Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Akademizmas kitaip akademicizmas akademinis stilius dar vadinamas pompastiškuoju stiliumi nuo pranc L Art pompier tapybo
Akademizmas
Akademizmas (kitaip akademicizmas, akademinis stilius, dar vadinamas pompastiškuoju stiliumi, nuo pranc. L'Art pompier) – tapybos ir skulptūros stilistika, paveikta Europos meno akademijų nustatytų kūrybos principų ir metodų. Dažniausiai šiuo terminu apibūdinamas XIX a. akademinis menas, kuriame centrinę vietą užėmė Prancūzijos meno akademijos auklėtinių kūryba.
Istorija ir stilistika
Pirmoji meno akademija Europoje buvo įkurta 1563 m. Giorgio Vasari iniciatyva Florencijoje, Italijoje. Ši įstaiga turėjo reguliuoti visų meninių darbų tuometinėje Toskanos didžiojoje hercogystėje atitikimą tam tikriems standartams (visų pirma Tridento susirinkimo reikalavimams). Akademija kartu buvo ir meno mokykla. Daugelis akademikų šioje įstaigoje vaidino formalų vaidmenį, pvz., Mikelandželas taip ir neatvyko į Florenciją. 1577 m. Romos menininkai įkūrė Šv. Luko akademiją, kurioje mokiniai ne vien buvo apmokomi amato, bet ir buvo bandoma nubrėžti teorinius meno kūrybos principus. 1582 m. Karačiai Bolonijoje įsteigė savo Accademia degli Incamminati. Tai buvo mokykla, labiau panaši į dailininkų dirbtuves,[reikalingas šaltinis] tačiau Karačiai joje apmokė mokinius ne tuo, ką patys mokėjo, o stengėsi perteikti tuos tapybos pagrindus, kurie buvo užfiksuoti aukštojo renesanso meistrų kūryboje. Taip formavosi pirmoji akademinė mokykla, mokiniai buvo mokomi nutapyti veidą kaip Rafaelis, ranką − kaip Ticianas, šešėlius − kaip Koredžas. Tradiciškai, kitu idealiu meno pavyzdžiu buvo antikinis menas.
Akademijų Italijoje pavyzdžiu pradėjo kurtis akademijos kitose šalyse. Užuot samdę ir kvietę menininkus iš Italijos, monarchai buvo suinteresuoti ugdyti dailininkus savo šalyse. 1648 m. buvo įsteigta Prancūzijos tapybos ir skulptūros akademija Paryžiuje Romos Šv. Luko akademijos pavyzdžiu. Ji turėjo ugdyti menininkus specialiai Prancūzijos karaliaus dvarui. Prancūzijos akademija sėmėsi pavyzdžio iš prancūzų dailininkų, dirbusių Italijoje: Klodo Loreno ir Nikola Puseno. Prancūzų akademizmui didžiulės įtakos turėjo Akademijos direktorius Šarlis Le Brenas (1619 − 1690). Jo pastangomis buvo įvesta sistematizuota mokymo programa, kuri stengėsi vienyti pripažintų Europos meistrų, kaip Rubensas, Rafaelis, Ticianas ir kitų, dailės principus. XVIII a. įsikūrė meno akademijos Didžiosios Britanijos ir Rusijos imperijose. Ilgainiui pradėjo formuotis akademinio mokymo sąlygotas stilius, kuriam būdingas idealizuotas vaizdavimas. Naują postūmį akademizmui suteikė XVIII a. paplitęs klasicizmas, kuris greitai buvo adaptuotas ir priimtas beveik visų akademijų kaip oficialus akademistinis stilius. Prancūzijos akademistinei mokyklai didžiulę įtaką turėjo Žakas Lui Davidas (1748−1825) ir Žanas Ogiustas Domenikas Engras (1780-1867). Įtakos turėjo XIX a. pradžioje pradėjęs plisti romantizmo stilius. Meno akademijose buvo bandoma suvienyti šiuos stilius į vientisą sistemą. Buvo teigiama, kad kai kurie akademizmo auklėtiniai, kaip Frančeskas Hajesas (1791−1882) Italijoje, esą buvo pasiekę šių stilistikų sintezės harmonijos.
