Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Epyro provincija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
- Kitos reikšmės – Epyras (reikšmės).
Epyras (gr. Ήπειρος = Epeiros, dorėnų kalba: Ἄπειρος Ápeiros) – Balkanų istorinis regionas, esantis dabartinėje šiaurės vakarų Graikijoje ir pietų Albanijoje. Graikijos Epyras didžiąja dalimi sutampa su Epyro periferija, o Albanijos valdoma Epyro dalis yra vadinama .
| Graikijos istorinis regionas Epyras (Ήπειρος) | |
|---|---|
| Šalis | Graikija (Epyras), pietų Albanija |
| Tautos | Graikai (epyriečiai) |
| Kalba | Š. vakarų graikų dialektas |
| Valstybės | Epyro karalystė 370-167 m. pr. m. e. |
| Miestai | |
Geografija
Epyras yra Jonijos jūros rytinėje pakrantėje, ir apima pakrantės atkarpą nuo Oriko įlankos šiaurėje (ties Vliorės miestu Albanijoje) iki pietuose (ties miestu Graikijoje). Šiaurėje jis ribojasi su Ilyrija (Albanija), o pietuose – su Akarnanija. Iš rytų jį nuo Makedonijos ir Tesalijos atskiria Pindo kalnai.
Epyras yra kalnuotas kraštas, čia plyti . Dėl Jonijos jūros artumo šis kraštas gauna daug lietaus, daugiausia visoje Graikijoje. Svarbiausios Epyro upės yra Vjosė, Acheronas, Arachtas.
Kalnuotumas ir neprieinamumas neleidžia vystyti žemdirbystės. Svarbiausias krašto ūkis yra gyvulininkystė, čia auginama daug avių ir ožkų, vietos garsėja savo sūriais ir pieninkystės produktais. Tačiau dauguma maisto įvežama iš kitų Graikijos vietų.
Istorija
Senovės Epyras
II tūkst. pr. m. e. yra randama epyriečių gyvenviečių. Tuometinė kultūra patyrė Mikėnų kultūros įtaką, jau tuo metu formavosi svarbiausios šventvietės, tokios, kaip Dzeuso šventykla .
II tūkst. pr. m. e. pabaigoje per Epyrą migravo dorėnai. Jie išstūmė daugumą vietos gyventojų į pietus, o Epyre apsigyveno dorėniškai kalbančios tautos. Čia susiformavo trys pagrindinės gentys: , ir .
Epyras buvo laikomas graikų civilizacijos dalimi, kadangi jo gyventojai epyriečiai (epirotai) kalbėjo vienu iš dorėnų tarmių. Nepaisant nuošalumo, Epyras vaidino ypač svarbų vaidmenį graikų religiniame gyvenime, mat čia buvo šventykla Dodonoje, beveik tokio svarbumo, kaip Delfai.
Tačiau kultūra jie buvo graikų civilizacijos periferijoje ir gerokai skyrėsi nuo kitų regionų, tokių, kaip Atika ar Korintija. Skirtingai nei kitur Graikijoje, Epyre nesusiformavo stiprūs miestai-valstybės. Be to, regionas visada buvo priešiškų barbnarų genčių dėmesio centre: šalies gyventojai kovojo su ilyrais šiaurėje.
Aekidų dinastija
Apie 370 m. pr. m. e. molosai įkūrė Aekidų dinastiją, ir taip buvo sukurta Epyro valstybė. Karaliaus Arybo dukterėčia Olimpija ištekėjo už kaimyninės Makedonijos karaliaus Pilipo II, taip sudarydama sąjungą, ir tapdama Aleksandro Makedoniečio motina.
Atsidūręs Makedonijos įtakoje Epyras išsaugojo savo dinastiją. Jo vienas žymiausių valdovų Pyras kovojo Didžiojoje Graikijoje, atnešdamas Epyrui trumpalaikę šlovę ir sužibėjimą.
Per III a. pr. m. e. trys Epyro gentys sudarė lygą, kuri turėjo savo parlamentą synedrion. Tuo metu krašte vis labiau stiprėjo Romos įtaka. Kol Roma kariavo su Makedonija, Epyras siekė išlaikyti neutralumą, tačiau ilgainiui jis suskilo, nes molosai palaikė Makedonijos pusę, o kitos tautos – Romos. Susiskaldymas ir silpnumas nulėmė Epyro pralaimėjimą Romai, ir šalis 167 m. pr. m. e. buvo prijungta prie Romos imperijos.
Romos ir Bizantijos imperijoje
Romos imperijoje Epyras buvo prijungtas prie Makedonijos provincijos, ir tik po Diokletiano reformų III a. vėl buvo išskirtas kaip atskiras administracinis vienetas – Senasis Epyras. Padalinus Romos imperiją, Epyras tapo vakariausia Rytų Romos imperijos dalimi.
Epyro despotija
Bizantijai žlugus po Ketvirtojo kryžiaus žygio, 1204 m. Mykolas Komninas Dukas užgrobė Aitoliją ir Epyrą, įkurdamas atskirą valstybę – Epyro despotiją. Ji valdė ir nemažą dalį Albanijos.
