskogo morej Zapiski Imperatorskoj akademii nauk Ser 8 Fiz mat otd nie SPb 1909 T 26 1 SaltiniaiAleksandr Kolciak Visuotine lietuviu enciklopedija tikrinta 2024 09 23 Aleksandras Kolciakas Visuotine lietuviu enciklopedija T X Khmerai Krelle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 2006 psl 365 psl