Daugelis žymių menininkų, kaip Engras ir Eženas Delakrua Prancūzijoje, Džošua Reinoldsas Anglijoje, Ilja Repinas Rusijoje, Antonijas Kanova Italijoje, buvo akademikai, tačiau akademizmo terminas visų pirma priskiriamas akademijų mokiniams, kurie siekė formalistinių akademinių principų taikymo mene.[reikalingas šaltinis] Prancūzijos akademijos rengiama kasmetinė paroda „Salonas“ sutraukdavo daugybę lankytojų. Meno kūrinius parodai atrinkdavo Akademijos komisija. „Geriausieji“ laimėdavo specialius prizus. Sėkmė „Salone“ dailininkui garantuodavo žinomumą, pelningus užsakymus ir sėkmingą būsimą karjerą. Viešąjį meninį skonį formuodavo akademikų įvertinimas. Jų aprobuotus kūrinius įsigydavo karaliai ir imperatoriai, turtingi aristokratai, savivaldybės, bažnyčios. Jaunieji dailininkai dažnai tapydavo sava maniera, tačiau paskutiniaisiais potėpiais suteikdavo paveikslams formalią akademistinę stilistinę pakraipą.[reikalingas šaltinis]
XIX a. akademizmui būdingas istorinių ir alegorinių scenų vaizdavimas, teatrališkumas. Nuogas kūnas vaizduojamas nuglaistytu, spindinčiu. Vengiama bet kokio „negražumo“ ar „purvinumo“ paveiksluose, ignoruojami savo laikmečio motyvai, realizmas. Paveikslams būdingi alegoriniai pavadinimai: pvz., žmogaus portretas gali būti pavadintas „Vakaras“. Istoriniuose paveiksluose paprastai šlovinama monarchija. Portretuose vaizduojami labiau idealizuoti asmenybių prototipai, nei realūs žmonės. XIX a. akademistinis stilius buvo nepaprastai populiariu. Akademistinių dailininkų šlovė pradėjo blėsti tik pačioje XIX a. pabagoje. XX a. daugelis jų buvo užmiršti arba prisimenami tik paniekinama prasme impresionistinės ir modernistinės dailės tyrinėjimo kontekste. XX a. pabaigoje pastebimas susidomėjimo akademizmu grįžimas. Tarp XX a. stilistikų akademizmu dažnai įvardijama išėjusi iš mados ir formaliai taikoma kuri nors XX a. meno srovė.
Akademistai
Keletas žymiausiais įvardijamų XIX a. akademistinių dailininkų:
| Prancūzijoje:
Anglijoje:
Ispanijoje:
Kanadoje:
| Rusijoje:
Lenkijoje:
Nyderlanduose:
Austrijoje:
Italijoje:
Vokietijoje:
|
XIX a. akademizmo pavyzdžiai
- . „Banga ir perlas“
- Thomas Couture. „Romos dekadansas“
- Jean-Léon Gérôme. „Gaidžių kautynės“
- Lawrence Alma-Tadema. „Homero skaitymas“
- Frederic Leighton. „Ikaras ir Dedalas“
- . „Nimfos oloje audros metu“
- Karlas Briulovas. „Paskutinė Pompėjos diena“
- Aleksandras Ivanovas. „Kristaus pasirodymas Marijai Magdalenai“
- Ary Scheffer. „Graikų moterys, prašančios Mergelės Marijos pagalbos“
- . „Serenada“
- . „Odaliska“
- Franz Xavier Winterhalter. „Imperatorienė Eugenija su freilinomis“
Šaltiniai
- Art & the Academy in the Nineteenth Century, Denis, 2000
- L'Art Pompier, Louis-Marie Lécharny, 1998
- The Great Soviet Encyclopedia, 3rd Edition (1970-1979)
Nuorodos
- Apie akademizmą
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Akademizmas, Kas yra Akademizmas? Ką reiškia Akademizmas?