Ši valstybė žlugo nuo albanų sukilimų ir Serbijos užkariavimų. 1359 m. Bizantija sugrąžino valdžią šalyje, o 1430 m. Epyras atiteko Osmanų imperijai.
Osmanų imperijoje
Padalinimas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Epyro provincija, Kas yra Epyro provincija? Ką reiškia Epyro provincija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Kitos reiksmes Epyras reiksmes Epyras gr Hpeiros Epeiros dorenu kalba Ἄpeiros Apeiros Balkanu istorinis regionas esantis dabartineje siaures vakaru Graikijoje ir pietu Albanijoje Graikijos Epyras didziaja dalimi sutampa su Epyro periferija o Albanijos valdoma Epyro dalis yra vadinama Graikijos istorinis regionas Epyras Hpeiros Salis Graikija Epyras pietu AlbanijaTautos Graikai epyrieciai Kalba S vakaru graiku dialektasValstybes Epyro karalyste 370 167 m pr m e MiestaiGeografijaEpyras yra Jonijos juros rytineje pakranteje ir apima pakrantes atkarpa nuo Oriko įlankos siaureje ties Vliores miestu Albanijoje iki pietuose ties miestu Graikijoje Siaureje jis ribojasi su Ilyrija Albanija o pietuose su Akarnanija Is rytu jį nuo Makedonijos ir Tesalijos atskiria Pindo kalnai Epyras yra kalnuotas krastas cia plyti Del Jonijos juros artumo sis krastas gauna daug lietaus daugiausia visoje Graikijoje Svarbiausios Epyro upes yra Vjose Acheronas Arachtas Kalnuotumas ir neprieinamumas neleidzia vystyti zemdirbystes Svarbiausias krasto ukis yra gyvulininkyste cia auginama daug aviu ir ozku vietos garseja savo suriais ir pieninkystes produktais Taciau dauguma maisto įvezama is kitu Graikijos vietu IstorijaSenoves Epyro zemelapisSenoves Epyras II tukst pr m e yra randama epyrieciu gyvenvieciu Tuometine kultura patyre Mikenu kulturos įtaka jau tuo metu formavosi svarbiausios sventvietes tokios kaip Dzeuso sventykla II tukst pr m e pabaigoje per Epyra migravo dorenai Jie isstume dauguma vietos gyventoju į pietus o Epyre apsigyveno doreniskai kalbancios tautos Cia susiformavo trys pagrindines gentys ir Epyras buvo laikomas graiku civilizacijos dalimi kadangi jo gyventojai epyrieciai epirotai kalbejo vienu is dorenu tarmiu Nepaisant nuosalumo Epyras vaidino ypac svarbu vaidmenį graiku religiniame gyvenime mat cia buvo sventykla Dodonoje beveik tokio svarbumo kaip Delfai Taciau kultura jie buvo graiku civilizacijos periferijoje ir gerokai skyresi nuo kitu regionu tokiu kaip Atika ar Korintija Skirtingai nei kitur Graikijoje Epyre nesusiformavo stiprus miestai valstybes Be to regionas visada buvo priesisku barbnaru genciu demesio centre salies gyventojai kovojo su ilyrais siaureje Aekidu dinastija Pagrindinis straipsnis Epyro karalyste Apie 370 m pr m e molosai įkure Aekidu dinastija ir taip buvo sukurta Epyro valstybe Karaliaus Arybo dukterecia Olimpija istekejo uz kaimynines Makedonijos karaliaus Pilipo II taip sudarydama sajunga ir tapdama Aleksandro Makedoniecio motina Atsidures Makedonijos įtakoje Epyras issaugojo savo dinastija Jo vienas zymiausiu valdovu Pyras kovojo Didziojoje Graikijoje atnesdamas Epyrui trumpalaike slove ir suzibejima Per III a pr m e trys Epyro gentys sudare lyga kuri turejo savo parlamenta synedrion Tuo metu kraste vis labiau stiprejo Romos įtaka Kol Roma kariavo su Makedonija Epyras sieke islaikyti neutraluma taciau ilgainiui jis suskilo nes molosai palaike Makedonijos puse o kitos tautos Romos Susiskaldymas ir silpnumas nuleme Epyro pralaimejima Romai ir salis 167 m pr m e buvo prijungta prie Romos imperijos Romos ir Bizantijos imperijoje Pagrindiniai straipsniai Senasis Epyras ir Romos imperijoje Epyras buvo prijungtas prie Makedonijos provincijos ir tik po Diokletiano reformu III a vel buvo isskirtas kaip atskiras administracinis vienetas Senasis Epyras Padalinus Romos imperija Epyras tapo vakariausia Rytu Romos imperijos dalimi Epyro despotija Pagrindinis straipsnis Bizantijai zlugus po Ketvirtojo kryziaus zygio 1204 m Mykolas Komninas Dukas uzgrobe Aitolija ir Epyra įkurdamas atskira valstybe Epyro despotija Ji valde ir nemaza dalį Albanijos Si valstybe zlugo nuo albanu sukilimu ir Serbijos uzkariavimu 1359 m Bizantija sugrazino valdzia salyje o 1430 m Epyras atiteko Osmanu imperijai Osmanu imperijoje Padalinimas