Egliškiai (Klaipėda)

Egliškiai

55°51′22″š. pl. 21°13′19″r. ilg. / 55.856°š. pl. 21.222°r. ilg.

Apskritis

Klaipėdos apskritis

Savivaldybė

Klaipėdos rajono savivaldybė

Seniūnija

Kretingalės seniūnija

Gyventojai

11

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Ẽgliškiai
Kilmininkas:	Ẽgliškių

Istoriniai pavadinimai

vok. Eglischken

Egliškiai (arba Ėgliškiai) – kaimas šiaurės vakarinėje Klaipėdos rajono savivaldybės dalyje, 1 km į pietryčius nuo Kretingos ir 2 km į šiaurės rytus nuo Kretingalės, tarp kelio Kretinga–Triušiai, Danės kairiojo kranto slėnyje. Ėgliškių evangelikų liuteronų senosios kapinės (XVIII–XX a. vidurys). Buvusi rytinė kaimo dalis dabar yra Kretingos rajone.

Kaime yra trys tvenkiniai – Ėgliškių rytinis tvenkinys, Ėgliškių šiaurinis tvenkinys ir Ėgliškių vakarinis tvenkinys. Kaimo šiauriniu pakraščiu praeina senasis Bajorų–Triušių–Klaipėdos kelias, už kurio prasideda Kretingos rajono savivaldybės Žalgirio seniūnijai priklausanti Ėgliškių dalis. Pakelėje stūkso senosios kaimo kapinės.

Etimologija

Vietovardis kilo nuo šaltiniuose minimo žemių savininko asmenvardžio Egle, kuris – greičiausiai latviškos kilmės – iš latv. egle 'eglė').

Istorija

Kaimo apylinkėje žmonės gyvena nuo žalvario amžiaus.XIII a. vietovė priklausė Kretingos piliai, kurią 1252 m. užėmė, o 1263 m. galutinai pavergė Vokiečių ordinas.

XVII a. įsikūrė kaimas, kuris vokiškai vadinosi Nicolau Eglien (1687 m.), Eglien Nicklau (1736 m.), Eglien Niclau (1785 m.), Eglin Niclau oder Egglischken (1796–1802 m.), Egglischken (1802 m.), Eglischken (1860 m.), Eglien Niclau (1874 m.), Eglien Niklau (1883 m.), Eglin Niclau (1888, 1895 m.), Eglien Niclau (1898 m.).1898 m. liepos 1 d. prie Eglien Niclau buvo prijungtas Paupeln Jakob (Wentzken–Venckų) kaimas, kurio naujoji bendruomenė išsaugojo iki mūsų laikų Eglischken (Egliškių) vardą.

Kaimo gyventojai buvo lietuvių kilmės. Liuteronai priklausė Kretingalės evangelikų liuteronų bendruomenei, o katalikai – Klaipėdos katalikų bažnyčios parapijai. 1944 m. didžioji dalis gyventojų pasitraukė į Vokietiją.

Po 1944 m. prijungta dalis buvusio Andulių kaimo žemių. 1950 m. Egliškiai perskirti į 2 dalis: pietvakarinė – palikta Klaipėdos rajono Kretingalės apylinkei, o šiaurės rytinė – su kitais Bajorų apylinkės kaimais prijungta prie Kretingos rajono.

Danės slėnyje XX a. pabaigoje veikė žvyro karjeras, tapęs dirbtiniu vandens telkiniu, mėgstamiausia pietinės Kretingos miesto dalies gyventojų maudymosi vieta.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a.–1701 m.	Klaipėdos hauptamtas, Prūsijos kunigaikštystė
1701–1752 m.	Klaipėdos hauptamtas, Prūsijos karalystė
1752–1871 m.	Klaipėdos apskritis, Prūsijos karalystė
1871–1874 m.	Klaipėdos apskritis, Vokietijos imperija
1874–1918 m.	Vytaučių valsčius, Klaipėdos apskritis, Vokietijos imperija
1919–1921 m.	Vytaučių valsčius, Klaipėdos apskritis, Klaipėdos kraštas
1921–1923 m.	Kretingalės valsčius, Klaipėdos apskritis, Klaipėdos kraštas
1923–1939 m.	Kretingalės valsčius, Klaipėdos apskritis, Klaipėdos kraštas, Lietuvos Respublika
1939–1944 m.	Bajorų seniūnija, Kretingalės valsčius, Klaipėdos apskritis, Vokietijos Trečiasis Reichas
1945–1950 m.	Bajorų apylinkė, Kretingalės valsčius, Klaipėdos apskritis, Sovietų sąjunga
1950–1953 m.	Kretingalės apylinkė, Klaipėdos rajonas, Klaipėdos sritis
1953–1995 m.	Kretingalės apylinkė, Klaipėdos rajonas
nuo 1995 m.	Kretingalės seniūnija, Klaipėdos rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2021 m.

1871 m.

1905 m.

1910 m.

1925 m.

1939 m.

1959 m.^sur.

40

73

75

59

73

59

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

33

19

17

16

6

11