Akademizmas kitaip akademicizmas akademinis stilius dar vadinamas pompastiskuoju stiliumi nuo pranc L Art pompier tapybos ir skulpturos stilistika paveikta Europos meno akademiju nustatytu kurybos principu ir metodu Dazniausiai siuo terminu apibudinamas XIX a akademinis menas kuriame centrine vieta uzeme Prancuzijos meno akademijos aukletiniu kuryba Aleksandro Kabanelio Veneros gimimas 1863 Orse muziejus vienas garsiausiu akademizmo kuriniu Paveiksla iskart įsigijo imperatorius Napoleonas IIIIstorija ir stilistikaPirmoji meno akademija Europoje buvo įkurta 1563 m Giorgio Vasari iniciatyva Florencijoje Italijoje Si įstaiga turejo reguliuoti visu meniniu darbu tuometineje Toskanos didziojoje hercogysteje atitikima tam tikriems standartams visu pirma Tridento susirinkimo reikalavimams Akademija kartu buvo ir meno mokykla Daugelis akademiku sioje įstaigoje vaidino formalu vaidmenį pvz Mikelandzelas taip ir neatvyko į Florencija 1577 m Romos menininkai įkure Sv Luko akademija kurioje mokiniai ne vien buvo apmokomi amato bet ir buvo bandoma nubrezti teorinius meno kurybos principus 1582 m Karaciai Bolonijoje įsteige savo Accademia degli Incamminati Tai buvo mokykla labiau panasi į dailininku dirbtuves reikalingas saltinis taciau Karaciai joje apmoke mokinius ne tuo ka patys mokejo o stengesi perteikti tuos tapybos pagrindus kurie buvo uzfiksuoti aukstojo renesanso meistru kuryboje Taip formavosi pirmoji akademine mokykla mokiniai buvo mokomi nutapyti veida kaip Rafaelis ranka kaip Ticianas seselius kaip Koredzas Tradiciskai kitu idealiu meno pavyzdziu buvo antikinis menas Viljamo Adolfo Bugro Nekaltybe 1893 Bugro įvardijamas zymiausiu Prancuzijos akademizmo dailininku Akademiju Italijoje pavyzdziu pradejo kurtis akademijos kitose salyse Uzuot samde ir kviete menininkus is Italijos monarchai buvo suinteresuoti ugdyti dailininkus savo salyse 1648 m buvo įsteigta Prancuzijos tapybos ir skulpturos akademija Paryziuje Romos Sv Luko akademijos pavyzdziu Ji turejo ugdyti menininkus specialiai Prancuzijos karaliaus dvarui Prancuzijos akademija semesi pavyzdzio is prancuzu dailininku dirbusiu Italijoje Klodo Loreno ir Nikola Puseno Prancuzu akademizmui didziules įtakos turejo Akademijos direktorius Sarlis Le Brenas 1619 1690 Jo pastangomis buvo įvesta sistematizuota mokymo programa kuri stengesi vienyti pripazintu Europos meistru kaip Rubensas Rafaelis Ticianas ir kitu dailes principus XVIII a įsikure meno akademijos Didziosios Britanijos ir Rusijos imperijose Ilgainiui pradejo formuotis akademinio mokymo salygotas stilius kuriam budingas idealizuotas vaizdavimas Nauja postumį akademizmui suteike XVIII a paplites klasicizmas kuris greitai buvo adaptuotas ir priimtas beveik visu akademiju kaip oficialus akademistinis stilius Prancuzijos akademistinei mokyklai didziule įtaka turejo Zakas Lui Davidas 1748 1825 ir Zanas Ogiustas Domenikas Engras 1780 1867 Įtakos turejo XIX a pradzioje pradejes plisti romantizmo stilius Meno akademijose buvo bandoma suvienyti siuos stilius į vientisa sistema Buvo teigiama kad kai kurie akademizmo aukletiniai kaip Franceskas Hajesas 1791 1882 Italijoje esa buvo pasieke siu stilistiku sintezes harmonijos Daugelis zymiu menininku kaip Engras ir Ezenas Delakrua Prancuzijoje Dzosua Reinoldsas Anglijoje Ilja Repinas Rusijoje Antonijas Kanova Italijoje buvo akademikai taciau akademizmo terminas visu pirma priskiriamas akademiju mokiniams kurie sieke formalistiniu akademiniu principu taikymo mene reikalingas saltinis Prancuzijos akademijos rengiama kasmetine paroda Salonas sutraukdavo daugybe lankytoju Meno kurinius parodai atrinkdavo Akademijos komisija Geriausieji laimedavo specialius prizus Sekme Salone dailininkui garantuodavo zinomuma pelningus uzsakymus ir sekminga busima karjera Viesajį meninį skonį formuodavo akademiku įvertinimas Ju aprobuotus kurinius įsigydavo karaliai ir imperatoriai turtingi aristokratai savivaldybes baznycios Jaunieji dailininkai daznai tapydavo sava maniera taciau paskutiniaisiais potepiais suteikdavo paveikslams formalia akademistine stilistine pakraipa reikalingas saltinis XIX a akademizmui budingas istoriniu ir alegoriniu scenu vaizdavimas teatraliskumas Nuogas kunas vaizduojamas nuglaistytu spindinciu Vengiama bet kokio negrazumo ar purvinumo paveiksluose ignoruojami savo laikmecio motyvai realizmas Paveikslams budingi alegoriniai pavadinimai pvz zmogaus portretas gali buti pavadintas Vakaras Istoriniuose paveiksluose paprastai slovinama monarchija Portretuose vaizduojami labiau idealizuoti asmenybiu prototipai nei realus zmones XIX a akademistinis stilius buvo nepaprastai populiariu Akademistiniu dailininku slove pradejo blesti tik pacioje XIX a pabagoje XX a daugelis ju buvo uzmirsti arba prisimenami tik paniekinama prasme impresionistines ir modernistines dailes tyrinejimo kontekste XX a pabaigoje pastebimas susidomejimo akademizmu grįzimas Tarp XX a stilistiku akademizmu daznai įvardijama isejusi is mados ir formaliai taikoma kuri nors XX a meno srove AkademistaiKeletas zymiausiais įvardijamu XIX a akademistiniu dailininku Prancuzijoje Leonas Bona 1833 1922 Viljamas Adolfas Bugro William Adolphe Bouguereau 1825 1905 Tomas Kutiuras Thomas Couture 1815 1879 Zanas Leonas Zeromas Jean Leon Gerome 1824 1904 Ziulis Zozefas Lefevras 1836 1911 Aleksandras Kabanelis Alexandre Cabanel 1823 1889 Polis Delarosas Paul Delaroche 1797 1856 Polis Bodri 1828 1886 Anglijoje Lorencas Alma Tadema Lawrence Alma Tadema 1836 1912 Frederikas Leitonas Frederic Leighton 1830 1896 Edvardas Pointeris 1836 1919 Ispanijoje Marijanas Fortunis 1838 1874 Kanadoje Polas Keinas 1810 1871 Polas Pylas 1860 1892 Rusijoje Karlas Briulovas 1799 1852 Fiodoras Brunis 1799 1875 Aleksandras Ivanovas 1806 1858 Konstantinas Makovskis 1839 1915 Marian Lalewicz 1876 1944 Lenkijoje Henrikas Semiradskis 1843 1902 Nyderlanduose Aris Seferis Ary Scheffer 1795 1858 Austrijoje Hansas Makartas 1840 1884 Italijoje Ezenas de Blasas 1843 1932 Vokietijoje Anzelmas Fejerbachas Anselm Feuerbach 1829 1880 Francas fon Lenbachas Franz von Lenbach 1836 1904 Francas Ksaveras Vinterhalteris Franz Xaver Winterhalter 1805 1873 XIX a akademizmo pavyzdziai Banga ir perlas Thomas Couture Romos dekadansas Jean Leon Gerome Gaidziu kautynes Lawrence Alma Tadema Homero skaitymas Frederic Leighton Ikaras ir Dedalas Nimfos oloje audros metu Karlas Briulovas Paskutine Pompejos diena Aleksandras Ivanovas Kristaus pasirodymas Marijai Magdalenai Ary Scheffer Graiku moterys prasancios Mergeles Marijos pagalbos Serenada Odaliska Franz Xavier Winterhalter Imperatoriene Eugenija su freilinomis SaltiniaiArt amp the Academy in the Nineteenth Century Denis 2000 L Art Pompier Louis Marie Lecharny 1998 The Great Soviet Encyclopedia 3rd Edition 1970 1979 NuorodosVikiteka Akademizmas vaizdine ir garsine medziagaApie akademizma